Gyventojams liepiama nugriauti tvoras
Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje kilo diskusija dėl tvorų nugriovimo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paliepimu.
Vilniaus rajono gyventoja Solveiga teigia, kad sulaukė laiško iš NŽT: „Vakar gavau laišką iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad sodų bendrijoje esu užgrobusi 3m2 valstybinės žemės (tvora užeina) į bendro naudojimo kelio pusę. Sodui 40 metų, tvoros pamatui 30, griauti nelabai norisi. Kas žino, kokie galimi sprendimo būdai ir nuo ko pradėti pokalbį su tarnyba? Sklypas buvo matuotas gal prieš 12 metų ir viskas buvo gerai“, – rašo moteris.
Vilnietė Olga jai antrina: „Ta pati situacija ir pas mus. Rašėm tarnybai pasiaiškinimą, kad buvo padaryta jau prieš 20 metų ta tvora ir buvo pasodinta gyvatvorė 5 metrus nuo tvoros, nes ta žemė priklauso sodų bendrijai pagal ilgalaikę nuomą. Pagal seną planą viskas tvarkoj <...> bet dabar kai pamatavo, išėjo taip, mūsų tvora irgi yra ant valstybės žemės“, – dalijasi grupės narė.
Kitas komentatorius Zigmantas rašo: „Man taip buvo, po 2 metų susirašinėjimo su savivaldybe vis tiek teko griauti. Ten logika niekam nerūpi, visada ieškoma priežasčių, kad nieko neleisti“, – komentuoja jis.
NŽT: 2022 m. nustatyti 3085 tokie atvejai
Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Audrius Gelžinis teigia, kad 2022 m. žemės naudojimo patikrinimų metu nustatyti 3085 valstybinės ir privačios žemės užėmimo atvejai.
„Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos siūlymą, 2023 m. kaip vieną iš prioritetinių sričių numatė žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, patikrinimus dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo arba naudojimo“, – teigia A. Gelžinis.
Anot jo, nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, kiekviena situacija vertinama individualiai.
„Vienas iš žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo būdų gali būti nebūtinai tik atitinkamų statinių (pvz., tvorų) pašalinimas, tačiau ir užimtos valstybinės žemės įsigijimas nuosavybėn, jeigu tam neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Kitu atveju, vykdomos teisės aktuose įtvirtintos procedūros dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo padarinių (pvz., tvoros, želdinių (krūmų, tujų eilių) iš valstybinės žemės pašalinimo, nurodant terminą iki kurio turėtų būti pašalintos pažeidimo pasekmės“, – dėsto pašnekovas.
Jis pažymi, kad bendro naudojimo kelių, esančių sodininkų bendrijose, susiaurėjimas galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Dėl kelių pločių matmenų, numatytų žemės sklypų, esančių tarp šių kelių, privatizavimo dokumentuose (numatyti per siauri keliai ir pan.);
- dėl tokių žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio tašku ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo metu pakeitus šių žemės sklypų ribas, taip susiaurinant bendro naudojimo kelius (neišlaikant reikiamų kelio matmenų (pločio));
- žemės sklypų naudojimo ne pagal šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose nustatytas ribas, savavališkai užimant (tvora, želdinių (krūmų, tujų eilėmis) ir pan.) valstybinės žemės dalį (taip pat ir bendro naudojimo kelią).
Tai nėra naujas reikalavimas ar nauja tvarka
Pasak jo, žemės savininkai ir naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
„Žemės sklypai turi būti faktiškai naudojami privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytomis ribomis, ir tai nėra naujas reikalavimas ar tvarka, kadangi ši minėtiems asmenims nustatyta pareiga įtvirtinta Žemės įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo dienos“, – aiškina A. Gelžinis.
Jis pabrėžia, kad nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, asmeniui pasiūloma per nurodytą terminą geranoriškai pašalinti padarytą pažeidimą.
„Jeigu žemės naudojimo tvarkos pažeidimas per nurodytą terminą geranoriškai nepašalinamas – kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą valstybinėje žemėje.
Pažymėtina, kad 2022 m. iš viso už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus skirta 44 367 eurai baudų“, – pažymi NŽT atstovas.
Situacija gali pavirsti į gerokai didesnę problemą
Dar viena „Facebook“ grupės narė Žavinta dalijosi, kad dėl tokių išsikišusių tvorų sodų bendrijose patiems gyventojams gali kilti pavojus.
„Teko su tuo susidurti. Koks yra kelio plotis? Jeigu siauras, tai nelabai ką ir padarysite, nes buvo atvejis, kai degė namas ir ugniagesiai negalėjo įvažiuoti. Tai po to apie 10 sklypų permatavo ir pastūmė juos į kitą pusę. Kito varianto nebuvo, nes komunikacijoms taip pat nebuvo vietos“, – komentuoja Žavinta.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas Darius Gaspariūnas teigia, kad dauguma sodų bendrijos kelių ir taip yra gana siauri.
„Bet koks papildomas kelių siaurinimas, ar tai būtų nelegalios tvoros, ar prisodinta augmenija, ar populiarus pačių gyventojų automobilių srauto reguliavimas (taip vadinami „šlagbaumai“) dar labiau apsunkina, o kartais padaro neįmanoma privažiavimą prie namų“, – teigia D. Gaspariūnas.
Anot jo, dėl tokių priežasčių greitosios medicinos pagalbos brigada turi gaišti ir taip brangų laiką.
„Tenka ieškoti kito pravažiavimo būdo arba palikus automobilį likusią kelio dalį eiti pėsčiomis, o taip gaištamas ir taip itin brangus laikas“, – komentuoja D. Gaspariūnas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas taip pat teigia, kad dažnai gyventojai nesilaiko 3,5 m atstumo kelio pločio reikalavimo.
„Gyventojai užsodina šalikeles gyvatvorėmis, užstato tvoromis, užsitveria vartais, užtvarais, todėl sukuria dirbtinius barjerus pravažiuoti transporto priemonėms, taip pat ir ugniagesių gelbėtojų automobiliams.
Bendrijose numatytas vandens šaltinis neretai būna privatizuojamas ir panaikinamas, tad ugniagesiams, atvykusiems gesinti gaisro, tenka po kelis ar keliolika kilometrų vežioti vandenį į gaisravietę“, – teigia J. Targonskas.
Anot jo, sodų bendrijose statant gyvenamuosius namus numatyti gaisrinės saugos projektiniai reikalavimai ne toliau nei už 1 km turėti gaisrinį vandens rezervuarą arba vandens telkinį.
„Tačiau ypač apie didžiuosius miestus sodų teritorijos tankiai užstatytos namais, o vandens telkinio ar gaisrinio vandens rezervuaro šalia nebūna“, – dėsto pašnekovas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas Rimantas Ramanauskas antrina, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, reaguodamos į įvykius, neretai susiduria su siaurų pravažiavimų ir įvažiavimų problema.
„Ir ne tik sodų bendrijose, bet ir daugiabučių namų kiemuose, kai kuriose renovuotose miestų gatvėse, kurios rekonstrukcijų metu siaurinamos, jose įrengiami siauri eismo žiedai, pagal išmatavimus pritaikyti lengvajam transportui“, – teigia R. Ramanauskas.
Lietuvos policijos atstovai teigia, kad tokio konkretaus reikalavimo važiuojamai daliai sodų bendrijose netaiko.
„Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad visos gatvės turi būti tinkamos pravažiuoti visam specialiajam transportui – policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesiams ir kt.“, – pažymi Lietuvos policijos atstovai.
A. Gelžinis komentuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba nedelsiant reaguoja į tokius atvejus.
„Gavę tokio pobūdžio informaciją nedelsiant į ją reaguojame ir imamės visų reikiamų priemonių, kad kuo greičiau būtų išspręstas klausimas dėl galimybių pravažiuoti tokiais keliais visoms transporto priemonėms“, – teigia jis.
Privažiuoti negali ir šiukšliavežės
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad savivaldybėje problemų dėl privažiavimo sodų bendrijų gatvėmis tikrai yra, ir jos kyla ne tik dėl valstybinėje žemėje pastatytų tvorų, bet ir už sklypų ribų augančių želdynų.
„Žiūrint iš savivaldybės kuruojamų sričių perspektyvos, aptarnaujant tokias teritorijas daugiausia problemų kyla dėl šiukšlių išvežimo – dažnu atveju šiukšliavežėms mašinoms ne tik nėra galimybės pravažiuoti, bet ir atlikti posūkius siaurose sodų gatvelėse.
Dėl šios priežasties gyventojams tenka pagal šiukšlių išvežimo grafiką atitempti individualiai naudojamus konteinerius iki artimiausios vežėjui privažiuojamos vietos. Ši problema iš dalies sprendžiama įrengiant naujus bendro naudojimo konteinerius“, – teigia G. Grubinskas.
Pasak jo, savivaldybė, deja, bet negali spręsti užtvertų gatvių problemos sodų bendrijose.
„Sodų bendrijos yra specifinės teritorijos, kurių veiklą reglamentuoja specialiai tam skirtas Sodininkų bendrijų įstatymas. Pagal šį įstatymą visa bendrojo naudojimo infrastruktūra priklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Taigi klausimą dėl į gatvių ribas patenkančių tvorų ir gyvatvorių pašalinimo turėtų spręsti pačios sodų bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu“, – komentuoja G. Grubinskas.
Aplinkos ministerija: gatvių plotis negali būti mažesnis nei 4,5 metro
LR Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich teigia, kad inicijuojant naujų žemės sklypų soduose, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus gatvių minimalus plotis negali būti mažesnis nei 4,5 metro.
„Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai“, – teigia A. Staniūnaitė-Tonkich.