Kiekvieno asmens finansiniai įsipareigojimai, prisiimti iki santuokos sudarymo, lieka jo asmenine atsakomybe.
„Kitaip tariant, jei vienas iš sutuoktinių dar iki santuokos pasiėmė būsto paskolą, kitas sutuoktinis, sudaręs santuoką, bendraskoliu automatiškai netampa. Įstatymas užtikrina, kad asmeninės prievolės nebūtų perkeltos kitam be oficialių teisinių procesų“, – pabrėžia ekspertas.
Kita vertus, reikėtų turėti omenyje, kad jei tokioje situacijoje esantys sutuoktiniai kartu nuspręstų imti naują bendrą paskolą, asmeninės prievolės būtų įtraukiamos į bendrą kreditingumo vertinimą. Atsakingojo skolinimo nuostatai, kuriais vadovaujamasi suteikiant būsto paskolas Lietuvoje, nurodo, kad visi šeimos finansiniai įsipareigojimai negali sudaryti daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų.
„Taigi, net jeigu sutuoktiniai netampa bendraskoliais, vieno iš jų turima paskola gali turėti įtakos tam, kokią sumą sutuoktiniai galės pasiskolinti ateityje“, – sako E. Jurevičius.
Ką daryti jaunavedžiams, norintiems tapti bendraskoliais
Būsto paskolos sutartis yra ne mažiau oficiali ir reglamentuojama kaip ir, pavyzdžiui, darbo sutartis, todėl nėra galimybės ją vienašališkai pakeisti. Jaunavedžiai, norintys pasidalyti atsakomybę už vieno iš sutuoktinių turimą paskolą, turi būti aktyvūs ir patys kreiptis dėl sutarties pakeitimų.
„Pora turėtų kreiptis į paskolą suteikusį banką ir pateikti paraišką, kurioje būtų išreikštas paskolos turėtojo prašymas įtraukti bendraskolį. Tuomet bankas įvertina gautą informaciją ir nusprendžia, ar abu asmenys gali būti bendrai atsakingi už paskolą ir tvarų mėnesio įmokų mokėjimą“, – teigia ekspertas.
Šiuo atveju, kaip ir vertindamas paraišką naujai būsto paskolai suteikti, bankas atsižvelgia į abiejų potencialių bendraskolių pajamų tvarumą, kredito istoriją, besiskolinančiųjų darbų pobūdį, specializaciją ir pan., sako E. Jurevičius.
Tik bankui įvertinus jaunavedžių pateiktą prašymą ir sutikus įtraukti bendraskolį, atliekami sutarties pakeitimai, kurie gali būti papildomai apmokestinami.
