„Pastaruoju metu girdime labai daug diskusijų, kad statybinių medžiagų kainos didėja. (...) Daugelis statybinių organizacijų paprasčiausiai neateina į viešuosius konkursus ir juose nedalyvauja dėl jų deklaruojamų per mažų kainų. Ar artimiausiu metu galvojamas koks kompensavimo mechanizmas ar indeksavimas dėl pabrangusių kainų, kad projektų įgyvendinimas nesustotų?“ – Vyriausybės valandoje Seime klausė A. Butkevičus.
Reaguodama į iškeltą problemą, premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pažymėjo, kad didėjančius statybų ir renovacijos kaštus neišvengiamai veikia kylanti nekilnojamojo turto paklausa.
„Rinkos ekonomikoje rinkos kainos yra rinkos kainos. Puikai žinote, kad visose rinkos ekonomikose yra pakankamai daug pinigų, ypač daug pinigų buvo pernai, – natūralu, kad paklausa taip pat pučia aukštyn ir kainas. Tad, jeigu už kažkokią turimą kainą įmonės neturi pasiūlymų, akivaizdu, kad tada turi tiesiog už tą patį darbą mokėti daugiau ir galėsi padaryti mažiau, jeigu nėra papildomo finansavimo“, – sakė ji.
„Nėra kažkokio lengvo atsakymo. Kartais konkurencija pagelbsti, kai konkurencija yra ribota, o su viešaisiais pirkimais, deja, Lietuvoje labai dažnai taip pasitaiko. Tad klausimas yra, kur ten yra problema, ar kainos, ar konkurencija? (...) Tačiau niekas Vyriausybėje nesitiki, kad būtų galima už darbus ar paslaugas mokėti ne rinkos kaina“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad statybininkų Lietuvoje šiuo metu trūksta dėl sumenkusių galimybių atsivežti papildomų darbuotojų iš trečiųjų šalių.
„Įvardinta problema yra labai teisinga. Lietuvoje pradeda trūkti statybininkų, ypač per pandemiją, kadangi atvykimas iš trečiųjų šalių, t. y. Ukrainos, Baltarusijos, buvo apsunkintas. Matome ir centrinio, ir kitų bankų nuogąstavimus apie infliaciją, ypač darbo užmokesčio statybų sektoriuje, medžiagų ir t. t. Visgi manau, kad tai laikina“, – sakė jis.
Visgi aplinkos ministras pabrėžė, kad ne ką menkesnė problema yra statybų sektoriuje vis dar vyraujantis pigiausios kainos kriterijus.
„Iš esmės reikėtų kalbėti apie kitą aspektą – renovacijos darbus vis dar perkame pigiausios kainos kriterijumi ir nepritraukiame inovacijų, kompetentingų specialistų. Dažnai nutinka taip, kad ir virtinė bankrotų ištinka, o tai užnuodija visą kampaniją dėl renovacijos.
Turime pripažinti, kad, jei gyventojai nori, kad namo sienos neapipelytų jau po 5 metų, turime statyti pasitelkdami kokybiškai dirbančius statybininkus ir medžiagas. Nereikia turėti iliuzijų, kad už pigiausią kainą mes turėsime geriausią rezultatą. O kadangi konkursai yra rengimai už pigiausią kainą, pigiai dirbančių statybininkų nebeliko Lietuvoje“, – akcentavo jis.