Pigesnių maisto produktų ieškančių Lietuvos pirkėjų pamėgtų Suvalkų priemiesčiuose vienas prie kito rikiuojasi ir statybinių medžiagų prekybos centrai, kurių darbuotojai jau išmoko ne tik suprasti, bet ir kalbėti lietuviškai.
Tačiau statybininkai ne tik patys spėjo įsitikinti abejotina pigiausių lenkiškų medžiagų kokybe, bet ir pratina savo klientus, kad už darbą naudojant tokias medžiagas gali tekti brangiau sumokėti.
Statytojai pamėgo lenkiškas medžiagas po euro įvedimo
Lietuvos statybininkų asociacijos viešųjų ryšių specialistas Jonas Dvilinskas DELFI sakė, kad informacijos apie tai, kokią dalį statybinių medžiagų asociacijai priklausančios didžiosios statybų bendrovės atsiveža iš Lenkijos, asociacija neturi ir todėl komentuoti šio reiškinio negali. Jis patarė apie tai klausinėti pačių statybininkų.
Pietų Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį individualius namus statantis ir butus remontuojantis druskininkietis Petras Bilinskas, paklaustas, kokias statybines medžiagas šiuo metu dzūkai vežasi iš Lenkijos, teigė, kad iš kaimyninės šalies atkeliauja beveik viskas, ką tik galima pavežti.
„Cemento nesiveža, nes neapsimoka. Bet sienų blokeliai, plytos, langai, putų polistirolas, šiltinimo vata, gipso kartonas, čerpės ir kitų rūšių stogo dangos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai – viskas perkama Lenkijoje,“- DELFI sakė pagal verslo liudijimą dirbantis vyras.
P. Bilinsko teigimu, lenkiško gipso kartono kaina perpus mažesnė, negu Lietuvoje populiaraus „Knauf“. Tačiau, jeigu nori išgauti kokybę, idealiai lygias lubas, tai lengviau pasiekti naudojant originalius jo tvirtinimo priedus. Ponas Petras įsitikinęs, kad pigiausių Lenkijoje gamintų medžiagų kokybė ne tokia gera, bet mūsų šalyje jų gamintojų gerokai mažiau.
Masinis statybinių medžiagų vežimas iš Lenkijos prasidėjo iškart po euro įvedimo ir ypatingai išpopuliarėjo sumažėjus zloto kursui euro atžvilgiu.
„Grūte artimiausiu metu turime statyti namą nuo nulio, tai užsakovas jau apsižiūrėjo, kur pirks medžiagas. Sakė, kad klinkerio plytos Suvalkuose kainuoja net 60 procentų pigiau, negu Vilniuje. Pas mus keliuose objektuose lenkų brigados tinkavo, tai jos atsiveža ne tik savo įrangą, bet ir pigesnes lenkiškas medžiagas, todėl gali atlikti užsakymą už lietuvišką kainą,“- pasakojo P. Bilinskas. Jis teigė taip pat bendradarbiaujantis su alytiškių tinkuotojų grupe ir pirmiausiai darbą pasiūlantis tautiečiams, bet, kai jie neturi laiko, kviečiantis lenkus, nes paslaugų kaina nesiskiria.
Pigesnės medžiagos – brangesnis darbas
Paklaustas, kaip skirtųsi kaina dviejų visiškai vienodų namų, pastatytų iš Lenkijoje ir Lietuvoje pirktų statybinių medžiagų, ponas Petras suabejojo ar skirtumas bus didesnis kaip 20 procentų, nes ne visos lenkiškos medžiagos taip smarkiai pigesnės.
„Jeigu norėsi pasiekti tokią pačią kokybę, skirtumas iškart sumažės. Naudojant ne tokias kokybiškas medžiagas, tenka daugiau sumokėti už darbą.
Pavyzdžiui, jeigu putų polistirolą pirksite iš Suvalkų, tai mažiausiai puse euro už kvadratinį metrą daugiau gali tekti sumokėti juo sienas šiltinantiems darbininkams. Nes pigiausios lenkiškos polistirolo plokštės būna labiau išsilankstę, negu pagamintos Ukmergėje. Tačiau, kai jos klojamos grindims šiltinti ir užliejamos betonu, ta kokybė niekam nerūpi ir nėra jokios prasmės mokėti už polistirolą 40 procentų brangiau,“- paaiškino P. Bilinskas.
Be to dzūkams atsivežti putų polistirolą iš Lenkijos netgi arčiau negu iš Ukmergės arba Kauno.
Statybinių medžiagų – į Suvalkus
Pasižvalgyti į Lenkijos statybinių medžiagų parduotuves išsiruošiau šeštadienio rytą, kai į Suvalkus suplūsta daugiausiai lietuvių, nes tądien veikia didysis Suvalkų turgus. Įvažiavęs į kaimyninę šalį per Lazdijų-Aradnykų pasienio kontrolės punktą sustoju prie pirmos pasitaikiusios valiutos keityklos.
Už mano eurus čia davė po 4,27 Lenkijos zloto, todėl tokiu kursu ir vadovausiuosi, nors oficialus tarpbankinis euro keitimo kursas tuo metu buvo – 4,34 zloto.
Keitykla savo veiklą derina su prekyba lenkiškomis trąšomis ir panašu, jog tas verslas neblogai sekasi, nes kiekvieną kartą važiuodamas pro ją matau, kaip į lietuvių ūkininkų automobilius kraunami maišai.
Nedidelių statybinių medžiagų parduotuvių galima pastebėti ir Seinuose, esančiuose vos už 12 kilometrų nuo Lietuvos sienos, bet važiuoju toliau, į Suvalkus, kur keliauja dauguma apsipirkti į Lenkiją atvykstančių lietuvių.
Atstumas nuo Lazdijų-Aradnykų pasienio kontrolės punkto iki Suvalkų miesto – 43 km, nuo Kalvarijos-Budzisko punkto – 26 km. Pastarąjį kelią renkasi kauniečiai ir Marijampolės apskrities gyventojai, o dzūkai važiuoja į Lenkiją per Lazdijus.
Tik įvažiuojant į Suvalkus nuo Seinų pusės, statybinių medžiagų parduotuvės rikiuojasi abipus kelio. Lenkijos verslininkai nesivaržo padabinti jas lietuviškais užrašais: „Mažiausios kainos!“,„Durys, grindys, laminatas“, „Plytelių sandėlis“, „Statybinių medžiagų prekybos centras“.
Pardavėjai supranta lietuviškai, o kai kurie jau ir patys išmokę mūsų kalbą taip gerai, kad tik gerai įsiklausęs išgirstu vos juntamą akcentą, primenantį Punsko lietuvių tarmę.
Ne visos prekės Lenkijoje pigesnės
Suvalkų statybinių medžiagų prekybos centre PSB „Importex“ besidairantys lietuviai atkreipia dėmesį į natūralios pušies vidaus duris, kainuojančias 259 zlotus (60,66 euro). Galų gale jie suabejoja, ar durys Lietuvoje nėra pigesnės, išsirenka laminuotas grindlentes po 19,90 zloto (4,66 euro) už kvadratinį metrą ir krauna į automobilio priekabą.
Panašias duris ir aš pats Alytaus statybinių medžiagų parduotuvėje „Lankava“ neseniai buvau matęs už 66 eurus, sostinės „Ermitaže“ – už 49,99 euro, „Senukuose“ – nuo 55,99 eurų. Laminuota grindų danga Lietuvoje taip pat kainuoja panašiai kaip Lenkijoje – „Lankavoje“ nuo 4,27 euro, „Senukuose“ nuo 4,05 euro, „Ermitaže“ nuo 3,39 euro.
Gretimame Suvalkų prekybos centre „Kram“ „Cersanit Merida“ klozetas su bakeliu parduodamas už 249 zlotus (58,31 euro), pigiausia 140 cm ilgio akrilo vonia kainuoja 229 zlotus (53,63 euro), lenkiškas vandens maišytuvas voniai – 129 zlotus (30,21 euro), vonios spintelė „Cersanit“ su praustuvu – 209 zloto (48,95 euro), masažinė dušo kabina su visa įranga – nuo 899 zlotų (210,54 euro), židinio kapsulė – 999 zlotus (233,96 euro), 7 kW kieto kuro katilas „Plomyk“ – 1399 zlotus (327,63 euro), hidroforas – 399,90 zloto (93,65 euro).
Lietuviškuose „Senukuose“ visiškai toks pats klozetas „Cersanit Merida“ kainuoja 55,25 euro, „Lankavoje“ – net 98,99 euro, o „Ermitaže“ panašus, bet ne identiškas „Cersanit Market“ – 54,99 euro.
Akrilo vonią „Lankavoje“ mačiau už 67,12 euro, „Senukuose“ – nuo 55,30 euro, „Ermitaže“ –54,99 euro. Vonios spintelę, identišką matytajai Lenkijoje, „Senukuose“ radau už 63,70 euro.
Brangiau Lietuvoje kainuoja ir masažinės dušo kabinos. „Senukuose“ jų kainos prasideda nuo 255 euro, „Ermitaže“ - nuo 259 euro.
Židinio kapsulės už lenkišką kainą lietuviškose parduotuvėse net neverta ieškoti. „Senukuose“ pigiausia iš jų kainuoja 303,89 euro, „Ermitaže“ - 269 euro, o „Lankavoje“ net 549 euro. Lietuviškas 7 kW kieto kuro katilas „Kalvis“ taip pat gerokai brangesnis už savo lenkišką konkurentą – „Ermitaže“ kainuoja 449 euro. Užtat panašių techninių duomenų hidroforą „Senukuose“ galima rasti pigiau negu Lenkijoje – už 75 eurus.
Lietuvių pamėgti gaminiai – su lietuviškais užrašais
5 litrų kibirėlį medienos impregnanto „Luxdecor“ Suvalkų prekybos centre „Kram“ galima nusipirkti už 39 zlotus (9,13 euro). „Ermitaže“ už jį sumokėčiau 11,39 euro.
10 litrų balto grunto „Sniežka“ lenkai parduoda už 64,49 zloto (15,10 euro). Lietuvoje tokio nemačiau, o 10 litrų universalaus grunto „Knauf“ „Ermitaže“ kainuoja 15,99 euro.
10 litrų baltų emulsinių dažų „Jedynka“ lenkai parduoda už 44,99 zloto (10,54 euro), o „Ermitaže“ toks pats kiekis emulsinių dažų „Topcolor top white“ kainuotų 22,10 euro. Už 10 akrilinių dažų „Jedynka“ Suvalkuose sumokėčiau 69,90 zloto (16,37 euro), matinių lateksinių dažų „Super Matt“ – 65,90 zloto (15,43 euro).
Lietuvius ypatingai domina vokiškos klinkerio plytos, Suvalkuose parduodamos po 0,90 zloto (0,21 euro) už vienetą – ne be reikalo prie jų pastebiu aprašymus ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba.
Lietuvoje UAB „Klinkera“ panašias plytas „Feldhaus“ siūlo po 0,65 euro. Molinės stogo čerpės Suvalkų parduotuvėje kainuoja po 3,21 zloto (0,75 euro). Alytaus „Lankavoje“ panašios čerpės kainuoja nuo 0,80 euro.
Sienų šiltinimui skirto putplasčio „Termo Organika“ Suvalkuose pavyktų nusipirkti po 113 zlotų (26,46 euro) už kubinį metrą. „Senukuose“ Lietuvoje pagamintos putplasčio plokštės „Varmotherm“ parduodamos beveik perpus brangiau – po 49,10 euro už kubinį metrą.
Už 1450 zlotų (339,58 euro) Suvalkuos galėjau nusipirkti 130 litrų betono maišyklę, bet „Senukai“ tokios pačios talpos įrenginį siūlo vos už 189 eurus. Tačiau pigiausia „Senukų“ alternatyva už 349 zlotus (81,73 euro) Suvalkuose parduodamam benzininiam grandininiam pjūklui „Lider RG5300-18“ – 103,99 euro kainuojantis pjūklas „Vagner SDH“.
Kviečiame DELFI skaitytojus pasidalinti savo patirtimi apie apsipirkinėjimą Lenkijoje. Ar gyvendami arčiau šios šalies sienos, mieliau pradėjote rinktis Lenkijos parduotuves nei bandyti ieškoti pigiausių variantų Lietuvoje? Jei taip, parašykite, kokias prekes renkatės, kuriam laikui apsiperkate ir kam labiausiai sutaupote? Galbūt, atvirkščiai, esate nusvilęs ir nusprendėte, kad važinėti į kaimyninę valstybę neapsimoka dėl prastesnės kokybės gaminių? Laukiame Jūsų laiškų el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis Lenkijoje“.