Rinka – geriausias ekspertas
LNTPA prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad šiandien gana dažnai ir gana neatsakingai operuojama skaičiais dėl NT kainų. Pirmiausia, anot jo, kalbant apie NT, reikia žinoti, ką jis apima ir iš ko susideda. Kai kalbame apie automobilius, suprantame, kad kaina priklauso nuo klasės, panaudotų technologijų, medžiagų ir daugelio kitų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, „Mersedes“ ar „Škodos“.
Taip pat skiriasi naujo ir seno automobilio kaina. Jeigu kalbame apie būstą, jis taip pat gali būti naujos arba senos statybos, ekonominės arba prestižinės klasės, ir nuo to labai priklausys jo galutinė kaina. Būsto kaina bei vertė priklauso ir nuo geografinės vietovės – miesto centras, senamiestis ar atokesnė miesto dalis. Vilnius, Kaunas ar Pakruojis.
Šiandien, kalbant apie NT kainas, yra daug nesupratimo, paviršutiniško ir neprofesionalaus nuomonių formavimo. Nenormali situacija, kai naujo ir seno būsto kainos yra vienodos, kai suvienodinami nepalyginami dalykai. Pirkdami naują automobilį neabejojame jo teikiamais pranašumais, o įsigydami seną suprantame, kad kuro jis „suvalgys“ daugiau ir remontuoti jį teks taip pat dažniau. Taigi, žiūrėti į NT kaip į vienalytį darinį – pavojinga ir nenaudinga, nes tai klaidina ir, sakyčiau, apriboja pasirinkimo galimybes, suteikiamas žmogui šiandien.
O šiais laikais galimybes diktuoja ekonominė situacija ir pasaulio tendencijos – nuolat senkantys ir grėsmingai brangstantys energetiniai ištekliai. Naftos ir dujų kainos lemia visas gyvenimo sritis, NT čia taip pat ne išimtis, todėl tikėtis smarkaus būsto kainų kritimo būtų netoliaregiška, nes kainą diktuos ne plėtotojai, bet pasiūlos ir paklausos dėsniai bei ekonominiai rodikliai.
Gandai klaidina vartotojus
LNTPA valdybos narys Arvydas Avulis diskusijoje su bankų atstovais ir žurnalistais atkreipė dėmesį į gandus ir emocijas, kurie, jo teigimu, stipriai paveikė žmonių lūkesčius ir savotiškai juos suklaidino dėl NT, o tiksliau – būsto rinkos situacijos. Tai patvirtina ir šių metų kovą atlikta „Ober-Haus“ apklausa, kurios duomenimis, pusė potencialių pirkėjų nesiryžta pirkti būsto, baimindamiesi galimo kainų nuosmukio.
LNTPA atstovas mano, kad tokia situacija nenaudinga nei pirkėjui, nei plėtotojui, nes laiką ir pinigus, įvertinant infliacijos padarinius, praranda abu. Verslininkai, esant ekonomikos lėtėjimui, infliacijai, kitiems neigiamiems veiksniams, statys mažiau, o tai reiškia, kad būstų pasirinkimas bus kuklesnis, taip pat mažins verslo riziką perkeldami kapitalą į kitus verslus.
Nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus
LNTPA valdybos narys, AB „Hanner“ vadovas A. Avulis pranešime „Būsto rinkos šiandien ir perspektyvos“ pateikė ekonominių skaičiavimų rezultatus, pagrindžiančius, kad naujo būsto kainoms kristi nėra ekonominių prielaidų. Jis pateikė konkretų verslo planą ir skaičiuoklę, kurioje atsispindi ekonominės klasės būsto savikainos sandara ir galutinė kaina. Verslininkas parodė, kad, sumažinus kainą 10 proc., projekto pelningumas nesieks nė 4 proc., o sumažinus 20 proc. – net būtų nuostolingas. Jo teigimu, pelningumui nesiekiant 10 proc., niekas neinvestuos į plėtrą ir statybas.
„Todėl tikėtis naujo būsto kainų kritimo būtų savęs ir vartotojų apgaudinėjimas, nes brangsta ne tik maistas bei kuras, bet ir statybų darbai (per pastarąjį laikotarpį apie 15 proc.), taip pat statybinės medžiagos (vien cementas pabrango 60–70 proc.)“, – aiškina verslininkas. A. Avulis taip pat perspėja, kad, grėsmingai kylant energetinių išteklių kainoms, išlaidos už šildymą taps lemiamu veiksniu krintant senos statybos būsto kainoms ir prioritetą teikiant energetiškai efektyvesniam naujos statybos būstui. „Kuo anksčiau žmonės tai supras, tuo greičiau pajus to naudą“, – pataria verslininkas.
Būsto rinka netoli pusiausvyros taško
„DNB Nord“ valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenko, kalbėdamas apie būsto rinką, pabrėžė, kad pokyčius šiame sektoriuje lėmė pagrindiniai ekonomikos veiksniai ir rinkos mechanizmas. Analitikas sako, kad būstų paklausa didėjo ypač sparčiai, ją lėmė spartesnis ūkio augimas, atlyginimų didėjimas, žemi infliacijos rodikliai, smarkiai gerėjantys gyventojų ir investuotojų lūkesčiai, valstybė taip pat prisidėjo prie paklausos didinimo suteikdama lengvatas būstui įsigyti.
Dabar situacija labai priklauso nuo psichologinių veiksnių. Problema ta, kad juos daugiausia lemia taip pat svarbūs veiksniai – labai aukšta infliacija ir pasikeitę gyventojų lūkesčiai. Buvome pripratę gyventi nedidelės infliacijos sąlygomis ir staiga susidūrėme su dviženkliais skaičiais, todėl žmonių lūkesčiai labai pablogėjo. Tai, kad pirmą kartą per gana ilgą laikotarpį pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo išduotų statybos leidimų skaičius, liudija, jog statybininkai realistiškai vertina situaciją, susiklosčiusią rinkoje šiuo metu.
„Sampo“ banko valdybos pirmininkas Gintautas Galvanauskas, kalbėdamas apie NT padėtį, pabrėžė, kad 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurianti ūkio šaka labai svarbi šalies ekonomikai. Anot jo, bankų pozicija visur panaši, o ekonomikos dėsniai galioja ir Lietuvoje. Bendra situacija priklausys nuo to, kaip plėtosis ekonomika – ar augs eksportas, pramonė. O kalbant apie NT šaką, svarbi valstybės politika, mokesčių sistema. Jis paminėjo 2001 m. įvestas mokesčių lengvatas būstui įsigyti, labai padidinusias žmonių lūkesčius.
Vis daugiau atsiranda būstų, kuriuose norisi gyventi
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius, vertindamas dabartinę padėtį NT rinkoje, išskyrė keletą efektų, kurių vienas – prisitaikymo pradžios efektas, pasak eksperto, suveikęs gana teigiamai.
Pasak jo, tai liudija NT plėtotojų įžvalgos ir tam tikri sprendimai bei elgsena pasikeitus sąlygoms. Instituto vadovas dabartinėmis sąlygomis kaip teigiamą reiškinį išskyrė segmentaciją. Jo nuomone, atsiranda įvairesnių ir geresnių produktų. Segmentacijos poreikį, t. y. kokį būstą pasirinkti, skatins augančios kainos už šildymą, kurą ir tai ypač skaudžiai paveiks gyventojus, gaunančius nedideles pajamas.
Tačiau, anot jo, svarbią reikšmę segmentacijos poreikiui turės ir tokie veiksniai kaip gera kaimynystė, tvarkinga laiptinė, aplinka, automobiliais neužstatytos žalios vejos ir t. t. Apie NT sektoriaus kainas R. Šimašius nelinkęs kalbėti bendrais skaičiais – ekspertas siūlo vertinti atskirus projektus, atskirus plėtotojus.
„Bus, matyt, tokių, kuriems nusileidimas bus „kietas“ – bankrotas, negrąžintos palūkanos.... Tačiau dirbantiesiems efektyviai, laiku įvertinusiems riziką ir pasiruošusiems valdyti krizes tikėtina prognozė – sklandymas žemesniame lygyje. Jiems kietas nusileidimas negresia.“