Rekordiniai metai
2021-aisiais Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičiai pasiekė rekordinį lygį. „Investuok Lietuvoje“ pernai patvirtino 49 TUI projektus – 4 projektais daugiau nei iki tol geriausias buvęs rezultatas 2019 m.
Lietuvoje kursis 27 naujos įmonės, tarp kurių – viena didžiausių pasaulyje privačių finansinių paslaugų grupių „Alter Domus“, skaitmeninių, debesijos ir saugumo paslaugų lyderė „Accenture“, atviros bankininkystės sprendimų kūrėja „Yapily“ ir modulinių namų sprendimus kurianti „Nokera“.
Dar 22 Lietuvoje jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros projektus. Iš viso Lietuvoje per ateinančius trejus metus planuojama sukurti 5 435 naujas darbo vietas (iš jų – trečdalis už Vilniaus ribų) ir investuoti beveik 205 mln. Eur į ilgalaikį turtą.
Palyginimui, per 2020 m. pritraukti 42 TUI projektai, kurie, kaip buvo skelbiama, sukurs 4 229 darbo vietas ir investuos 106,6 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Tarp šių investicijų – 2 naujos gamyklos ir 3 jau esamų plėtra.
Dubnikovas: pasirodome geriau nei pramoninės šalys
Praėjusiais metais Lietuva pritraukė vieną naują gamybinį projektą, daugiausiai skelbiama apie jau įsikūrusių gamybos įmonių (7) plėtros planus. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, apie plėtros projektus pernai paskelbė ilgus metus veikianti „Danspin“ bei baldų gamintoja „Ekornes“, o gamybos ekosistemą papildys Vokietijos modulinių namų sprendimų įmonė „Nokera“. Ne visi projektai atskleidžiami dėl konfidencialumo.
Pasak agentūros, dėl kelionių ribojimų ir netikrumų dėl galimų ateities ribojimų vietoje plėtros į naujas lokacijas gamybinės bendrovės rinkosi stiprinti jau esamus padalinius. Tai esą nėra tik Lietuvos, bet ir pasaulinė tendencija.
Apibendrindamas 2021 m. investicinius metus ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad jie buvo itin geri.
„Laisvosios ekonominės zonos pildėsi, jose vietos pradeda trūkti. Bus įdomu pamatyti, koks einamosios Lietuvos sąskaitos balansas. 2020 m. pasiekėme einamosios sąskaitos balansą 8 proc. nuo BVP, kuris buvo geresnis nei Vokietijos (7 proc.). Tai reiškia, kad tampame panašiais gamintojais eksportuotojais.
Santykinai galime pasakyti, kad pasirodome geriau nei pramoninės šalys. Priežastys paprastos – esame plynas laukas, kur galima statyti bet ką, ir neturime senos pramonės paveldo kaip anglių kasimas, kuris iš esmės neturi perspektyvos“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Laukia sudėtingi iššūkių metai
Nors praeiti metai buvo rekordiniai, ekonomistas prognozuoja, kad šie metai greičiausiai bus sudėtingi, ypač kalbant apie esamų investuotojų plėtrą ir naujų pritraukimą. Pasak jo, dėl komplikuotų santykių su Kinija Lietuva atsidūrė didelėje rizikos grupėje, tad pritraukti naujų investuotojų bus ganėtinai sunku.
„Esamos pramonės įmonės turi visas galimybes pasiekti geresnius metus nei praeiti, nes paklausa prekėms išlieka, ir eksportas bus stiprus, bet santykiai su Kinija gali kišti koją. Matome pranešimų iš „Continental“, koks vyksta spaudimas.
Su kinais pavojingesnis dalykas – jie pradeda mums uždarinėti aplinkinius kelius, kaip, pavyzdžiui, „Continental“ atveju gaminama komponentė, lietuviškos kilmės dalis ar prekė, tai kinai atsisakinėja. Tai reiškia, kad nuo mūsų nusisuka ir Europos pirkėjai. Tai yra pavojingiau“, – pažymi M. Dubnikovas.
Anot pašnekovo, dėl kylančių rizikų su Kinija gamyklos artimiausiais metais iš Lietuvos neišsikels, tačiau neatmeta tikimybės, kad ilguoju laikotarpiu tai gali įvykti.
„Taip lengvai fabriko neiškelsi, jie čia ateina 20-30 metų, tad įvykus tokiam posūkiui, jų greitai neiškelsi. Kitais metais tokios rizikos neturėtų būti, nes tai milžiniškos investicijos, bet dalis fabrikų ilguoju periodu gali būti iškelti. Tokia rizika egzistuoja. Jei gamintojas negalės realizuoti savo prekės, bus labai sudėtinga situacija, reikės spręsti problemą. Visa tai nemažai kainuos, bet tai išgyvensime“, – svarsto pašnekovas.
Ekonomisto teigimu, šie metai Lietuvos pramonei ir investuotojams atneš daugiau iššūkių: „Tai susiję su daug dalykų, tad 2022-ieji atrodo bauginančiai. Pinigų kaip ir bus, jų bus galima pasiimti, bet balansuoti verslus, sujungti paklausas su pasiūlomis bus vis sunkiau. Gali kokios žaliavos negauti, nes ji kainuoja milžiniškus pinigus.“
Kaip dar vieną pagrindinį iššūkį jis įvardija darbuotojus: „Kalbame, kad yra daug darbo vietų, darbuotojų pas mus trūksta, ypač kvalifikuotų, bet jei nors kiek atsilaisvins kovidas, ir atsidarys tokios šalys kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Norvegija, jos pradės „siurbti“ iš mūsų darbuotojus. Visos šios šalys turi žemą nedarbo lygį, tai reiškia, kad ir jos neturi darbuotojų. Žmonėms gali kilti pagundų dėl didesnių atlyginimų išvažiuoti. Kitais metais labai didelė konkurencija galimai bus ir vidinė, ir išorinė. Mūsų žmones pradės vilioti užsienis.“
Konfliktas su Kinija gali paveikti ir esamas investicijas
Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas Giedrius Valuckas sako, kad Kinijos ir Lietuvos konfliktas gali paveikti šių metų tiek naujas, tiek jau esamas investicijas Lietuvoje.
„Realistiškai vertiname tam tikrą neapibrėžtumo faktorių dėl besiklostančios jautrios geopolitinės situacijos su Kinija. Kol kas sunku vertinti, kokią įtaką tai turės mūsų – kaip šalies ir atskirų jos vietų – patrauklumui investuotojų akyse, tačiau ir nuvertinti jos tikrai nedrįsčiau.
Gali būti, kad padėčiai negerėjant, susidursime ne tik su investicijų pasitraukimo problema, bet prarasime ir potencialių investicijų atėjimą, o jau pas mus dirbančių verslų turimi gamybos projektų plėtros planai bus įšaldyti neribotam laikui.
Šiuo metu stebime situaciją, palaikome ryšius su potencialiai į Lietuvą ateiti ar plėtros galimybes joje svarstančiais verslais. Tikimės, kad šalies vadovai šiam klausimui skirs dėmesio ir laikui bėgant aiškumo atsiras daugiau“, – komentuoja G. Valuckas.
„Investuok Lietuvoje“ pritrauktos investicijos
Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ praėjusių metų pradžioje paskelbė apie plėtros planus. Bendrovė pavasarį planuoja baigti daugiau nei 90 mln. eurų vertės naujos gamyklos statybas Kauno LEZ. Bendros „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų. Įmonė planuoja sukurti dar 500 naujų darbo vietų ir iki 2025 viso pasiekti 1500 darbuotojų skaičių. Planuojami plėtros veiksmai Kauno rajone esančioje gamykloje padidins gamybos pajėgumus daugiau nei dvigubai.
Praėjusių metų kovą pranešta apie Lenkijos stiklo gaminių bendrovės „Press Glass“ planus statyti naują gamyklą Lietuvoje. Naujasis fabrikas Kauno LEZ turėtų pradėti veikti 2022–2023 m., o per trejus metus „Press Glass“ įdarbins 240 kvalifikuotų specialistų.
Kaip pranešime sakė „Press Glass“ vadovas Tomaszas Johnas, Lietuva buvo savaime suprantamas pasirinkimas, nes šalis pasižymi gerai išplėtota infrastruktūra, stabilia ir verslui palankia aplinka. Be to, čia gana paprasta ir racionalizuota statybų tvarka, palankus mokestinis požiūris į užsienio investuotojus. Lietuva esą turi kvalifikuotų specialistų, kurie atitinka bendrovės poreikius vis dar neperpildytoje rinkoje.
Danijai priklausanti siūlų gamintoja „Danspin“ pernai paskelbė plečianti savo pajėgumus Raseinių gamykloje, kuri yra pagrindinė įmonės specializuotų kiliminių siūlų gamybos vieta. Per ateinančius trejus metus bendrovė planuoja pasamdyti daugiau nei 60 darbuotojų, kurių dauguma dirbs gamyboje ir valdys verpimo bei karšimo mašinas. Šiuo metu verpalų fabrike Raseiniuose dirba 460 darbuotojų, iš kurių didžioji dalis yra iš miesto ar aplinkinio rajono, o apie 65 procentus jų yra moterys.
Lietuvą pernai pasirinko dar viena nauja gamybos įmonė. Vokiečių modulinių namų sprendimų įmonė „Nokera“, kurios pagrindinė būstinė yra Šveicarijoje, naują ruošinių gamyklą statys Rudaminoje, Vilniaus rajone. Planuojama, kad šioje gamykloje per kelerius ateinančius metus bus įdarbinta apie 300 specialistų. Į ją įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų. Rudaminos gamykloje bus surenkami pastatų sanitarinių bei virtuvinių mazgų ir baldų ruošiniai. Baldų gamyba užsiims Skaidiškėse registruota „Nokera LT“.
Baldų gamybos įmonių grupė „Ekornes“ paskelbė planuojanti išplėsti savo gamyklą Lietuvoje. Bendrovės gamybos ir logistikos centrą, įsikūrusį Panevėžio LEZ, ketinama išplėsti iki 25 tūkst. kv. metrų, o prie 200 esamų gamyklos darbuotojų prisijungs dar daugiau nei 100 specialistų. Gamybiniame pastate, kaip rašė VŽ, bus gaminami minkšti baldai: vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai foteliai ir sofos su atramomis kojoms. Taip pat atskiri baldų gamybos komponentai.
Naujos investicijos Lietuvos LEZ‘uose
Verta pažymėti, kad „Investuok Lietuvoje“ duomenys neatspindi visos naujų investicijų ir įmonių plėtros situacijos Lietuvoje, mat agentūra skelbia informaciją tik apie tiesiogines užsienio investicijas, kurias pritraukė ar prie kurių plėtrų pati prisidėjo.
Delfi surinko duomenis ir apie Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose planuojamas investicijas, taip pat lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių viešai skelbtus planus.
Šiaulių ir Kėdainių LEZ
Kėdainių, Šiaulių LEZ'ų direktorius Artūras Klangauskas pažymi, kad Šiaulių ir Kėdainių laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) šiuo metu yra išnuomota atitinkamai 20 proc. (21 ha) ir 13 proc. (13 ha) investuotojų nuomai skirto naudingojo ploto.
Šiuo metu preliminariai planuojama, kad šiemet Šiaulių LEZ investuotojai išsinuomos apie 12 ha, o Kėdainių LEZ – apie 15 ha ploto savo verslo plėtrai, atitinkamai šiuose LEZ bus užimta 31 proc. ir 29 proc. naudingojo ploto.
Anot jo, šiuo metu didesnį plėtros pagreitį yra įgavę Šiauliai, kur siuntų skirstymo terminalą statys siuntų įmonė „DPD“, gamybą plės Norvegijos langų gamintoja „PLUS windows“ ir automobilių krovinių liftų įmonė „Bar Cargolift“, čia kurtis apsisprendė baldų gamintoja „Vilmers“.
Pastaroji į naują gamyklą Šiaulių LEZ planuoja investuoti apie 20 mln. eurų ir sukurti 304 naujas darbo vietas. Įmonė jau yra įdarbinusi per 100 siuvėjų, apkalėjų ir kitų profesijų atstovų. Į naujas patalpas planuojama įsikelti 2023 m. Pradėjusi veikti nauja gamykla leis per penkerius metus gamybą padidinti daugiau nei du kartus ir plėsti eksportą.
A. Klangauskas skaičiuoja, kad Šiaulių LEZ naujų investicijų sutarčių vertė siekia 30 mln. eurų, o baldų gamybos ir logistikos sektoriuose bus įkurta apie 300 naujų darbo vietų.
„Kalbant apie Kėdainių LEZ, tikimės, kad palaikomi kontaktai su investuotojais 2022 metais galėtų virsti keletu konkrečių sutarčių“, – sako pašnekovas ir pažymi, kad dėl konfidencialumo įsipareigojimų jis negalintis atskleisti investuotojų ketinimų, kol dėl jų nėra pasiekta konkrečių susitarimų.
Akmenės LEZ
Naujojoje Akmenėje pramonė taip pat atsigavo. Jau 2021 m. vyko didžiausio Akmenės LEZ investuotojo medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupės (VMG) plėtra, statoma nauja „VMG Akmenės baldai“ gamykla, taip pat VMG nusprendė investuoti ir į naują konstrukcinės medienos gamyklą.
Kaip pasakoja Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė, šiais metais pilnu pajėgumu startuos „VMG Akmenės baldai“ gamykla, kurioje iki 3 ketv. planuojama įdarbinti apie 400 darbuotojų. Investicijos siekia apie 90 mln. Eur.
O pradinė VMG konstrukcijų gamyklos investicija sieks apie 100 mln. Eur ir sukurs daugiau kaip 100 naujų darbo vietų. Anksčiau buvo skelbiama, kad per trejus metus planuojama sukurti apie 350 naujų darbo vietų, o investicijos iš viso sieks 170 mln. Eur.
Dabartinė Akmenės LEZ‘e bendra projektų vertė jau siekia daugiau kaip 200 mln. Eur. L. Mockutė šiemet tikisi pritraukti daugiau naujų užsienio investuotojų. Anot jos, derybos su kai kuriais iš jų vyksta jau daugiau kaip pusmetį, tačiau apsisprendimui – investuoti ar ne – konfliktas su Kinija įtakos neturi.
„Labiau veikia kiti faktoriai, t. y. kaip greitai galime paruošti jiems reikalingą infrastruktūrą ar pan. Jei vykstančios derybos užsibaigs sėkmingai, jų vertė siektų daugiau kaip 100 mln. naujų investicijų“, – skaičiuoja L. Mockutė.
Skelbiama, kad siekiant pritraukti naujų investuotojų, į Akmenės LEZ infrastruktūros plėtrą artimiausiais metais ketinama investuoti per 3 mln. eurų. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad per kelerius metus čia planuoja įsikurti dar bent keli užsienio investuotojai, bus sukurta šimtai naujų darbo vietų.
„Jau dirba plokščių įmonė, gaminanti medienos plokštes, pastatyta maždaug 50 tūkst. kv. m. Į šią įmonę investuota apie 120 mln. Eur. Dabar pastatyta 50 tūkst. kv. m baldų gamybos įmonė, kurioje dirbs 500-600 žmonių, ir investicija sieks maždaug 80 mln. Eur. Šalia pradėti statyti pamatai konstrukcinės medienos gamyklai, kurioje dirbs apie 170 žmonių, ir investicijos sieks per 80 mln. Eur.
Vyksta derybos su austrų įmone, kuri turėtų gaminti kompozicines dervas. Tai – jau ketvirta įmonė. O Sausio mėnesį laukiu svečių iš Škotijos, jie įsigijo sklypą šalia LEZ, nes jos infrastruktūra sukuria patrauklumą ir aplinkiniams sklypams. Įmonėje planuojama perdirbinėti miežius“, – apie naujus investuotojus anksčiau Delfi pasakojo V. Mitrofanovas.
Kauno LEZ
Kauno LEZ valdymo bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktorius Tomas Buzas sako, kad praėję metai Kauno LEZ buvo sėkmingi – buvo pasirašytos 7 sklypų pardavimo sutartys. Be to, pasiektas ir viršytas 1 mlrd. Eur tiesioginių investicijų, iš kurių apie 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos. Pasibaigus visiems numatytiems projektams, darbuotojų skaičius perkops Kauno LEZ 6200.
„Penkios naujos įmonės prisijungė prie mūsų verslo bendruomenės, jų tarpe ir tarptautinė Lenkijos kapitalo įmonė „PressGlass“ bei Vokietijos kapitalo įmonė „Tamro“. Duris atvėrė Vokietijos kapitalo parduotuvė „LIDL“, plėtros etapą įgyvendino automobilių komponentų gigantė „Hella Lithuania“, bei plėtrą pradėjo „Continental Automotive Lithuania“, – apibendrina Kauno LEZ atstovas.
Anot jo, artimiausiais metais duris atverti turėtų dar 6 naujos įmonės, prasidės kelių įmonių plėtros.
„Šių metų pradžioje statybas baigs 4 investuotojai, o tolimesnėje ateityje, t. y. iki 2023 metų pabaigos, numatomos kelių įmonių plėtros, ir duris turėtų atverti 6 įmonės. Bendrai visų šių projektų, tarp kurių ir šiais metais suplanuotų projektų, vertė siekia 200 mln. eurų. Pasibaigus šiems projektams bus sukurta daugiau nei 900 darbo vietų“, – komentuoja T. Buzas.
Atsižvelgiant į tendencijas, kasmet Kauno LEZ valdymo bendrovė subnuomoja apie 20 ha žemės, tad tikimasi, kad ši tendencija išliks ir šiemet, kadangi Kauno LEZ turi parengtos žemės su infrastruktūra.
Klaipėdos LEZ
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas išskyrė reikšmingiausius Klaipėdos LEZ įgyvendintus arba pradėtus investicinius projektus 2021 m.
Praėjusių metų pabaigoje baigta statyti Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamykla, kurios investicijos siekia apie 20 mln. eurų, per šiuos metus čia bus sukurta mažiausiai 100 darbo vietų, galimai dar daugiau tolesniais metais.
Pernai užbaigtos Estijos metalo apdirbimo, laivų statybos ir remonto grupės „Blrt grupp“ („Elme Metall“) sandėliavimo patalpos, skirtos metalo produkcijai saugoti ir platinti, o šiemet planuojama baigti gamybos patalpų projektą. „Vakarų Ekspresas“ skelbia, kad tai – didžiausias Baltijos šalyse metalo apdirbimo gamybos kompleksas. Skelbiama, kad investicijos siekia apie 20 mln. Eur. Bendrovė nenurodo naujų darbo vietų skaičiaus, bet, pasak Klaipėdos LEZ vadovo, bus sukurta mažų mažiausiai dešimtys naujų darbo vietų. Vertinant projekto dydį (7,6 ha) ir darbų apimtis, komplekso statybos gali trukti apie pusantrų metų.
Lietuvos pramoninių įrenginių maisto pramonei gamintoja „Roteksas“ pernai išplėtė veiklą ir įsigijo gamyklą, investicijų suma neskelbiama. Čia planuojama sukurti apie 100 naujų darbo vietų.
Esami Klaipėdos LEZ klientai – „Vingės logistika“, „Glassbel“, „Lavango Engineering“, „Autoverslas“, „Retal Baltic Group“ ir kt. – vykdė gamybinių, sandėliavimo ir kitų pajėgumų plėtrą, kuri sukurs dešimtis naujų darbo vietų.
Anot E. Kiudulo, šiais metais, dar nepatvirtintais duomenimis, numatyti mažiausiai keleto esamų klientų gamybinių pajėgumų plėtros projektai, o naujų investuotojų atėjimas ir plėtra esą priklausys nuo derybų rezultatų.
„Esame aktyviose diskusijose su keliolika Lietuvos ir užsienio investuotojų. Keletas investicinių projektų yra gana toli pažengę, tačiau neturint parašų ant sutarčių spekuliuoti ir prognozuoti nenorėtume.
Kalbant bendrai, vis dar yra ryški tendencija Vakarų gamintojams peržiūrėti savo tiekimo grandines ir gamybą iš Azijos priartinti prie „namų“ rinkų. Lietuva tam yra vienas optimaliausių pasirinkimų dėl savo lokacijos, išsilavinusių ir vakarietiškai mąstančių talentų, infrastruktūros. Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje jau turime pavienių atvejų, kuomet plėtrą mūsų teritorijoje lėmė būtent minėti faktoriai, tačiau akivaizdu, kad šios padėties potencialas nėra išsemtas“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.
Komentuodamas santykius su Kinija pašnekovas sako, kad padėtį stebi: „Jeigu tai, kas pastarosiomis savaitėmis aptariama viešojoje erdvėje, eskaluosis, neatmestina, kad gali turėti įtakos vieniems ar kitiems investuotojų sprendimams. Manome, kad valdžia tokio tipo strateginius sprendimus privalo būti aptarusi su šalies verslo bendruomene, o tam tikri scenarijai taip pat turėtų būti numatyti, išdiskutuoti, jiems būtų galima vienaip ar kitaip pasiruošti. Deja, šiuo metu verslui itin svarbiais klausimais yra nemažai nežinomybės ir netikėtumų.“
Kaip pažymi E. Kiudulas, Klaipėdos LEZ yra ilgiausiai veikianti ir pirmaujanti laisvoji zona Lietuvoje. 412 ha teritorijoje veiklą vykdo 46 įmonės, kurių bendra apyvarta 2020-aisiais sudarė 927 mln. eurų, o eksportas – beveik 478 mln. eurų.
Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios zonoje investuota 747 mln. eurų, didžioji šios sumos dalis yra tiesioginės užsienio investicijos. Teritorijoje iš viso dirba per 100 įmonių ir beveik 6 tūkst. darbuotojų.
Marijampolės LEZ
Marijampolės LEZ vadovas Simonas Petrulis Delfi pasakoja, kad pernai naujų sutarčių su investuotojais nebuvo pasirašyta, tačiau dar vyksta derybos su keliais naujais investuotojais, kurie iki 2025 m. investuos apie 60 mln. Eur ir sukurs apie 250 naujų darbo vietų.
„Šiemet numatyta visų pirmą naujų beveik 20 ha žemės masyvų pilnas infrastruktūrinis įrengimas ir galimai per šiuos metus tikimasi sėkmingai pritraukti 1-2 jau kelerius metus kalbinamus naujus potencialius investuotojus“, – sako jis.
Pašnekovas pažymi, kad visi Marijampolės LEZ valdymo bendrovės TUI projektai yra iš Marijampolės regione stipriausiųjų maisto, medienos arba metalo apdirbimo sektorių, kuriuos bendrovės vadovybė strategiškai apsibrėžė jau nuo pirmųjų savo veiklos metų.
Šiuo metu Marijampolės LEZ kartu su Ekonomikos ir Inovacijų ministerija ir „Investuok Lietuvoje“ yra pritraukusi per 50 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, o iki 2025 m. šį skaičių planuoja patrigubinti net iki 150 mln. eurų.
„Marijampolės LEZ iki 2025 metų planuoja būti sukūrus viso per 700 naujų darbo vietų, nekalbant apie regione aplink LEZ'ą besikuriančias papildomas, lydinčias šias tiesiogines naujas darbo vietas, kurių, įvairiais vertinimais, auga dar tiek pat“, – sako S. Petrulis.
Anot jo, MLEZ verslo plėtros strategija tiesiogiai nesusijusi su investuotojais iš Kinijos ir ženklios įtakos dabartiniai ir, kaip tikisi, laikini Lietuvos ir Kinijos diplomatų komunikacijos trikdžiai, neturės. Jis pažymi, kad 2021-2022 metai MLEZ plėtros plane yra daugiau susiję su infrastruktūrine plėtra ir tik 2023-2024 metai numatomi naujų klientų proveržio metais.
Panevėžio LEZ
Panevėžio LEZ vadovas Rokas Krivonis pažymi, kad šiuo metu Panevėžio LEZ vyksta trijų investuotojų plėtros projektai. Švedijos „AQ Wiring Systems“ baigia statyti 17 tūkst. kv. m. dydžio gamyklą, jau veikianti Norvegijos „Ekornes Lithuania“ plečia gamybos pajėgumus iki bendrų 25 tūkst. kv. m dydžio gamybos ir logistikos centro. Lietuvos įmonė „AR Maistas“ vykdo 3 tūkst. kv. m kepyklos statybas. Šiais metais planuojamas Lietuvos įmonės „Komex“ 18 tūkst. kv. m gamyklos statybų startas.
„Per 2021 metus pasirašytos dvi naujos investicijų sutartys. Vienas investuotojas veikia baldų gamybos segmente, kitas jau minėtas „AR Maistas“. 2022 metų pradžioje planuojamas dar dviejų investuotojų atėjimas. Pastarieji investuos 15-20 mln. Eur ir sukurs apie 300 naujų darbo vietų“, vardija R. Krivonis.
Pašnekovas skaičiuoja, kad šiuo metu vykdomų ir planuojamų projektų, kurių sutartys jau pasirašytos, bendra investicinė vertė siekia 35 mln. eurų, o per 2022-2024 metus Panevėžio LEZ planuojama sukurti apie 1 500 naujų darbo vietų. Jau įvykdytų, t. y. veikiančių LEZ, projektų vertė sudaro per 30 mln. Eur, čia dirba per 600 darbuotojų.
„Didžiausias iššūkis Panevėžio LEZ, kad beveik neturime laisvų sklypų, kuriuos galime pasiūlyti investuotojams, todėl 2022 m. planuojami du papildomi investuotojai pilnai užpildys LEZ teritoriją.
Jeigu užsitęs konfliktas su Kinija, tai neigiamai atsilieps investuotojų pritraukimui. Tai yra politinis neapibrėžtumas, papildomi apribojimai, kurie tiesiogiai liečia gamintojus“, – dėsto Panevėžio LEZ vadovas.
Alytuje kyla naujos gamyklos
Panašu, kad ir Dzūkijos sostinė ekonomiškai atgimsta. Pramonės parke kyla kelios naujos gamyklos.
Statybos bendrovė „VA Statyba“ investuoja iki 5 mln. Eur į statybinių konstrukcijų gamyklą. Čia planuojama sukurti iki 100 naujų darbo vietų. Statybos turėtų prasidėti 2022 m., o visu pajėgumu gamykla veiklą turėtų pradėti 2024 m.
Langų gamybos įmonė „Glassbee“ šiemet Alytaus pramonės parke planuoja įkurti verslo „Avilį“. Planuojama, kad „Avilys“ bus ne tik gamybinės paskirties kompleksas, kuriame bus gaminami moduliniai namai, PVC ir aliuminio profilio langai, durys, fasadinės sistemos, bet ir kokybiškam darbuotojų darbui bei poilsiui, klientų, tiekėjų priėmimui bus skirtos erdvės. Į naują kompleksą „Avilys” planuojama investuoti mažiausiai 10 mln. Eur ir sukurti daugiau nei 100 naujų darbo vietų, pranešė „Alytaus gidas“.
Alytuje pernai buvo planuojama investuoti 30 mln. Eur ir statyti mineralinių uolienų perdirbimo gamyklą „MS LT01“, tačiau šis projektas dėl saugumo klausimų sulaukė didelio visuomenės ir miesto valdžios pasipriešinimo. Rudenį Alytaus meras Nerijus Cesiulis feisbuke pranešė, kad chemijos gamyklos Alytuje nebus, mat verslininkai rado kitą strategiškai tinkamesnę vietą Lietuvoje. Įmonės atstovai Delfi informavo, kad įmonė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl gamyklos vystymo.
Baltarusijos įmonė „Virpil“ ketina gamybą perkelti į Lietuvą. Alytuje pernai lapkritį pradėjo lėktuvų simuliatorių vairalazdžių gamyklos statybą, skelbia portalas vz.lt. Pasak gamyklos atstovų, gamybą Alytuje planuojama pradėti 2023 metų pavasarį, o joje galėtų dirbti apie 200 žmonių. Planuojamos investicijos sieks apie 3 mln. Eur. Iki šiol gamykla veikė Gardine.
Langų gamybos įmonė „Glassbee“ šiemet Alytaus pramonės parke planuoja įkurti verslo „Avilį“. Planuojama, kad „Avilys“ bus ne tik gamybinės paskirties kompleksas, kuriame bus gaminami moduliniai namai, PVC ir aliuminio profilio langai, durys, fasadinės sistemos, bet ir kokybiškam darbuotojų darbui bei poilsiui, klientų, tiekėjų priėmimui bus skirtos erdvės. Į naują kompleksą „Avilys“ planuojama investuoti mažiausiai 10 mln. Eur ir sukurti daugiau nei 100 naujų darbo vietų, pranešė „Alytaus gidas“.
Alytuje pernai buvo planuojama investuoti 30 mln. Eur ir statyti mineralinių uolienų perdirbimo gamyklą „MS LT01“, tačiau šis projektas dėl saugumo klausimų sulaukė didelio visuomenės ir miesto valdžios pasipriešinimo. Rudenį Alytaus meras Nerijus Cesiulis feisbuke pranešė, kad chemijos gamyklos Alytuje nebus, mat verslininkai rado kitą strategiškai tinkamesnę vietą Lietuvoje.
Įmonės atstovai Delfi informavo, kad įmonė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl gamyklos vystymo.
Molėtuose – investicijų proveržis
Vasario mėnesį apie didžiausio masto investiciją Molėtuose per visą Nepriklausomybės laikotarpį paskelbė „Teltonika IoT Group“. Molėtų mieste šių metų rudenį, kaip tikimasi, išdygs „Teltonikos technologijų centras“ – 30 mln. Eur vertės projektas, užtikrinsiantis 500 naujų darbo vietų bei aukštųjų technologijų gamybą.
Tai ne vienintelė verslo naujiena Molėtų rajone praėjusiais metais – Joniškio seniūnijoje dedami pamatai kitos įmonės fitokomponentų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros Technologijų centrui, kuriame bus kuriami farmaciniai, medicininiai produktai, gaminami iš biožaliavų, tokių kaip pluoštinės kanapės.
Buvusios „Molesta“ teritorijoje įsikurs viena sparčiausiai augančių Europos įmonių, e-komercijos lyderė „Poppri Fashion Auctions“ bei statybinę medieną ir granules gaminanti UAB „Šilalės mediena“. Iki šiol biurus Kaune ir Ukmergėje turėjusi „Poppri“ Molėtuose įsigijo ir ketina renovuoti nebaigtą statyti gelžbetonio mazgą, jame įkurti biurą, logistikos, sandėliavimo patalpas. Pradiniame etape planuojama įdarbinti apie 30 darbuotojų.
Didelę dalį tos pačios teritorijos pastatų įsigijusi „Šilalės mediena“ iki 2023 m. pabaigos ten įkurti naują modernią medienos perdirbimo įmonę. Čia, kaip tikimasi, galės dirbti apie 150 molėtiškių, skelbia Molėtų Turizmo ir verslo centras. „Šilalės medienos“ vadovas bei savininkas Virgilijus Žygaitis VŽ teigė, kad ketinama investuoti apie 30 mln. eurų. Įmonėje bus gaminama statybinė mediena, naudojama karkasinių namų statybai.
Aplink Vilnių – nauji fabrikai
Aplink Vilnių planuojami trys nauji fabrikai: siuvimo mašinomis prekiaujanti šeimos įmonė „Dabalta ir Ko“ projektuoja techninės tekstilės fabriką Avižieniuose, jau minėta vokiško kapitalo bendrovė „Nokera Sourcing LT“ – ruošinių gamyklą Rudaminoje, o „Balex metal“ – pastatą statybinių medžiagų gamybai, pranešė portalas vz.lt.
„Dabalta ir Ko“ planavo statybas pradėti 2021 m., baigti – 2022 metais. Įmonės pardavimo pajamos pastaraisiais metais svyravo tarp 1,5-1,9 mln. eurų, bendrovė dirba pelningai.
Lenkijos „Balex Metal“ priklausanti Vilniaus įmonė „Balex metal“ prekiauja statybinėmis medžiagomis, jos apyvarta per praėjusius metus kilo nuo 6,4 iki 7,7 mln. eurų, o kokias konkrečiai statybines medžiagas būsimas fabrikas gamins, projektiniuose pasiūlymuose neįvardyta.
Vokietijos įmonė „Homanit“, pernai gruodį pradėjusi pirmąjį apie 175 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą, pagrindinį gamyklos pastatą planuoja pastatyti iki šių metų pabaigos. Antroje metų pusėje čia iškils administracinis pastatas, sandėlis bei tyrimų ir plėtros centras. „Homanit“ teigia, kad tai yra didžiausia investicija įmonės istorijoje. Iš viso planuojama sukurti apie 440 darbo vietų – dauguma gamybos procesų bus automatizuoti, todėl didžioji dalis darbo vietų skirta aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Belgijos „Avesta Battery & Energy Engineering“ ir Turkijos „Imecar Elektronik“ dėl baterijų gamyklos Vilniuje, pernai gruodį pranešė vz.lt. Planuojama, kad autonomines elektros kaupimo sistemas kursianti gamykla pradės veikti 2023 metų sausį – tai bus pirmoji tokia gamykla mūsų šalyje.
Šioje gamykloje bus gaminamos elektros energijos kaupimo sistemos, pritaikytos tiek gyventojams, tiek verslo subjektams, taip pat planuojama gaminti ir stambias balansavimo sistemas, kurios kaups elektros energiją, pagamintą saulės ir vėjo energijos parkuose.
Kovo mėnesį „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketina pradėti statyti 65 tūkst. kv. metrų bendro ploto laboratorijų ir biurų kompleksą „Teltonika High-Tech Hill“, taip pat elektronikos gamyklą su 700 darbo vietų. Į projektą bendrovė per trejus metus ketina investuoti per 220 mln. eurų. Be to, pernai vasarą Saltoniškių gatvėje pradėtos 26 mln. eurų vertės grupės pagrindinės būstinės statybos.
Kitos Kaune ir Klaipėdoje kylančios gamyklos
90 mln. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ žadama statyti ir Kaune, Aleksote, čia būtų įdarbinta apie 1 tūkst. žmonių.
Be kita ko, transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ pranešė, jog iki 2030 metų į lustų gamybos pramonę ir kitus projektus Lietuvoje planuoja investuoti apie 3,7 mlrd. eurų.
Rudens pradžioje VMG šalia Klaipėdos pradėjo statyti 50 mln. eurų vertės pramonės inovacijų parką, kuriame sukurs apie 150 naujų darbo vietų. Naujojo projekto tikslas – įkurti inovatyvų technologijų parką „VMG Technics R&D Park“, kuriame bus kuriami ir diegiami pramonės automatizavimo ir robotizavimo sprendimai ir su jais susijusios paslaugos. Čia taip pat planuojama įkurti mokymo erdvę, kurioje veiks pramonės inovacijų laboratorija ir bus ugdomi nauji specialistai.
SBA grupė technologijų ir inovacijų parke Klaipėdos rajone pavasarį ketina baigti 92 mln. eurų vertės baldų gamyklos statybą ir pradėti joje gamybą. Skelbiama, kad projektas „Inno Line“ bus labiausiai robotizuota ir automatizuota baldų gamykla regione. Įmonėje bus įdarbinta apie 600 darbuotojų.