Nerado informacijos
Lina kurį laiką gyveno ir dirbo Anglijoje, o prieš metus jauna šeima su dviem vaikais nusprendė grįžti į Lietuvą ir pasistatyti namą. Moteris pasakoja girdėjusi apie valstybės paramą pirmajam būstui, tačiau ji užtruko, kol rado visą reikiamą informaciją.
Kadangi šeima Lietuvoje neturėjo registruotos gyvenamosios vietos, sutuoktiniai svarstė, ar išvis gali pretenduoti į šią paramą.
„Domėjomės tokia galimybe, bet apie ją nelabai radome informacijos. Naršiau internete, bet buvo daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, nurodyta, kad norint gauti subsidiją, reikia registruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Kadangi abu dirbame užsienyje, pajamas gauname ne eurais, nežinojome, ar mums privalu dirbti Lietuvoje, jei norime pretenduoti į paramą. Galiausiai susiradome finansų konsultantę, kuri suteikė daugiau informacijos“, – pasakoja Lina.
Galiausiai šeima registravosi Lietuvoje ir 2021 m. vasarą užpildė paraišką subsidijai gauti. Kadangi pora augina du vaikus, valstybė suteikė 25 proc. subsidiją – 21,75 tūkst. Eur. Šeima jau buvo išsirinkusi namą Vilniaus rajone, valstybės parama padėjo padengti dalį pradinio įnašo.
Problemų kilo dėl paskolos
Tačiau tada kilo klausimų dėl paskolos, mat, pasirodo, bankai nėra linkę finansuoti iš emigracijos grįžusių tautiečių, ypač jei jų gaunamos pajamos buvo ne eurais.
„Bankai nelabai noriai teikia paskolas, jei tavo pajamos gaunamos ne eurais. Mums pasiūlė nerealias sąlygas – reikalavo 40–50 proc. pradinio įnašo. Akivaizdžiai nenori teikti paskolų. Galiausiai pasirinkome kredito uniją su 25 proc. pradiniu įnašu“, – pasakoja pašnekovė.
Kada grįžę iš emigracijos gali kreiptis dėl paramos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia išsamesnę informaciją, kokie iš emigracijos grįžę asmenys, norintys įsigyti būstą Lietuvoje, gali pretenduoti į subsidiją.
Pirmiausia norintieji gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi ES, arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
a) prašymo dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, t. y. šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų;
b) nė vienas jaunos šeimos narys iki kreipimosi dėl finansinės paskatos dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto.
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas, netinkamas gyventi (naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kv. metrų, arba turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.), laikoma, kad jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą;
c) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
d) LR gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
Pernai parama pasinaudojo per 1,5 tūkst. šeimų
„Jauna šeima turėtų susirasti norimą įsigyti būstą, deklaruoti turtą ir pateikti savivaldybės administracijai, kurios teritorijoje ketinama įsigyti būstą, prašymą dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo. Prašymą galima teikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt) arba kreipiantis tiesiogiai į savivaldybės administracijos specialistus“, – nurodo ministerija.
Informacija apie finansinę paskatą (įskaitant ir teritorijas, kuriose įsigyjant pirmąjį būstą, teikiama finansinė paskata) skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, taip pat Kasmanpriklauso.lt. Konsultacijas finansinės paskatos teikimo klausimais teikia ministerijos ir savivaldybių administracijų specialistai.
Ministerijos duomenimis, 2021 m. subsidijos išmokėtos 1580 jaunų šeimų, dar 420 jaunų šeimų išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.
Šiais metais finansinei paskatai teikti skirta beveik 20 mln. Eur, iš kurių subsidijoms už šių metų I ketv. išmokėti panaudota daugiau kaip 6 mln. Eur.
Kur galima pirkti būstą su parama?
Tiesa, šia parama galima pasinaudoti, įsigyjant pirmąjį būstą tik tam tikruose regionuose. Kasmet šis sąrašas vis kinta.
Pagal Registrų centro nustatytą 2022 m. taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1970 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 827,40 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
Šiuo metu į finansinę paramą negali pretenduoti tie, kas perka būstą kai kuriose Birštono, Druskininkų vietovėse, Kaune, Vilniuje, tam tikrose Vilniaus rajono vietovėse, pvz., Nemenčinėje, Klaipėdoje, dalyje Palangos miesto savivaldybės, Neringoje, Šiauliuose, Trakuose, Lentvaryje. Visą sąrašą rasite čia.
Savivaldybė pateikia, kad 2021 m. vienos populiariausių teritorijų, kuriose įsigydamos būstą šeimos pretendavo į finansinę paskatą, buvo Klaipėdos, Vilniaus, Kauno rajonų savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybė.
Tiesa, yra galimybių paramą gauti ir didmiesčiuose. Apie tai Delfi rašė čia.
Kokia dalis finansuojama?
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
• neauginančioms vaikų – 15 proc.
• auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
• auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Gauti būsto paskolą gali būti sunku
Projektas „Renkuosi Lietuvą“ savo svetainėje nurodo žingsnius, kaip gauti būsto paskolą, grįžus iš emigracijos.
„Jeigu neseniai grįžote iš užsienio ir norite imti banko paskolą, gali būti, kad kredito įstaiga norės matyti jūsų pajamų tęstinumą Lietuvoje: paprastai bankai reikalauja, kad žmogus gautų pastovias pajamas (būtų įsidarbinęs) Lietuvoje bent 6-12 mėnesių iki paskolos paėmimo. Jums patartume susisiekti su skirtingais bankais, kurie, įvertinę jūsų situaciją, galės pateikti konkrečius pasiūlymus dėl būsto paskolos“, – rašoma interneto svetainėje.
Bankai, svarstydami, ar teikti asmeniui paskolą, vertina jo individualią situaciją – gaunamas pajamas, perkamo būsto vertę, žmogaus amžių, šeiminę padėtį, darbo sutarties pobūdį ir kt.
Dirbantiems užsienyje gali tekti sumokėti didesnį pradinį įnašą arba paskolą gali tekti grąžinti per trumpesnį laikotarpį. Bet kokiu atveju patartina pasikonsultuoti su keletu skirtingų kredito įstaigų, kurie, įvertinę jūsų asmeninę situaciją, galės pateikti savo pasiūlymus, informuoja „Renkuosi Lietuvą“.
Projekto iniciatoriai taip pat mini, kad nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojus naujam su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, dauguma Lietuvos komercinių bankų nebeišduoda paskolų klientams, kurie gauna pajamas ne eurais arba kurie gyvena ne euro zonos šalyje.
Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į kredito unijas, kurios paprastai suteikia paskolas, jei asmens pajamos gaunamos ne eurais.