Atsidūrė kvailių vietoje
Jos prieš devynerius metus Juodkrantėje nusipirko nedidelį viešbutį – du pastatus. Viename jų įsikūrė viena šeima, o kitame – keturios. Viešbutį jos pavertė keturbučiu gyvenamuoju namu su atskirais įėjimais.
Už butus šeimos mokėjo po daugiau nei 0,5 mln. litų. Šeima, kuri augina tris mažamečius vaikus, nusipirko atskirą pastatą ir už jį suplojo 1 mln. 750 tūkst. litų.
„Kai tik nusipirkome šiuos pastatus, po mėnesio prasidėjo teismai, nes neva šie statiniai pastatyti nelegaliai. Taip devynerius metus ir bylinėjamės su valstybės institucijomis, pastatų pardavėjais. Keista tai, jog perkant statinius gavome pažymas iš Registrų centro, kuris pavaldus Teisingumo ministerijai, sandorius tvirtino notarai, bankai, kurie šiaip paprastai paskolų neduoda. Ir galiausiai vis tiek atsidūrėme kvailių vietoje“, – konstatavo juodkrantiškė Salomėja Rubinienė.
Tris pastatus Juodkrantėje pastatė dabar jau bankrutuojanti įmonė „Verslo investicijų projektų centras“.
Ji pastatus statė legaliai, turėjo visus leidimus, tačiau 2009 metais visų instancijų teismai konstatavo, jog pastatai pastatyti nelegaliai, todėl turi būti nugriauti.
Žala ir yra, ir jos nėra
Prie porą metų savininkai jau nugriovė populiarų buvusį žuvies restoraną, tačiau liko kiti du pastatai, kuriuose įsikūrę žmonės.
„Teismo sprendimu jie turėjo geranoriškai išsikraustyti, tačiau to nepadarė. Mūsų siekis yra įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti visus tris pastatus ir tada turėti galimybę prisiteisti patirtą žalą iš valstybės. Dabar teismai mūsų ieškinius dėl žalos atmeta, nes motyvuoja, kad jos nėra, nes du pastatai dar vis stovi“, – aiškino „Verslo investicijų projekto centrą“ teismuose atstovaujantis advokatas Linas Drazdauskas.
Todėl įmonė ir kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl žmonių iškeldimo iš pastatų, kuriuos reikia nugriauti.
Trečiadienį teisme vyko šios iškeldinimo bylos parengiamasis posėdis. Atsakovai – žmonės, kuriuos prašoma iškeldinti – teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus priimti sprendimai dar keliose bylose, kurios nagrinėjamos kituose šalies teismuose.
Restoraną jau nugriovė
Lietuvos apeliacinis teismas jau šią savaitę turėtų skelbti sprendimą, kaip vykdyti teismo nuosprendį dėl pastatų nugriovimo. „Kitaip tariant, teismas turi išaiškinti, ar pirmiausia mums turi būti grąžinti sumokėti pinigai ir tada pastatai griaunami, ar daroma kaip nors kitaip“, – teigė S. Rubinienė.
Advokatas L. Drazdauskas tvirtino, kad bankrutuojanti įmonė pripažįsta savo skolą žmonėms, pirkusiems iš jos turtą. Jau sudarytas ir kreditorių sąrašas, todėl esą, kai žmones išsikraustys, bendrovė nugriaus pastatus, prisiteis žalą iš valstybės, tada ir atsiskaitys su pirkėjais.
„Viena bendrovės bankroto priežasčių ir yra ta, kad ji privalėjo nugriauti 5 mln. litų kainavusį žuvies restoraną. Juk ji taip pat ėmė paskolas statyti pastatus. Teismas juos nugriauti liepė dar 2009 metais, o žmonės iki šiol geranoriškai neišsikrausto, pastatais naudojasi. Suprantu, kad žmonės sąžiningai įgijo turtą, tačiau bankrutuojanti bendrovė dabar yra blogesnėje situacijoje. Grubiai tariant, tai yra pasityčiojimas“, – savo nuomonę reiškė advokatas L. Drazdauskas.
Pastatus saugo ekspertizei
Žmonės kategoriškai nesutinka išsikelti, kol neatgaus sumokėtų pinigų. „Tas butas, kurį reikia nugriauti, yra vienintelis mano šeimos turtas, Mes esame paėmę didžiulę paskolą, todėl naujos niekas neduos. Tai kur mus pasidėti, jei turime išsikraustyti?“ – retoriškai klausė numatytame nugriauti pastate su vyru ir vaikais gyvenanti Eglė Rubinienė.
Žmonės netiki, kad jei sutiks geranoriškai išsikraustyti, o tada bendrovė galės nugriauti likusius statinius ir prisiteisti patirtą žalą iš valstybės, sąžiningai grąžins pinigus. „Esame kreditorių eilės pabaigoje, todėl tų pinigų mums tiesiog nebeliks“, – neabejojo S. Rubinienė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas penktadienį skelbs, ar bylą dėl iškeldinimo nagrinės toliau, ar sutiks procesą sustabdyti, kol bus išnagrinėtos kitos bylos.
Žmonės taip pat siekia atnaujinti visą teismų procesą – pasiekti, kad pastatai būtų pripažinti legaliais ir jų nereikėtų griauti.
Be to, gyventojai žagtelėjo, kai sužinojo, kad Registrų centro duomenimis, jie jau nebėra šių pastatų savininkai. Tokį sprendimą jie taip pat ginčija teisme.
„Į teismą kreipėmės ir dėl to, kad savarankiškai norime iš valstybės prisiteisti patirtą žalą. Juk patalpas ne tik pirkome, bet jas ir remontavome, be to, visus tuos devynerius metus bankams mokėjome palūkanas už turtą, kuris bus nugriautas. Teismo paprašėme, kad būtų atlikta ekspertizė, kiek mes iš tiesų patyrėme žalos. O kaip ją bus galima atlikti, jei išsikraustysime ir pastatai bus nugriauti?“ – atkakliai už savo būstą kovoja juodkrantiškiai.