Butas rekordininkas
Šiuo metu Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje brangiausias butas pardavinėjamas pačioje miesto širdyje. Už Senvagę ir Laisvės aikštę skiriančiame naujos statybos name trijų kambarių butą be baldų, įrengtą mansardoje, prašoma 250 tūkst. eurų, o tai yra 3517 Eur už vieną jo kvadratinį metrą.
Tokia kaina panevėžiečiai nekilnojamojo turto vystytojai nenusileidžia net sostinei.
Vilniaus centre, vos už kelių žingsnių nuo Užupio Angelo, istorinio Senamiesčio, Vilnelės krantinių, 102,4 kv. m sutvarkytas butas pardavinėjamas už 266 tūkst. eurų – 2598 Eur už kv. m.
Vilniaus senamiestyje renovuotame name taip pat tvarkingas 70 kv. m butas kainuotų 235 tūkst. Eur – 3357 Eur už kv. m.
Visgi Panevėžyje, Laisvės aikštėje, įsikurti galima perpus pigiau. 1978-aisiais statytame name keturių kambarių buto per du aukštus kaina siekia 128 tūkst. eurų – 1684 Eur už kv. m.
Vos keli žingsniai nuo centro – ir kvadratinis metras atpinga kone 200 eurų.
Katedros gatvėje buvusiame administracinės paskirties pastate, rekonstruotame į butus, 53 kv. m būstas įkainotas 80 tūkst. eurų – 1509 Eur už kv. m. Jau senokai butą pardavinėjantis savininkas, regis, praranda kantrybę, nes grasinamai įspėja: kaina jau galutinė.
Išeitis – sena statyba
Norintiesiems įsikurti kuo arčiau centro, bet vengiantiems pernelyg įsipareigoti bankams išeitis galėtų būti būstai senos statybos namuose.
Už seno planavimo 2 kambarių 43 kv. m nesuremontuotą butuką nerenovuotame, prieš šešis dešimtmečius statytame penkiaaukštyje pačiame centre, Vilniaus gatvėje, prašoma 40 tūkst. eurų – 942 Eur už kv. m.
Visgi ir būstai senos statybos namuose turi savo kainą, jei pardavėjas gali pasigirti padaręs modernų remontą. Ramygalos gatvėje naujai suremontuotą 4 kambarių 71 kv. m butą trečiame aukšte bandoma parduoti už 103 tūkst. eurų – 1451 Eur už kv. m.
Kam tokios kainos plėšo kišenę, lieka dairytis į buvusius bendrabučius. Marijonų gatvėje renovuotame tokiame daugiabutyje už suremontuotą 52,54 kv. butą antrame aukšte prašoma 37 tūkst. eurų – po 710 Eur už kv. m. Butas tinkamas iš karto kraustytis ir gyventi.
O vos už poros namų Marijonų gatvėje, jau ne bendrabutyje, o trijų aukštų renovuotame daugiabutyje netoli Marijonų sodo pardavinėjamo tvarkingo 67 kv. m, tai yra 3 kambarių, buto kaina jau kone dvigubai didesnė – 71 tūkst. eurų – 1060 Eur už kv. m.
Būstai senos statybos atnaujintuose namuose, žalumoje skęstančiuose mikrorajonuose gali būti ir perpus pigesni nei pardavinėjami dar tik statomame kvartale.
Naujai plėtojamame daugiabučių kvartale Ainių gatvėje A+ naudingumo klasės butų su daline apdaila kaina siekia 1800 Eur už kvadratinį metrą – už 48,61 kv. m butą prašoma 87 500 Eur.
Kaina už išskirtinumą
Bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko teigimu, naujos statybos būstų kainos Panevėžyje vidutiniškai svyruoja nuo 1600 iki 1900 eurų už kvadratinį metrą.
Butų senos statybos namuose kainų žirklės dar didesnės – maždaug nuo 1000 eurų iki net 1700 eurų už kvadratinį metrą, priklausomai nuo atlikto remonto.
„Net butų toje pačioje laiptinėje kainos gali skirtis keliais šimtais eurų už kvadratinį metrą“, – pažymi R. Paulauskas. Brangiausiai Panevėžyje šiuo metu pardavinėjamo buto už ketvirtį milijono eurų kainą, nekilnojamojo turto eksperto nuomone, lemia jo išskirtinumas.
„Tas butas su vaizdu į abi puses – Laisvės aikštę ir Senvagę. Tokių yra vienetai, dėl to ir kaina tokia didelė“, – sako R. Paulauskas.
Anot jo, nors šiuo būstu klientai domisi, tačiau kol kas jis neparduotas.
Pasak R. Paulausko, „Ober-Haus“ iki šiol brangiausiai Panevėžyje parduoto buto kaina siekė apie 2500 eurų už kv. m.
Rinka rimsta
Nekilnojamojo turto rinkoje Panevėžyje šiuo metu jaučiama ramybė vystytojams jau kelia nerimą.
Pasak R. Paulausko, darosi sunkiau parduoti net ir statomus būstus. Tokia tendencija, pasak eksperto, matyti ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, Kaune.
Kita vertus, R. Paulausko pastebėjimu, butas yra likvidžiausias ir reikalingiausias turtas, nors ir ne taip aktyviai, kaip prieš porą metų, bet vis tiek sulaukia pirkėjų.
Nekilnojamojo turto vystytojai Panevėžyje butais verčia buvusį administracinį pastatą Stoties gatvėje, netrukus rinkai bus pasiūlyti vadinamieji Marių loftai buvusioje „Ekrano“ gamykloje.
Baigiamas užpildyti kylantis Ainių kvartalas – keturiuose jo daugiabučiuose visi butai jau parduoti ir planuojama statyti dar du namus.
„Skelbiame, laukiame rezervacijų. Jų nėra labai daug, bet pirkėjai domisi, svarsto, eina į bankus dėl galimybės gauti kreditą“, – sako R. Paulauskas.
Pirkėjai stabtelėjo
Bendrovės „Hausitus“ vadovo Vaidoto Šukio teigimu, gegužę butų pardavimai mažėjo, tačiau kainos kol kas išlieka ganėtinai aukštos.
„Vieno mėnesio sumažėjęs sandorių skaičius dar nieko nereiškia, tačiau vangumas akivaizdus ir būstų pardavimai negrįžo į praėjusių metų lygį“, – sako V. Šukys.
Jo nuomone, toks lėtėjimas labiausiai susijęs su išaugusiomis palūkanomis. Taip pat tam įtakos turi ir kalbos apie galimą ekonominę krizę.
Skolinasi mažiau
„Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ar Panevėžyje – nuo praėjusių metų lapkričio būsto kainos nedidėja ir visi stebi, kas bus toliau“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, prieš pusmetį būta lūkesčių, kad šiemet kainos kris apie 5 proc. o gal ir visus 10 proc. Kol kas tai neįvyko.
„Manau, sakyti, kad antrą pusmetį kainos augs, negalime. Visuose miestuose turėsime nedidelį, apie 5 proc., būsto kainų kritimą “, – prognozuoja ekonomistas.
Turint omenyje, kad nuo 2020 metų vidurio būsto kainos išaugo net 54 proc., toks atpigimas tebūtų simbolinis. Kita vertus, pažymi ekonomistas, nuo 2020 metų vidurio atlyginimai pakilo apie 25–30 procentų.
„Augantys atlyginimai ir buvo vienas tų veiksnių, skatinusių būsto kainų augimą“, – sako T. Povilauskas.
Pasak jo, būsto sandorių mažėjimas labiausiai fiksuojamas tose savivaldybėse, kurių gyventojai ima daugiau paskolų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Panevėžiečiai, pastebi banko atstovas, mažiau skolinasi būstui pirkti.
„Per pirmus šių metų mėnesius sandorių skaičius yra apie 15–20 procentų mažesnis nei prieš metus. Panašiai kritęs ir naujų būsto paskolų skaičius. Pagal sudarytų sandorių skaičių Panevėžys kol kas laikosi geriau, palyginti su Vilniumi, Kaunu ar Klaipėda, nes čia mažesnę įtaką daro būsto palūkanų normos“, – teigė T. Povilauskas.
Pirmų šių metų keturių mėnesių duomenimis, Panevėžio apskrityje vidutinis būsto paskolos dydis siekė 93 tūkst. eurų, sostinėje – 116 tūkst. eurų.
Pirkėjų rankose
T. Povilausko nuomone, būsto kainos – pirkėjų rankose. Nuo jų priklauso, ar galiausiai įvyksta sandoris už pardavėjo prašomą kainą.
Pasak ekonomisto, visoje šalyje nuo praėjusių metų pabaigos nekilnojamojo turto skelbimuose kainos pradėjo grįžti į realybę.
„Pardavėjų avantiūrizmas sumažėjęs. 2021-aisiais iki 2022 metų vidurio pardavėjai dar gerokai „užsimesdavo“ su mintimi, kad pavyks parduoti ir brangiau, bet praeitų metų pabaigoje ir skelbimuose kainos krito. Pardavėjai supranta, kad dabar parduoti būstą gerokai sunkiau ir susidomėjimas sumažėjęs“, – teigia T. Povilauskas.