Paskelbė, kad prasidėjo Gariūnų griovimo darbai
Prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ į paviršių iškilo dalies Gariūnų turgavietės klausimas, mat prasidėjo žiedinės sankryžos statybos darbai. Praėjusios savaitės antradienį Gariūnų vadovybė pranešė, kad teritorija savavališkai aptverta tvoromis ir prasidėjo „Gariūnų griovimo darbai“.
Anot turgaus atstovų, keli tūkstančiai dirbančių smulkiųjų verslininkų nuo kitos dienos lieka be darbo ir pajamų, esą prasidėjo „beprecedentis smulkiojo verslo griovimas stambiųjų oligarchų naudai“. Įraše minimas prekybos tinklas „Lidl“, kuris Vilniaus m. savivaldybės ir buvo įpareigotas atlikti žiedinės sankryžos darbus, mat šių metų pavasarį šalia turgavietės pradėjo veikti šio tinklo parduotuvė.
Konfliktas tarp Gariūnų ir Vilniaus m. savivaldybės įsižiebė dėl turgavietės teritorijų ribų. Pastarosios teigimu, dalis prekybininkų paviljonų neteisėtai stovi ant valstybinės žemės, kurios dalyje planuojami statybų darbai. Gariūnai atkerta, kad pati savivaldybė neteisėtai perstumdė teritorijų ribas, todėl ir paviljonų griovimo darbai esą yra neteisėti, kaip ir netoliese stovinti „Lidl“ parduotuvė.
Prekybininkai tapo situacijos įkaitais
Tiesa, teismuose šis konfliktas tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau panašu, kad Gariūnų prekybininkai nieko apie tai nenutuokė, tad praeitą savaitę šalia jų kioskų atsiradusios tvoros jiems buvo didelė staigmena. Smulkieji verslininkai priešinosi būsimoms statyboms ir statybų bendrovei trukdė ardyti statinius, tad darbams pradėti prireikė policijos pareigūnų.
„Visų pirma labai apmaudu, kad Gariūnų prekybos parko operatorius savo nuomininkų neinformavo, kad jų statiniai stovi valstybinėje žemėje. Tai reiškia – jie ten yra nelegaliai jau kurį laiką. Ir turėjo tikrai labai daug laiko susitvarkyti šį reikalą, matyt, sąmoningai to nedarė. Tikrai labai gaila prekybininkų, kurie šioje situacijoje yra.
Neatmesčiau to, kad jie galėtų susivienyti ir kaip tik savo pyktį nukreipti į operatorių, kuris nesprendė jų klausimų labai daug metų, o ne rangovus, kurie ten vykdo darbus ir nori įrengti žiedinę sankryžą, kuri yra pirma dalis didesnio projekto“, – praėjusią savaitę žurnalistams kalbėjo miesto vyriausiasis inžinierinius Antonas Nikitinas.
Planuojama daugiau statybų
Žiedinė sankryža – tik dalis čia planuojamų eismo ir infrastruktūros pokyčių. Numatoma, kad šioje vietoje, kur dažnai susiformuoja automobilių spūstys, nebeliks vienintelio šviesoforo tarp Baltarusijos sienos ir Klaipėdos. Vietoje jo, šiek tiek toliau į Rytus, virš Gariūnų gatvės, atsiras viadukas, o įvažiavimai ant jo vyks per šonines žiedines sankryžas. Šiuo metu prasideda pirmojo žiedo statybų darbai.
Miesto inžinierius pažymi, kad projektas bus tęsiamas valstybinėje žemėje, o ne Gariūnų turgavietės teritorijoje, tad daugiau prekybininkų šis klausimas neturėtų paveikti. A. Nikitinas tikina, kad pirmojo žiedo statybos palies tik nedidelę dalį turgavietės prekyviečių, dėl tikslaus skaičiaus nurodė kreiptis į Gariūnų atstovus.
„Lidl“ atstovai patikina, kad visi statybų darbai vykdomi teisėtai, ir daugiau informacijos apie šią situaciją suteikti negalėjo.
„Esame įsipareigoję Vilniaus miesto savivaldybei įrengti vieną iš keturių žiedinių sankryžų, kurios pagerintų susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje. Šios žiedinės sankryžos statybų leidimas yra gautas, ji suprojektuota ant valstybinės ir savivaldybės valdomos žemės, todėl visi statybų darbai yra vykdomi teisėtai. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtos šios žiedinės sankryžos statybos“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Tiesa, šią savaitę pasirodė žinia apie šalia šio žiedo išdygsiančius naujus objektus – čia norima statyti automatinę degalinę, automobilių savitarnos plovyklą ir du greito maisto restoranus.
Kaltina nelegaliai pakeitus planą
Delfi Vilniaus m. savivaldybės ir Gariūnų atstovų teiravosi, ar statybų darbai jau prasidėjo ir ar procesui netrukdo turgavietės prekeiviai, tačiau trumpo atsakymo sulaukė tik iš savivaldybės atstovų: „Darbai jau buvo pradėti praeitą savaitę.“
Gariūnų verslo parko vadovas Ramūnas Šeduikis naujausios informacijos nepateikė, paprašė klausimus atsiųsti raštu. Gavę juos, papildysime. Visgi vadovas vėliau trumpai apibūdino situaciją.
„Naujausia informacija, matyt, bus tik tada, kai prokurorai atsakys į klausimus, nes tai, kas vyksta, 1999 m. detaliajame plane tokių dalykų nėra. Tai, ką jie daro, yra planų dėjimas, pažeidžiant įstatymus. Mes aiškiai matome, o jie sukuria naujadarą, absurdas kažkoks. Lietuvoje, pasirodo, galima nesilaikyti Teritorijų planavimo įstatymu ir kurti planus, atskiriems verslo subjektams būtinus infrastruktūros darinius“, – kalba R. Šeduikis.
Patikslinus, kad detalusis planas buvo pakoreguotas 2020 m., o visuomenei ir suinteresuotiems asmenims pristatytas dar 2019 m., vadovas pasiūlė pasidomėti, kaip buvo statoma „Lidl“ parduotuvė.
„Tai, ką jie rodo, plano keitimas taip nevyksta. Visuotinas plano keitimas neįmanomas, kelių infrastruktūros niekas čia pakeisti negali. Tai – ne savivaldybės prerogatyva. O jie išplėtinėja privačius sklypus, juos supirko. Pasidomėkite, kaip pastatė „Lidl“. Jo sklypas buvo infrastruktūros paskirties sklypas su nuliniu užstatymu. Tai buvo servitutinis sklypas. Jiems nusipirkus sklypą, pakeitė visą reglamentą. O jis stovi ant magistralinio kelio. Jei pagal reglamentą turime transeuropinį B lygio kelių susijungimą – du aplinkkeliai įvažiuoja į Kauno magistralę, ir jie palikti be išplatinimo zonos, tai ką tai reiškia? Žinote, kokie kamščiai čia stovi“, – dėsto R. Šeduikis.
Pašnekovo paklausus apie planuojamas naujas kelių objektų statybas šalia Gariūnų turgaus ir ar, jo vertinimu, tai taip pat turi nelegalių statybų požymių, Gariūnų verslo parko vadovas toliau kalbėtis nepanoro ir nurodė klausimus atsiųsti raštu.
Gariūnų feisbuko paskyroje prieš savaitę buvo pasidalinta senos redakcijos teritorijos detaliuoju planu, kuris Vilniaus miesto tarybos buvo patvirtintas 1999 m. (Žr. aukščiau). Atstovų teigimu, brėžinyje matomos raudonos linijos savivaldybės buvo neteisėtai perkeltos.
„Šiame brėžinyje jūs matote patvirtintos Aukštųjų Panerių pramoninio rajono „C“ zonos (Gariūnai) infrastruktūros analizę. Žemės, kur dabar vyksta lauko prekyba, plane pažymėtos skaičiais 8 ir 10. Teritorijos ribos apibrėžtos raudona linija. Geltoni kvadratai teritorijos ribose – tai apsaugos postas, viešosios paskirties kavinė ir buhalterija.
Savivaldybė visuomenei pateikia planą, kuriame šie statiniai atsiduria už raudonos linijos ir stovi valstybinėje žemėje. Atsakykite, kokiu būdu teisiškai patvirtintos ir raudona linija pažymėtos teritorijos ribos galėjo būti perkeltos, ir Gariūnų valdoma teritorija tapo neteisėta? Ar tikrai „dalis prekyviečių daugybę metų nelegaliai stovi valstybinėje žemėje“? Gal reikėtų kelti klausimą: „Ar savivaldybė legaliai kilnoja, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, 1999 m. detaliuoju planu, patvirtintas teritorijų ribas?“ – klausia Gariūnai.
Ribos pakeistos prieš kelis metus
Delfi Vilniaus m. savivaldybės pasiteiravo apie minimos teritorijos ribas ir kada šios buvo pakeistos.
Atstovų teigimu, teritorijoje galioja detalus planas: „Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano sprendinių koregavimas, keičiant Gariūnų gatvės dalies raudonąsias linijas, sklypo Gariūnų g. 48 žemės naudojimo būdą ir plotą, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus inicijavimo pagrindu“.
Šį planą Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė ir visuomenei pristatė dar 2019 m., o galutinai patvirtino 2020 m. pabaigoje. Kaip nurodyta, vienas iš šio plano koregavimo tikslų – pakeisti Gariūnų gatvės dalies raudonąsias linijas, reikalingas rekonstruoti šio kelio ruožą į šešių eismo juostų kelią su skiriamąja juosta, numatyti jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviračių takus, viešojo transporto stotelių vietas, pastačius naująjį viaduką.
Savivaldybės teigimu, procesas buvo viešas, o viešinimo ataskaitoje pateikiama informacija, kad su sprendiniais galima buvo susipažinti nuo 2019 m. gegužės iki rugpjūčio 16 d.
Plano viešinimo ataskaitoje rašoma, kad sprendinių viešinimo laikotarpiu su sprendiniais buvo atvykę susipažinti kaimyninių žemės sklypų naudotojai, buvo atsakyta į jų klausimus, pasiūlymų nei žodžiu, nei raštu asmenys nepateikė.
„Sprendiniai pagal išduotas teritorijų planavimo sąlygas suderinti Teritorijų planavimo komisijoje. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos patikrinus procesą, gavus patikrinimo išvadą – pritariama teikti tvirtinti, detalus planas buvo patvirtintas“, – komentuoja Vilniaus m. savivaldybė.
Vyksta teisminiai ginčai
Vyriausybės nutarimu, 2019 m. Gariūnų teritorija neteko valstybei svarbaus objekto statuso, tuo pačiu ir teisės į valstybinės žemės nuomą be aukciono. Šiuo pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Dėl nuomos sutarčių nutraukimo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp Gariūnų ir NŽT.
Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Gariūnų turgavietės teritorijoje esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jų patikėtinis – NŽT. Atsižvelgiant į tai, kad vyksta teisminiai ginčai, nuomos sutartys nėra išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau šių metų birželio mėn. Aukščiausiojo teismo nutartimi apribota disponavimo žemės sklypu teisė.
Savivaldybė, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad turgavietės teritorija patenka į Neskučių rėžinio kaimo teritoriją. Pasidalintoje schemoje matyti, kad Gariūnai valdo 4 sklypus, mėlynos linijos yra sklypų ribos.
„Nurodyti statiniai pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Tai laikytina valstybinės žemės užėmimu, kurio kontrolę vykdo NŽT.
Iš schemos akivaizdu, kad Gariūnų turgavietė išlipa iš savo ribų, smulkieji verslininkai nesigilino, kokioje teritorijoje vyksta jų prekyba. Gariūnai jau ne vienerius metus žinojo apie tai, kad čia prasidės žiedo įrengimo darbai. Jie žinojo, kad jų paviljonai išlipa iš jų teritorijos. Jie žinojo, kad jie nelegaliai tuos paviljonus nuomoja smulkiesiems verslininkams. Apibrauktoje raudonoje vietoje, būsimo žiedo teritorijoje – nelegalūs Gariūnų paviljonai, kuriuos reikia griauti“, – nurodo Vilniaus m. savivaldybė.
Schemos dešinėje pusėje žydra spalva pažymėti dar visa eilė paviljonų, kurie, kaip teigiama, taip pat stovi valstybinėje žemėje. Ką su jais planuojama daryti, savivaldybės atstovai plačiau nepakomentavo.