Meras planų neatskleidžia
Šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ bei „Žalgirio“ arenos ne vieną dešimtmetį stūksantis apleistas „Respublikos“ viešbutis kėlė galvos skausmą daugybei Kauno vadovų.
Politikai ne vieną kartą stojo į bergždžią kovą su šiuo vaiduokliu, rėksmingais pasisakymais prie sienos rėmė jo savininkus, tačiau padėtis nekito. Populizmu persmelktą procesą lydėjo skandalai, teisminiai procesai, o gelžbetonio monstras liko nepajudinamas ir toliau darkė miesto centrą.
Privačia nuosavybe tapusio apleisto statinio savininkai kurį laiką patys planavo jį atgaivinti. Turėta vilčių čia įrengti ekonominės klasės studentų bendrabutį, kuriame galėtų gyventi mažiausiai tūkstantis žmonių. Šie planai taip ir kilo neįgyvendinti. Nesulaukę aukštųjų mokyklų garantijų bankai atsisakė finansuoti projektą.
Po ilgai trukusios nežinios praėjusių metų lapkričio viduryje kauniečiai sulaukė naujienų – dabartinio miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdoma bendrovė „Vičiūnų grupė“ oficialiai paskelbė įsigijusi apleistą pastatą.
Sandorio suma iki šiol nėra atskleidžiama. Oficialiai deklaruojama, kad šį pastatą iš bendrovės „Kauno arka“ įsigijo viena „Vičiūnų grupės“ įmonių – „Kauno saulėtekis“.
Kas iškils Kauno centrą darkančio gelžbetonio monstro vietoje ir kada čia pradės dirbti statybininkai – kol kas neatskleidžiama.
Nuo oficialių komentarų apie būsimus planus susilaiko ir kiti bendrovės atstovai. Pasak jų, kol kas anksti apie tai kalbėti.
Statybos prasidės po metų?
„Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Šarūnas Matijošaitis yra minėjęs, kad gigantiškas gelžbetonio monolitas bus nugriautas, o jo vietoje iškils naujas, modernus pastatas.
Anot verslininko, ši vieta vertinama kaip potenciali biurų komplekso erdvė. Į naująjį pastatą planuojama perkelti ir „Vičiūnų grupės“ centrinį biurą.
Leidinio „Savaitraštis Kaunui“ žiniomis, 26 tūkst. kv. m ploto „Respublikos“ vietoje turėtų iškilti nemažiau įspūdingų gabaritų biurų kompleksas.
Verslininkų sluoksniuose kalbama, kad jo plotas sieks 17–20 tūkst. kv. m. Detalusis planas šioje vietoje leidžia statyti 42 m aukščio pastatą. Toks yra ir nykiai stūksančio nebaigto viešbučio aukštis.
Tokio didelio, biurams skirto ploto „Vičiūnų grupei“ tikrai neprireiks, todėl neabejojama, kad didžioji dalis pastato bus nuomojama. Tai galėtų bent dalinai išspręsti problemą, dėl kurios Kaunas netenka plėtrą Lietuvoje planuojančių užsienio bendrovių investicijų – mieste beveik nėra tarptautinius standartus atitinkančių biurų patalpų. Neradę vietos Kaune užsienio investuotojai savo padalinius steigia Vilniuje.
Tiesa, vaiduokliu praminto, statyti nebaigto viešbučio griovimo darbų ir naujojo komplekso statybų gali tekti palaukti.
Monolitinių gelžbetonio konstrukcijų ardymas – sudėtingas procesas: reikia samdyti ne tik šiuos darbus atlikti galinčią bendrovę, bet ir taikytis prie aukštų aplinkosaugos reikalavimų.
Neoficialiai užsimenama, kad senojo statinio darbai gali prasidėti tik ateinančios žiemos pradžioje. Šis metų laikas yra tinkamiausias, nes pradėjus ardyti neišvengiamai kils dulkių debesys.
Architektų laukia rimtas iššūkis
Nors dabar dar tiksliai nežinoma, kaip atrodys „Respublikos“ vietoje iškilsiantis pastatas ir kada jis bus pradėtas statyti, aišku viena – jo pašonėje jau pirmojoje šių metų pusėje planuojamos rimtos statybos.
Karaliaus Mindaugo prospekte esantį sklypą įsigijusi bendrovė „Imlitex Holdings“ ketina statyti apie 8 tūkst. kv. m ploto biurų pastatą. Jį projektuoja žinomas Kauno architektas Gintautas Natkevičius.
Kalbama, kad čia persikels didmenine prekyba užsiimančios bendrovės „Imlitex“ administracija, taip pat įsikurs kita didelė įmonė. Esą jau sudaryta patalpų nuomos sutartis, tačiau nuomininkas dar nėra atskleidžiamas.
Šalia, už degalinės „Statoil“ esančioje dykvietėje, taip pat planuojamos statybos. Čia turėtų iškilti ne mažiau nei 6 tūkst. kv. m ploto itin prabangių butų, prekybos, paslaugų ir biurų kompleksas.
Jeigu nekilnojamojo turto plėtotojų planams niekas nesutrukdys, „Vičiūnų grupės“ pastatas iškils vėliausiai. Jį projektuosiantiems architektams teks sudėtingas uždavinys – sukurti pastatą, kuris ne tik reprezentatyviai atrodytų šioje miesto dalyje, bet ir derėtų šalia jau iškilusių pastatų.
Kaip galėtų atrodyti šis statinys, kokie iššūkiai laukia jo kūrėjų? Apie tai „Savaitraštis Kaunui“ paklausė žinomų Kauno architektų.
Regi dykvietės atgimimą
„Ši vieta gana sudėtinga. Pagrindinė problema, kaip šį pastatą taisyklingai pastatyti, priderinti prie pasikeitusios aplinkos, padaryti taip, kad viskas būtų ne tik patogu, bet ir gražu“, – sakė architektas G. Natkevičius.
Pasak ne vieną biurų pastatą Kaune suprojektavusio architekto, didesnių problemų planuojant statybas šioje vietoje, regis, nėra.
„Nekils problemų dėl vietų automobiliams. Tiek šalia pastato, tiek ir po žeme galima pastatyti nemažai automobilių. Be to, šalia yra ir „Akropolio“, ir „Žalgirio“ arenos stovėjimo aikštelės, taip pat – Karaliaus Mindaugo prospektas. Todėl atsiranda galimybė vienu metu priimti daug automobilių“, – sakė architektas.
G. Natkevičius yra suprojektavęs Islandijos plente iškilusį „Senukų prekybos centro“ administracinį pastatą. Tačiau kaip turėtų atrodyti būsimas statinys, lyginant su jau sukurtu, architektas atsakyti negalėjo.
„Senukų“ biurai buvo projektuoti ne nuomai, nesiorientuojant į kažkokį abstraktų naudotoją, o pritaikyti būtent šiai bendrovei. Užsakovai turėjo aiškią viziją, konkrečius reikalavimus ir lūkesčius, todėl beliko tik „pataikyti“ į tai, ko jie nori. O šioje situacijoje, kai dalis patalpų, ko gero, bus nuomojama, kitose įsikurs „Vičiūnų grupė“, – jau kas kita“, – svarstė G. Natkevičius.
Šalia esančiuose sklypuose administracinės paskirties pastatus projektuojantis architektas vylėsi, kad jiems iškilus miesto centro ašis pasistums šios vietos link.
„Žalgirio“ arena ir „Akropolis“ yra labai svarbūs traukos objektai. Jeigu saloje pavyktų pastatyti mokslo muziejų, iki šios vietos patogu atvažiuoti, patogu pastatyti automobilį, o iki Laisvės alėjos – tik vienas žingsnis“, – apie prestižinėje miesto dalyje plytinčios dykvietės renesanso perspektyvas mąstė G. Natkevičius.
Dykvietė pasikeis atvėrus Spaustuvininkų gatvę
„Vietoje „Respublikos“ iškilsiantis pastatas turi tapti geru architektūriniu akcentu šiai vietai, kur šalia – ir Nemuno sala, ir „Akropolis“. Jeigu anksčiau prasidės statybos šalia esančiame sklype, šio architektams teks taikytis prie kolegos G. Natkevičiaus pastato. Tik norėtųsi matyti ne visiškai vienodą kloną, o šiek tiek kitokį statinį. Šioje vietoje negalima visko užstatyti vienodai“, – sakė architektas Algimantas Kančas.
Akcentuodamas urbanistinę šios vietos vertę A. Kančas vylėsi sulaukti didesnio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo vykstančiais procesais.
Jo nuomone, tai taptų svarbiu stimulu architektams sukurti „Respublikos“ vietoje išdygsiantį neeilinį pastatą.
Vieta, kurioje iškils didžiausias biurų kompleksas, nėra vienalytė. Vienoje pusėje – Karaliaus Mindaugo prospektas ir Nemuno sala, šone – „Akropolis“, o čia pat, A.Mickevičiaus gatvėje, iškilęs tarpukario architektūros šedevras – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rūmai.
„Turės būti rastas toks architektūrinis sprendimas, kad, žvelgiant iš kelių pusių, statinys atrodytų šiek tiek skirtingai, derėtų prie besišliejančių pastatų, juos supančių erdvių“, – svarstė A.Kančas.
Karaliaus Mindaugo prospekto pašonėje esančiai dykvietei pašnekovas prognozavo šviesią ateitį – iškilus biurų pastatams, kuriuose dirbs daugybė žmonių, šalia ims kurtis kavinės, restoranai, prekyvietės.
„Atidarius Spaustuvininkų gatvę ji Karaliaus Mindaugo prospektą sujungs su Kęstučio gatve ir ši vieta taps itin patraukli. Svarbiausia problema, kurią reikės išspręsti, – nėra kur statyti automobilių. „Akropolio“ aikštelė, kurioje žmonės neretai visai dienai palieka automobilius, – visiškai užgrūsta, sunku rasti laisvą vietą“, – sakė A.Kančas.
Nereikia pataikauti tarpukario stiliui
Urbanistas ir architektas, kaunietis Dalius Šarakauskas vylėsi, kad „Respublikos“ vietoje projektuojant naują biurų kompleksą bus atsižvelgta ir į šalia esančio „Akropolio“ generuojamą žmonių trauką.
Idealiausias spendimas, anot pašnekovo, kad šis nebūtų tik „sausas“, administracinės paskirties statinys, bet turėtų ir daugiau funkcijų.
Pasak architekto, pastaruoju metu Kaunas stipriai traukiasi, mieste mažėja žmonių, o erdvių, pretenduojančių tapti viešosios traukos objektais, – gana daug, jų žmonės neužpildo.
Jei sėkmingai įvyks proveržis Karaliaus Mindaugo prospekto pašonėje esančioje dykvietėje, šiai vietai tapus nauju traukos objektu, galbūt ilgainiui paaiškės, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija buvo netikslingas užmojis.
Paklausus, ar naujojo statinio architektūrinis stilius turėtų derėti ne tik prie šalia iškilsiančių administracinių pastatų, bent ir prie A.Mickevičiaus gatvėje esančių tarpukario architektūros paminklų, D. Šarakauskas buvo kategoriškas. Jo įsitikinimu, statinys turi būti modernus, aiškiai išsiskiriantis iš kito laikmečio pastatų.
„Juk eidami į senamiestį mes neapsivelkame muškietininko kostiumo? Kiekviena karta statė taip, kaip manė esant geriausiai. Netgi kapojo senus pastatų fasadus ir stengėsi juos padaryti modernesnius. Galbūt mums nereikia to kartoti, tačiau idėja iš naujo statyti senamiesčius – visiškas absurdas. Reikia statyti taip, kaip galime geriausiai. Tik tada būsime įdomūs ir gerai jausimės“, – sakė D. Šarakauskas.
Urbanisto teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje žmonės turi gyventi naudodamiesi šio meto pasiekimais ir neprisirišti prie idealizuojamos praeities.
D.Šarakauskas sakė neabejojantis, kad „Respublikos“ vietoje iškils išties dėmesio vertas, modernus statinys.
„Architektūra – labai brangus sportas. Čia, kaip ir automobilių sporte, – be pinigų negali laimėti Dakaro lenktynių. Taip ir čia, jeigu verslas skirs pakankamai lėšų, iškils dėmesio vertas pastatas, o jeigu taupys – bus ekonominės klasės statinys. Tačiau tokioje vietoje ekonomiškumas labai jausis. Manau, kad bet kuris projektuotojas supras, jog pigi statyba šioje vietoje tiesiog neįmanoma“, – sakė D. Šarakauskas.
Paskatins statybų proveržį
Architekto Gedimino Jurevičiaus vertinimu, Karaliaus Mindaugo prospekte kuriasi naujasis miesto centras.
„Tai – vienintelė vieta mieste, kur reikia koncentruoti visas statybas, pritraukti investicijas. Nes kai jos išsiblaško miesto pakraščiuose, Vilijampolė kuria pagrindinį miesto įvaizdį“, – sakė G.Jurevičius.
Architektas akcentavo, kad, prasidėjus statybų proveržiui „Akropolio“ pašonėje esančioje dykvietėje, tai taptų savotišku stimulu ir kitiems nekilnojamojo turto plėtros projektams šioje zonoje. Juk kitoje Nemuno pusėje, prie H. ir O. Minkovskių gatvės esančiose teritorijose, anksčiau taip pat buvo nemažai planų, tačiau šios idėjos iki šiol neįgyvendintos.
Dar viena vieta, G. Jurevičiaus teigimu, laukianti urbanistinio atgimimo, – prie Karmelitų bažnyčios, tarp Karaliaus Mindaugo ir Kaunakiemio gatvių, esanti savotiška sala.
Šioje, strategiškai puikioje erdvėje architektas sakė matantis atsiveriančias itin dideles perspektyvas ambicingiems, proveržį Kaune lemti galintiems plėtros procesams.