Gyventojų mėgiama investicijų rūšis gali netekti patrauklumo: „debesys tvenkiasi“

Nekilnojamasis turtas (NT) tebėra populiari investicinė kryptis Lietuvoje, gyventojams nevengiant pirkti būsto ne asmeniniam naudojimui, bet nuomai. Tačiau ekspertai jau mato ženklų, kad šią turto klasę keičia kiti pasirinkimai, o kalbėdami apie nekilnojamojo turto pirkimą kai kurie analitikai mato didėjančių rizikų, praneša LNK Žinios.

Prieš kelerius metus apgriuvę Reformatų Sinodo rūmai dabar – dvidešimt butų Vilniaus centre. Nenupirktas liko tik vienas.

„Yra tokių, kurie nusipirko kaip investicinį daiktą, kad jį nuomos‟, – komentuoja bendrovės „Capital‟ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Tai, kad Lietuvos gyventojai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto brokeriai mato vis dažniau. Jie spėja, kad taip galbūt yra todėl, jog ši turto klasė yra kur kas suprantamesnė už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su nekilnojamuoju turtu labai aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu, ar nuomosiu, ar pats gyvensiu‟, – teigia „Capital‟ brokerė.

Tad brokeriai nesistebi, kai INVL surinkti duomenys rodo, kad būtent investicija į nekilnojamąjį turtą atnešė daugiausiai naudos.

„Nekilnojamasis turtas praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, kuri, kiek brango pats turtas, tiek ir davė papildomos naudos iš nuomos pajamų‟, – sako INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Dalis komercinių bankų pastebi, kad nekilnojamojo turto sandorių apskritai mažėja, mat ne visi šiuo metu sau gali leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji tikrai mažėja, ir paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus‟, – komentuoja „Citadele‟ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Lietuvos banko Makroprudencijos analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys, sako, kad situaciją galimai lemia palūkanų normos. Kaip žinoma, euro zonoje kovojant su infliacija, jos didinamos.

„Tą daugiausiai turbūt lemia didėjančios palūkanų normos, nes, atitinkamai, jos reiškia didesnes palūkanų įmokas ir kartu kažkiek galbūt didesnę finansinę būsto naštą‟, – sako LB ekonomistas D. Poderys.

Tačiau INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje ekonomines pasekmes pajausime tik šiemet, tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Prisiminus, pavyzdžiui, krizinius 2007–2008 metus, tai taip pat nekilnojamojo turto kainos vis dar kyla, nors jau debesys tvenkiasi‟, – sako V. Rūkas.

Bankininkai pranašauja, kad ilgainiui nekilnojamasis turtas užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie uždirbs iš to prieaugį. Dabar tas lūkestis gerokai sumažėjęs‟, – sako „Citadele‟ Lietuvos filialo vadovas D. Burdaitis.

Pastebima, kad gyventojai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, į vertybinius popierius pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo, tikriausiai, labiau finansinį mūsų išprusimą, kad vis daugiau domimės ir kitomis investicijomis‟, – kalba „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Investicijų specialistas pataria pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu yra išskaidytos investicijos į, mūsų skaičiavimu, šiuo atveju keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą‟, – kalba INVL analitikas V. Rūkas.

„Delfi“ jau skelbė, kad iš keturių pagrindinių investicijų – į nekilnojamąjį turtą, obligacijas, indėlius ir akcijas – didžiausią grąžą pernai suteikė nekilnojamasis turtas. Būsto kaina ir nuomos pajamos augo, atitinkamai, 19,1 ir 4,1 proc., o iš viso pakilo 23,2 proc., rodo INVL skaičiuojamas Lietuvos investicijų indeksas. Simboliškai (0,4 proc.) augo indėliai, akcijos smuko 2 proc., o obligacijų pajamingumas buvo minus 8,4 proc.

Čia galite pažiūrėti LNK video: