Gardus kąsnelis – Vilniaus širdyje parduodamas 20 kambarių namas

Sostinės Senamiestyje, Gaono gatvėje, parduodamas apleistas, bet įspūdingas pastatas. Tai yra vienas brangiausių nekilnojamojo turto (NT) objektų sostinėje: kuo ir kada jis gali virsti - prognozuoja NT specialistai.

Ekspertai tvirtina, kad po NT burbulo sprogimo rinka jau yra atsigavusi, tad sėkmingai parduodami tiek gyvenamieji objektai, bet ir investuotojų akiai skirti pastatai.

Vilniaus Senamiestyje, Gaono g. 4, yra parduodamas daugiau nei 1 800 kv. m ploto, dviejų pastatų kompleksas su 7,85 a sklypu.

Pastatas parduodamas už 2,75 mln. eurų, kvadratinio metro ploto kaina – 1 526 eurai. Skaičiuojama, kad mūriniame pastate yra 20 kambarių.

„Kompleksą sudaro du dviejų ir trijų aukštų sujungti pastatai su mansardomis. Objektas pastatytas XVI amžiuje bei yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2005 m. buvo atlikti pastatų rekonstrukciniai darbai: pakeista stogo danga, visuose aukštuose išlietos naujos gelžbetoninės perdangos. Yra išduotas statybų leidimas“, - rašoma alio.lt patalpintame skelbime.

Kultūros paveldo registre nurodoma, kad Lietuvos kultūros paminklų sąraše yra pastato XVI-XVII a. renesansiniai rūsiai. Tačiau pardavėjai skelbia, kad pastatas sumūrytas iki 1940-ųjų metų.

Architektų nuomone, tai - seniai pradėtas rekonstruoti gyvenamasis pastatas, nes išlikusi medinė perdanga rodo, kad sovietmečiu pastatas nebuvo perstatinėjamas, tad seniau jame greičiausiai buvo butai ar kokia įstaiga.

Ar žmogui šis pastatas – per didelis

NT ekspertai vieningai tvirtina, kad toks pastatas vienam ar keliems žmonėms yra per didelis: net sostinės centre esantys vadinamieji Amerikos lietuvio Juozo Kazicko rūmai yra beveik perpus mažesni ir užima apie 1 tūkst. kvadratinių metrų. Pastatas yra sostinės senamiesčio Šventų Jonų gatvėje.

„Manau, šis pastatas priskirtinas ne individualių namų kategorijai, veikiausiai tai - verslui skirtas pastatas, nes 1 800 kv. m gerokai viršija individualaus naudotojo poreikius. Negaliu įvardinti pavyzdžių, kas Lietuvoje gyventų tokio dydžio plote“, - kalbėjo NT paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pasak jo, šis objektas geriau tiktų verslui, pavyzdžiui, įrengti butams ar apartamentams, galbūt viešbučiui.

„Teoriškai, tokį pastatą galėtų įsigyti ir keli investuotojai, tačiau praktiškai, manau, tai yra sudėtinga, nes žmonės turėtų priklausyti vienai verslo grupei ir vienas kitą neblogai pažinoti. Vargu ar keli menkai pažįstami žmonės sugebėtų tinkamai suvaldyti procesą, pasidalinti plotus ir panašiai. Visgi, Lietuvoje yra atvejų, kai prabangūs kvartalai, paprastai kilo turtingų verslininkų iniciatyva, prisiminkime vadinamąjį Laurų kvartalą“, - kalbėjo pašnekovas.

Kiek kitokios nuomonės laikosi „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas. Jis sutinka, kad pastatą galėtų įsigyti vienas šalies investuotojų, nes komplekso kaina nėra labai didelė, tačiau abejoja, ar šie statiniai kada nors virs butais.

„Tokį turtą galėtų įsigyti ir fizinis asmuo, Lietuvoje yra pakankamai turtingų žmonių, tačiau, greičiausiai, tokio objekto pirkimui bus sukuriama speciali įmonė, nes šis objektas yra labiau komercinis nei gyvenamasis. Uždari kiemai paprastai tinka norintiems papildomo saugumo, pavyzdžiui, ambasadai. O įrengti butus jame jau būtų sudėtingiau, nes reikėtų suplanuoti koridorius, gauti reikalingų leidimų, dar vyktų įvairūs paskirties derinimai“, - vardijo M. Kulbokas.

Kiek tokio pastato pardavimas galėtų užtrukti, NT specialistai vieningos nuomonės neturi: kartais panašaus dydžio pastatą pavyksta parduoti per kelis mėnesius, kitais atvejais negana metų ar pusantrų.

„Tai, kad šis objektas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, yra ribojantis veiksnys ir, manau, atbaido nemažą dalį potencialių investuotojų, nes investicijos į NT Senamiestyje, darbas su į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktais objektas reikalauja specifinių žinių, patirties. Be to, tokia investicija susijusi ir su didesne rizika, nes ne visada galima prognozuoti, ar bus gauti visi reikiami, pageidaujami leidimai ir ar pavyks pasiekti planuotų rezultatų“, - paaiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Jis taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuvos rinkoje fiziniai asmenys - investuotojai yra pajėgūs įsigyti tiek kainuojančius objektus, tačiau kada šis kompleksas galėtų būti pradėtas aktyviai naudoti – neprognozavo.

„Jei standartinis butas rinkoje yra ilgiau nei mėnesį, galima sakyti, kad jis tampa nuvalkiotas ir tokį butą parduoti yra sunkiau, nes dauguma potencialių pirkėjų jį jau yra matę ir galbūt svarsto, ar su juo viskas gerai, galbūt jis pervertintas ar panašiai. Tačiau investiciniams objektams toks terminas negalioja: atsiras investuotojas, kuris tokiam objektui matys savo viziją ir galės uždirbti pelno“, - konkretaus pardavimo termino neprognozavo ir S. Vagonis.

Pašnekovas primena, kad 2013 – 2015 metais Vilniuje buvo parduoti keli dideli panašaus ploto pastatai.

2013 m. pabaigoje parduotas „Snoro“ banko perimtas turtas Polocko g. 2, kurio plotas – daugiau nei 2 tūkst. kv. m, dabar ten – 3 ir 4 aukštų gyvenamieji namai. Taip pat panašiu metu parduotas pastatas privatizavus valstybės turtą Didžioji g. 7, statinio plotas – daugiau kaip 3 tūkst. kv. m.

2014 m. parduotas pastatas Jogailos g. 3, prieš „Verslo centrą 2000“, jo plotas prieš griovimo darbus – daugiau nei 2 tūkst. kv. m. 2014 m. parduotas pastatas Smetonos g. 7, kuriame buvo įsikūręs ne vienas bankas, jo plotas – daugiau nei 1 500 kv. m.

Pernai parduota ir daugiau pastatų, tai - Maironio g. 1 esanti buvusi „Lietuvos aido“ būstinė, kurios plotas apie 2 tūkst. kv. m ir Polocko g. 13 buvusi Vilijos gamykla, kuriai priklauso 1,24 ha teritorija ir beveik 14 tūkst. kv. m pastatų. Šiuo metu ten plėtojamas gyvenamosios paskirties projektas „Užupio krantinės“.

Šiemet parduotas pastatas Jogailos g. 10, buvusi Švedijos ambasada, o vėliau - SEB banko patalpos, kurios plotas – didesnis nei 3 tūkst. kv. m.