Gyvenimas išsvajotame būste virto pragaru: kankinasi trečius metus ir nori įspėti kitus

Pavilnyje kotedžus pirkę gyventojai liko it musę kandę.

Gyvenimas išsvajotame būste pavirto pragaru, kadangi jau trečius metus jie yra priversti kankintis su nelegalia, neretai persipildančia nuotekų duobe, kai visas „turinys“ tvenkiasi per viršų. Neišpildyti liko ir kiti statytojų pažadai bei įsipareigojimai, tačiau įmonę pardavę akcininkai rado kitą atpirkimo ožį.

„Mes tikrai toje šūdų duobėje esame, atsiprašant. Galima jau ir braidyti“, – nestokoja pasipiktinimo vienas iš adresu Juodasis kelias 49 stovinčio kotedžo gyventojų Dainius Joffe.

Jis į DELFI kreipėsi norėdamas perspėti kitus, kadangi šalia pastatytas ir jau parduodamas to paties statytojo kitas kotedžas.

Skelbimas apie parduodamą namą patalpintas ir nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ puslapyje, kuriame skelbiama, kad jis prijungtas prie miesto kanalizacijos sistemos. D. Joffe pabandė trumpai papasakoti apie susiklosčiusią situaciją:

„Mes ieškojome sau būsto ir nusprendėme pirkti kotedžus. Vilniuje, Pavilnyje radome beveik pastatytus su miesto kanalizacija, buvo parašytas ir šimtaprocentinis pastato baigtumas.

Mes juos įsigijome, statytojas ir pardavėjai įsipareigojo pabaigti nebaigtus darbus tokius kaip įvesti iki galo elektrą, dujas ir pajungti prie miesto nuotekų, nes vietoje to buvo laikinai iškasta duobė.

Ir neįvykdė statytojas bei pardavėjas savo įsipareigojimų, nepajungė mūsų kotedžo prie Vilniaus miesto nuotekų sistemos, o Registrų centre įmonė „SE sistemos“, iš kurios pirkome, kažkaip užregistravo šimtaprocentinį baigtumą ir komunalinį (prijungtą prie miesto sistemos – DELFI) nuotekų šalinimą. Bandėme prisiteisti nuotekynės projektą iš statytojo, kad savo lėšomis galėtume įgyvendinti šitą dalyką, tačiau statytojas nesutinka.“

D. Joffe rodo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 13 punkte aiškiai parašyta, kad pardavėjas įsipareigoja atlikti visus reikiamus darbus ir gauti reikiamus dokumentus, kad pastatas būtų prijungtas prie Vilniaus miesto nuotekų sistemos iki 2015 m. gegužės 1 d., o iki tol įsipareigoja išsiurbinėti nuotekų šulinį ir prižiūrėti esamą nuotėkų sistemą.

Tačiau nei vieno, nei kito įsipareigojimo įmonė, kurios akcininkai tuo metu buvo Darius Adamonis ir Algirdas Dobrovolskas, – nevykdo.

„Mes dabar turime nelegalią kanalizaciją, kaip pavadinti, – siurbiamą duobę, kurios negali būti ir ji yra draudžiama Vilniaus mieste. Mums kubas vandens kainuoja 7 eurus, nes tą duobę reikia išsiurbinėti ištisai, mes maždaug 80 eurų sumokame už tai per mėnesį, už ką mes net neturėtumėme mokėti. Žodžiu, kankinamės, turime didelius nuostolius – ir galo krašto nėra. Šalia viso to, kiaulės akis įsistatęs, tas pats statytojas A. Dobrovolskas parduoda kitą kotedžą.

Taigi prie pat mūsų bręsta dar vienas pardavimas. Kiti kaimynai dar bando bendrauti su tuo statytoju, kuris jau veikia „ant kitos“ įmonės, deda parašus ir prisiima įsipareigojimus pabaigti. Ir vėl gresia turbūt labai panašus variantas. Dar keli žmonės apgauti, duomenų klastojimas, nes Registrų centrui buvo pateikti melagingi duomenys.

Toks lengvas lietuviškas kriminalas, ko pas mus Lietuvoje turbūt pilna. Mums buvo didžiulis šokas, nes mes buvome tik nusprendę grįžti į Lietuvą iš Skandinavijos. Ir po didelio noro grįžti atgal – pirmas toks susidūrimas Lietuvoje, kaip šlapiu skuduru per veidą“, – neslepia nuoskaudos iš emigracijos grįžęs vyras.

Nei elektros, nei dujų, nei kanalizacijos

Prie vyro pasakojimo prisijungė ir kaimynas Romas Ceizaris, taip pat nusipirkęs kotedžą.

„Mes už viską susimokėję, bet pas mus realiai nieko nėra, mes turėjom patys daug ką pabaigti daryti. Kreiptasi buvo ir į savivaldybę, ir į Centrinį archyvą ir „Vilniaus vandenis“, ir su advokatų kontoromis bendravome, kurios pasakė, kad viskas taip sudėliota, taip sumakaluota, kad tas žmogus – statytojas Algirdas Dobrovolskas tiesiog nefigūruoja absoliučiai niekaip, niekaip prie jo neprieisi. Nuotekynės projektas priklauso „SE sistemoms“, kurį mes norime perimti ir baigti savo lėšomis, tačiau mums nesutiko jo perduoti.

Iš tiesų gyventojai turi išsisaugoję susirašinėjimą su „SE sistemos“ direktoriumi Dariumi Adamoniu, kuris laiške teigia negalintis pasirašyti nuotekynės projekto perdavimo dokumento, nes „už projektą sumokėjo UAB „SE sistemos“ akcininkas Algirdas Dobrovolskas iš savo lėšų ir šį projektą perėmė savo nuosavybėn. UAB „SE sistemos“ nėra pirkusi Jūsų minimo nuotekų sistemos projekto ir pastarasis teisiškai nepriklauso UAB „SE sistemos“.

„Mums neperdavė projekto A. Dobrovolskas. O kodėl? Nes jis pats nori statyti, laikyti savo rankose, nes sumokėjo už tai pinigus, ir nesvarbu, kad nepadarė dar pats nieko, mums irgi nieko neleidžia daryti“, – sako D. Joffe.

Jis teigia, kad kotedžo gyventojai yra visiškai įstrigę: įmonė, anot jų, įsiskolinusi ir bebankrutuojanti, todėl nieko iš jos neišsireikalausi, gyventojai negali iš statytojo A. Dobrovolsko gauti nuotekynės projekto, kad bent patys už savo lėšas galėtų prisijungti prie miesto nuotekų sistemos ir toliau turi kankintis su nuotekų duobe tiesiog jų kieme.

Tačiau tai ne vienintelės gyventojus užklupusius bėdos. Tik įsikraustę jie buvo palikti su laikinu elektros statybiniu įvadu, kol grįžę po atostogų suprato, kad išvis liko be elektros – ji buvo atjungta.

„Paaiškėjo, kad už jų skolas atjungė, nes jie net už elektrą nemokėjo savo statybinio įvado – numetė viską mums, o mums ir atjungė. Mes patys turėjome perimti sutartį „ant savęs“, sumokėti „Lesto“ jų skolas, kad būtume prijungti prie elektros tinklų“, – aiškino D. Joffe.

Panaši situacijos buvo ir su dujų įvedimu. Kotedžo gyventojai jau nebežino, ką galvoti ir kur kreiptis. „Vilniaus vandenys“ laiške informavo, kad projektas gali būti įgyvendintas, tačiau jo nuosavybė turi atitekti į jų rankas. Gyventojai taip pat nesupranta, kaip Registrų centre galėjo būti užregistruotas šimtaprocentinis pastato baigtumas ir komunalinis nuotekų šalinimas, kai tai neatitinka realybės, ir netgi įžvelgia ryšius.

„Čia yra toks šeimos biznis. Dabar naują kotedžą „ant naujos“ įmonės parduoda A. Dobrovolskas, o „Capital“ kabo skelbimas, kur kotedžą įsigyti siūlo brokeris Karolis Adamonis, įmonės „SE sistemos“ direktoriaus Dariaus Adamonio, berods, sūnus. Ir vėlgi skelbime parašytas šimtaprocentinis įrengimas, miesto kanalizacija. Bet taip nėra. Vėl bus žmonės apgauti“, – nerimauja R. Ceizaris.

Pripažįsta klaidą

DELFI kreipusis į Registrų centrą, Komunikacijos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Brazaitis paaiškino, kad „Registrų centras statybos baigimo faktą registruoja statytojo pateiktų dokumentu pagrindu ir atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti:

„Konkrečiu Jūsų minimu atveju, UAB „SE Sistemos“ (statytojas) Registrų centrui pateikė 2016 m. birželio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) patvirtintą deklaraciją apie gyvenamųjų namų statybos užbaigimą ir matininko parengtą statinių kadastro duomenų bylą.

Registruodamas nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, Registrų centras priima dokumentus, tačiau faktinis statybos užbaigtumo vertinimas nepatenka į jo kompetencijų ribas. Šiuo atveju, rekomenduotume kreiptis į pastato statytoją, matininką, atlikusį pastato matavimus, arba VTPSI atsakingus specialistus, kurie tikimės, galėtų plačiau pakomentuoti, kaip buvo nustatytas statinių baigtumo procentas.“

Tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos Vida Aliukonienė DELFI informavo patikrinusi informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statytojo kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą pateiktus dokumentus:

„Prie prašymo patvirtinti trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų, žemės sklype Juodasis kelias 49, Vilniuje, deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtoje požeminių tinklų geodezinėje nuotraukoje nurodyti vietiniai nuotekų šalinimo tinklai. Projekte taip pat numatyta, kad projektuojami vietiniai vandens ir nuotekų tinklai. VTPSI Vilniaus padalinio specialistė, palyginusi projektinius ir faktinius duomenis pagal geodezinę nuotrauką, patvirtino deklaraciją.

VTPSI inspektorius, tvirtindamas statybos užbaigimo deklaraciją, tikrina, ar nėra esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, ar nėra pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype, pagal kadastro duomenų bylą ir geodezinius matavimus, ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų, jei projekto rengti neprivaloma, taip pat ar nėra surašytas savavališkos statybos aktas.

Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas yra techninė geodezinius matavimus atlikusio matininko klaida“.

DELFI kreipusis į matininkę Eglę Eringytę – Sliekienę, ji pripažino, kad klaida išties buvo padaryta:
„Matau, kad ji tikriausiai ir buvo, nes jei jūs sakot, kad išpildomojoje nuotraukoje yra vietiniai tinklai, o pas mane, matau, dabar atsiverčiau, parašyta, kad komunaliniai. Aš atsimenu, kad pateikimo problemų (dokumentų – DELFI) ten tikrai buvo. Matote, kai į objektą atvažiuoji, tai ten tų visų inžinerinių tinklų kartais negali pamatyti. Tai tada pasižiūri visada į techninę dokumentaciją – tai yra projektą – statybos leidimą, o jeigu kažkas – tai dar pasitikslini paties užsakovo.

Jeigu užsakovas sako, kad tai yra komunaliniai tinklai, tai tokias komunikacijas ir įrašai, o ką jie ten po to padaro – tai jau neaišku, viskas ten yra realiai po žemėm užkasta.

Dažniausiai būna taip, kad tiek užsakovo klausiu, tiek projektinės medžiagos prašau, tų pačių išpildomųjų inžinerinių tinklų suvestinių. Tai kartais prašai šitos dokumentacijos, bet paprasčiausiai jie nepateikia. Ir būna visko pridaro, patikėkit.“

Ji ragino kreiptis kotedžo gyventojus ir pažadėjo klaidą ištaisyti.

Statytojas kaltino „Vilniaus vandenis“ ir gyventojus

DELFI kreipėsi į statytoją A. Dobrovolską. Paprašytas paaiškinti situaciją iš pradžių jis atkirto: „O kaip jūs manote, aš ką savininkas tos įmonės, kad jūs manęs klausiate?“, tačiau netrukus sutiko pakomentuoti.

„Aš padariau projektą (buitinės nuotekynės – DELFI) asmeniškai, už savo pinigus, tai ten neina kalba pajungti kažką ar nepajungti – tokių reikalų nėra. Paprasčiausia padarytas projektas už mano pinigus, ir aš bandau jį perrašyti savo vardu, kad galėčiau prijungti aplinkinius gyventojus, nes ten visas rajonas neturi nuotekų ir visi mielai pasijungtų. Bet neleidžia „Vilniaus vandenys“, nes valdininkai nevykdo tiesioginių savo funkcijų – tą, ką turėtų daryti, jie to nedaro, nežinau kodėl.

Viskas gerai, viskas gražu, aš turiu pinigus, turiu norą padaryti, nes man tai reikalinga, ir aš noriu pajungti visus tuos namus, o nesigauna. „Vilniaus vandenų“ valdininkai duoda nukreipimą išimti raštišką sutikimą įmonės, kurios nėra“, – sakė jis.

Paklaustas, ką turi omenyje sakydamas, kad įmonės nėra, jis pateikė tokį atsakymą: „SE sistemos įmonės nėra, parduotos akcijos užsienio piliečiams, kurie asocialūs yra, taigi nėra įmonės – viskas, ji numirusi“, – teigė jis.

Į klausimą, kodėl nesutinka perduoti projekto gyventojams, A. Dobrovolskas atsakė, kad nori jį daryti pats, bet neleidžia „Vilniaus vandenys“ ir vis kartojo:

„Ne tuo adresu kreipiamasi, į „Vilniaus vandenis“ gal reikėtų kreiptis ir paklausti, kodėl jie atsisako... Na, neatsisako jie, sako, gerai, viskas gerai, o vakar vėl gavau sąlygas, kuriose vėl įrašytas būtinas tos įmonės („SE sistemos“ – DELFI) sutikimas. Tai kaip aš jį galiu gauti.

Ten yra trys namai, kuriems reikalingas prisijungimas prie šito būsimo projekto, tai aš paprašiau „Vilniaus vandenų“ leisti vykdyti projektą, jie pasakė, kad viskas gerai, darykite, bet aš jų žodžiais nepatikėjau ir paprašiau sąlygų, prieš pradedant darbus, kad patikrinčiau, ar viskas gerai. Na ir gavosi, kad negerai.

O negerai tas, kad reikia leidimo iš „SE sistemų“ raštiško. Kaip galiu paimti, jeigu nėra tos įmonės, kaip man siūlote paimti iš jų, jeigu jie yra užsienio piliečiai, asocialūs piliečiai?“ – klausė jis.

A. Dobrovolskas vis kartojo, kad įmonė parduota „asocialams“, su kuriais neišeina susisiekti ir kaltino „Vilniaus vandenis“, kuriuos reikia „prispausti“. Tačiau kiek vėliau jis prašė dar nesikreipti į „Vilniaus vandenis“ bent kelias savaites.

„Aš manau, kad čia jau gal tik dienų klausimas, jeigu jūs neparašysite straipsnio, kad aplink visi blogi ir vagys, tai tada jie („Vilniaus vandenys“ – DELFI) paskaitys, išsigąs ir vėl atsidės pusei metų viskas, tai įtariu kad gausis taip. O jeigu jūs palauksite dvi savaites neparašę, tai tikriausia, kad išsispręs. Nes čia man labai reikia, aš vaikštau kiekvieną dieną beveik“, – sakė jis.

Paklaustas dėl šalia pastatyto ir parduodamo kito kotedžo A. Dobrovolskas kažkodėl itin susinervino: „Prijungsiu ir jį (prie Vilniaus miesto nuotėkų sistemos – DELFI), čia neturi jokios reikšmės. Jūs ten prirašysite visko, kai šneka vieną, jūs prirašysite kitą, kaip jums atrodo. Jūs ten burkite, pas jus fantazija gi labai gera, parašykite, kaip jums tinka, bet čia nieko nelems.“

A. Dobrovolskas teigė, kad neįrengė sklype valymo įrenginių, kadangi tam nėra tinkamų sąlygų: „Ten yra molis, molingas labai dirvožemis, ten to fiziškai negalima būtų padaryti. Jie būtų velniškai brangūs ir visiškai nedirbtų. Gerai, kai vienas namas dideliame sklype, o čia yra daug namų, sklypas yra ribotas, ten nėra kur drenažo padaryti, tai fiziškai ribota.“

Dėl elektros ir dujų jis komentavo nežinantis „šitų smulkmenų“.

Jis taip pat pažymėjo, kad kai kurie gyventojai liko skolingi įmonei, tačiau ji pati nubraukė skolas.

„Gyventojai, kurie nupirko kotedžą, liko skolingi įmonei, pinigėlių nesusimokėjo. Gudravo jie, gi skundėsi, visus gudrius kelius išvaikščiojo. Ir liko vienas 17 tūkst. nesumokėjęs, kitas 5 tūkst. dar kažkiek ten, taip ir susirinko suma – ta, kuri buvo skirta valymo įrenginiams, jie liko nesusimokėję.

Mes bandėme juos visokiais būdais spausti, kad jie susimokėtų, bet jie gudrauja. Žinote, dabar sukčiams visi įstatymai yra palankūs. Jei gudravo, mums nusibodo laukti, viskas liko, viską pardavėm ir velniop. Bet jau nubraukta viskas seniai, seniai viskas būtų padaryta, jei „Vilniaus vandenys“ nedarytų čia savo neaiškių veiksmų“, – tūžo jis.

Su D. Adamoniu DELFI susisiekti nepavyko, jis neatsiliepė telefonu.

Vis dėlto Registrų centras informavo, kad įmonės teisinis statusas nėra pakeistas, todėl ji turėtų normaliai funkcionuoti. Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, bendrovė „SE sistemos“ „Sodrai“ yra skolinga daugiau nei 1500 eurų.

Nuo 2012 metų liepos vieninteliai jos akcininkai buvo Darius Adamonis ir Darius Švedas, nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. 35 proc. akcijų valdė A. Dobrovolskas, tiek pat iki 2016 m. balandžio 21 d. – D. Adamonis. Nuo 2013 m. balandžio 30 d. 30 proc. akcijų valdo Vidmantas Kisielius, nuo 2016 m. balandžio 21 d. 70 proc. akcijų priklauso Irinai Maksimovai, kuri, kaip nurodyta, gyvena Rygoje.

„Vilniaus vandenys“: kliūčių nėra

„Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis DELFI pasakojo, kad kliūčių prisijungti prie miesto nuotekų nėra.

Jis trumpai papasakojo bendrą tvarką, kaip vyksta prisijungimo procedūra:

„Visame mieste yra nuteisti magistraliniai tiek grynojo geriamojo vandens, tiek nuotekų vamzdynai, ir tie namai, kurie nėra prisijungę prie tų vamzdynų, bet nori prisijungti, turi patys nusitiesti tuos tinklus.

Tada jie kreipiasi tiesiai į mus, mes pažiūrime, kur artimiausias mūsų vamzdynas, ar yra galimybė prie jo prisijungti, tuomet išduodame vadinamas technines sąlygas, tai yra nuo kur iki kur, koks turi būti vamzdis, kokios turi būti numatytos techninės sąlygos tam vamzdynui prijungti.

Tada tas žmogus (sklypo ar NT savininkas ar statytojas – DELFI) dažniausiai samdosi bendrovę, kuri padaro projektą ir pagal tą projektą pastato vamzdyną. Tada mūsų specialistai patikrina, ar viskas gerai, ar viskas padaryta pagal projekto sąlygas ir galima prisijungti.

Tai šituo atveju viskas einasi pagal tą pačią eigą, mes buvome gavę prašymą iš bendrovės, kad jie nori prisijungti prie mūsų tinklų, mes tas sąlygas jiems išdavėme. Ten, beje, nėra labai mažas atstumas – apie 0,5 km iki magistralinio nuotėkų vamzdyno. Ta bendrovė gavo technines sąlygas ir viskas. Jie dabar turėtų statytis“, – paaiškino jis.

A. Bubnelis patikino, kad jeigu tarp gyventojų ir pardavėjų yra kokių nors nesutarimų, „Vilniaus vandenų“ tai neliečia, į juos kreiptis gali tiek buvęs statytojas, tiek nauji žemės ir sklypo savininkai.

„Jeigu kažkas keitėsi, pvz. gyventojai nusipirko iš įmonės sklypus, namus, ir ta įmonė kažko nepastatė, tai tie naujieji savininkai, arba vienas žmogus, arba grupė – kreipiasi į mus, mes išduodame sąlygas, ir jie prisijungia. „Vilniaus vandenys“ negali kažko nenorėti ir neleist, mes savininkui duodame technines sąlygas statytis tinklus, ir tada jie statosi“, – sako jis.

Jis pabrėžia, kad gyventojai nebūtinai turi perimti nuotekynės projektą iš A. Dobrovolsko, jie patys gali kreiptis į „Vilniaus vandenis“, tada jiems bus išduotos techninės sąlygos, pagal kurias jie galės pasidaryti naują naują nuotekynės projektą ir statytis vamzdyną.

Kliūtis tik viena – projekto parengimas kainuoja, todėl tokiu atveju gyventojai turėtų papildomai investuoti į naujo projekto parengimą.