Į „Delfi‟ redakciją kreipėsi du skaitytojai, abu klausdami dėl šiems metams numatytos 8 mln. eurų paramos (vardai pakeisti, redakcijai žinomi).
Klausia dėl 4 milijonų
„Rašau jums nuo visų jaunų šeimų. Situacija labai prasta, tad tikimės, jog galėsite mums visiems padėti, nes kur tik kreipėmės, visur atsimušame į sieną‟, – savo laišką pradeda Domantas.
Jis dėsto, kad esą eilėje laukia daugiau kaip 1000 šeimų, o dėl finansavimo ir valstybės pinigų panaudojimo „kyla nemažai klausimų‟.
„Kai buvo priimtas (2023 metų) valstybės biudžetas, buvo žinoma, kad šiai finansinei paskatai numatyta skirti 8 mln. eurų. Žinant, kad šeimos vidutiniškai prašo 20 proc. subsidijos ir skaičiuojant nuo maksimalios 87 000 eurų sumos, nėra sunku apskaičiuoti, kad subsidijos sulauks maždaug 460 šeimų.
Taigi, pinigai numatyti, maždaug 400 šeimų žino, kad tikrai sulauks subsidijos ir planuojasi savo gyvenimus, bet ateina 2023 metų vasaris ir pasirodo, šeimas laukiančias eilėje pasiekia tik 4 mln. eurų‟, – toliau savo argumentus dėsto skaitytojas.
„Kaip ir daugeliui šeimų, taip ir man iškilo klausimas: kur dingo 4 mln. eurų?‟, – klausia vyras.
Jis ėmėsi iniciatyvos ir pats susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kur buvo patikintas, jog 4 mln. eurų nukeliavo subsidijoms mokėti jaunoms šeimoms, „kurioms teisė į finansinę paskatą jau buvo patvirtinta 2022 metais ir kurios būsto statybas baigia 2023 metais‟, rašo pilietis.
Dėl šių lėšų klausimą kelia ir Martyna, turinti ir daugiau pastabų teikiamai paramai.
„Aš irgi tuo domėjausi, kad iš 8 mln. eurų 4 milijonai paskirstyti (…) baigtoms statyboms, – kaip jie aiškina paskambinus į ministeriją. Bet niekas negauna: aš žinau draugus, pasistatė namą, viską pasibaigė ir prisidavė – ir negavo paramos‟, – sako moteris.
Tuo metu Domantas klausia, kodėl esą vienoms šeimoms skiriamas dvigubas finansavimas (2022 metais, o po to 2023 metais), tačiau kitos negaunančios nieko. Jis teiraujasi, ar numatoma skirti papildomą finansavimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Delfi‟ komentuoja, kad 2022 metais finansinei paskatai teikti buvo skirta 19,94 mln. eurų, vėliau metams einant, papildomai skirta 4 mln. eurų (iš viso 23,94 mln. eurų), iš kurių panaudota (mokėjimams vykdyti) 23,4 mln. eurų.
STRATA 2022 metų analizėje pateikiami SADM duomenys, papildyti ministerijos rodikliais 2022-iesiems:
Į klausimą, kur „dingo‟ 4 mln. eurų iš šiems metams numatytų 8 mln. eurų ir ar kartais neskiriamas „dvigubas finansavimas‟ kai kurioms šeimoms, ministerija atsako, kad taip tiesiog negalėtų būti.
Anot SADM, visi mokėjimai einamaisiais metais yra atliekami iš tiems metams skirtų asignavimų, nepriklausomai nuo to, kuriais metais nustatyta šeimos teisė į finansinę paskatą.
„Iš šiems metams skirtų asignavimų (8 mln. eurų) dalis lėšų (4 mln. eurų) buvo panaudota pažymoms formuoti toms šeimoms, kurios laukė pažymų išdavimo eilėje. Likusi dalis naudojama šių metų mokėjimams vykdyti pagal anksčiau išduotas pažymas (pavyzdžiui, toms jaunoms šeimoms, kurioms reikia šiais metais išmokėti subsidijas, kai baigiamos statybos 2023 metais).
Dvigubas finansavimas nėra ir negali būti skiriamas pagal teisės aktus‟, – patikino ministerija.
Ji aiškina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kredito davėjas (tai yra, bankas, kredito unija ar pan.), gavęs rašytinį jaunos šeimos, – kuriai savivaldybės administracija Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) suformavo pažymą, – prašymą aktyvinti pažymą, ją aktyvina SPIS.
Kredito davėjui SPIS aktyvinus pažymą, joje nurodyto dydžio lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas automatiškai pratęsiamas derybų su kreditų davėjais laikotarpiui iki tol, kol jauna šeima su kredito davėju sudaro sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams nuo pažymos aktyvinimo SPIS dienos.
„Statybų atveju jaunai šeimai priklausančios lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas automatiškai atšaukiamas iki statybos užbaigimo metų, o lėšų subsidijai gauti sumą SPIS automatiškai rezervuoja statybos užbaigimo metais.
Tai reiškia, kad šeimos, imančios kreditą būstui statyti nėra dvigubai finansuojamos. Lėšos, kurios joms buvo rezervuotos pažymai išduoti, įvedus statybų užbaigimo datą, naudojamos kitoms pažymoms formuoti‟, – sako SADM.
Perkasi butus nuomai?
Martyna toliau dalijasi savo įtarimais, kad parama galimai pasiekia ne tuos, kuriems jos reikia labiausiai.
„Klaipėdos rajone pristatyta labai daug kotedžų ir butų. Mano manymu, ten nuomai „paleisti‟ tie butai – mes ir vasarą buvome, ir vyras dirba su baldais. Negyvenama vieta ten. Klausiau, ar ten kažkas gyvena, – sako, kad niekas.
Kaip valstybė duoda paramą jaunoms šeimoms, jeigu būstai yra nuomojami? Nėra nei patikrų, nei nieko, o tos jaunos šeimos, kurioms tikrai reikia ir neišgali įpirkti ir tikrai pajamos žemesnės, nieko negauna‟, – sako moteris.
Anot jos, butai nuperkami, išnuomojami, o savininkai gyvena, pavyzdžiui, kitų asmenų vardu nupirktame būste.
„Ima už 150 tūkst. būstus, už pusę milijono, gauna didžiausius pinigus, o tiems, kuriems „centų‟ reikia, tikrai nedidelių sumų, 10–20 tūkst. eurų, tiems žmonėms neturi. Vasaros kotedžai – kai kurie gyvena, bet daugelis butų paleidžiami nuomai‟, – savo pozicija dalijasi Martyna.
Nekilnojamojo turto kompanijos „Capital‟ Klaipėdos biuro vadovė Ivona Berezinskė komentuoja, kad teoriškai Martynos nusakyta situacija yra galima, tačiau apie tokias praktikas brokerė žinių neturinti.
„Iš principo, tokie dalykai tikrai galimi, bet pati dirbu ir vadovauju 18-os brokerių biurui Klaipėdoje, tai pas mus nėra tokio atvejo, nes tikrai būtų kažkas įdomesnio ir kolegos pasidalintų. Patys nesame susidūrę, bet galimybė tokia – taip, ji atsiranda‟, – sako „Capital Klaipėda‟ direktorė.
„Jie gali turėti kitą turtą, tėvų vardu turtu gyventi ir panašiai, ir pasinaudojus parama įsigyti nekilnojamo turto ir iš jo gauti pajamas‟, – pridūrė I. Berezinskė, komentuodama tokias galimybes.
Ministerija tokių atvejų sako nežinanti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad apie tokius atvejus nėra girdėjusi.
„Ministerijai nėra žinomi atvejai, kai finansine paskata pasinaudojo jaunos šeimos, kurioms galimai ši parama nereikalinga‟, – teigiama atsakyme.
SADM pabrėžia, kad priimant Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą tikslas buvo padėti jaunoms šeimoms, – nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, – apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos regionų teritorijose ir taip prisidėti prie regionų atsigavimo, jų stiprinimo, jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir demografinės padėties gerinimo ir kitų tikslų.
„Atsižvelgiant į tai, nebuvo poreikio ir atitinkamų sankcijų nustatymui‟, – sakoma komentare.
Jame priduriama, kad asmenų ir šeimų pajamos yra vertinamos teikiant kitą valstybės paramą būstui – pagal Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą, kuris taikomas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Šios paramos tikslas yra padėti apsirūpinti būstu, kai asmenys ar šeimos negali to padaryti savarankiškai dėl materialinės padėties.
Vis dėlto Martyna įsitikinusi, kad žmonėms, kurie gauna per abu dirbančiuosius šeimoje, pavyzdžiui, 4–5 tūkst. eurų, vargu, ar parama būtina.
„Vyras dirbo Klaipėdoje išsiųstas į tuos naujus kotedžus – niekas negyvena, viena kita šeima. Nėra sistemos. Metai ar dveji praeina – galėtų savivaldybė ar ministerija kažką atsiųsti patikrinti, ar ten kažkas gyvena, ar nenuomuoja‟, – sako moteris iš Alytaus.
„Capital Klaipėda‟ vadovė I. Berezinskė svarsto, kad patikrinimai galėtų būti.
„Galbūt galimi patikrinimai, kas iš tikrųjų naudojasi tuo turtu, tos prevencinės priemonės turėtų būti. (…) Jeigu tavo pajamos didesnės, tai, tikėtina, ir pats gali nusipirkti turto.
Ta finansuojamo turto kartelė turėtų būti keičiama, nes pinigai, logiškai mąstant, turi būti skirti tiems, kas sunkiai gali įsigyti ir susidengti pradinį įnašą, bet kai perkamas turtas po 150–200 tūkst. eurų, tai tada susimąstai, ar iš tikrųjų pinigai nukeliauja ten, ar ne‟, – teigė ekspertė.
SADM kovo pradžioje skelbė, kad atliekant finansinės paskatos teikimo stebėseną, pastebėta, jog jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius kasmet auga, o tam reikalingos vis didesnės valstybės biudžeto lėšos. Didelė dalis jaunų šeimų įsigyja būstus prie didžiųjų miestų esančiose žiedinėse savivaldybėse, todėl kyla klausimų dėl šios priemonės efektyvumo.
Ministerijos užsakymu, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) 2022 metų pabaigoje atliko finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą ir pateikė rekomendacijų bei pasiūlymų dėl įsigyjamo turto vertės nustatymo, finansuojamų teritorijų kriterijų peržiūrėjimo ir kitus.
SADM sako, kad šiuo metu įstatymas nenustato įsigyto pirmojo būsto naudojimo apribojimų. Kita vertus, yra numatoma tam tikrų pokyčių.
„Siekdama finansinės paskatos efektyvumo, ministerija, įvertinusi STRATA tyrimo rekomendacijas ir pasiūlymus, planuoja parengti (Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms – red.) įstatymo pakeitimus, kurie planuojami pateikti Seimui 2023 metų III ketvirtį.
Planuojama peržiūrėti finansuojamų teritorijų kriterijus bei nustatyti kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įsigytame būste‟, – sakoma komentare.
STRATA analizės autoriai, remdamiesi 2020 metų „Eurostat“ duomenimis ir siauresne amžiaus grupe, nei pateikta aukščiau esančiame infografike, komentavo, kad Lietuvoje su tėvais gyvena mažiau jaunų suaugusiųjų nei vidutiniškai kitose ES šalyse, tačiau santykinai didesnė dalis nuo pilnu krūviu dirbančio jaunimo.
Pavyzdžiui, 2020 metais kartu su tėvais Lietuvoje gyveno 27,8 proc. jaunų 25–34 metų amžiaus suaugusiųjų ir ši dalis buvo kiek mažesnė nei ES vidurkis (30,4 proc.).
Vis dėlto, Lietuvoje buvo didelė jaunų suaugusiųjų, dirbančių pilnu darbo krūviu ir vis dar gyvenančių su tėvais, dalis, kuri 2020 metais siekė 72 proc., viršijant ES šalių vidurkį (57,2 proc.).
Žada daugiau paramos
SADM duomenimis, šių metų kovo 9 dieną eilėje laukė 1077 jaunų šeimų, iš jų 46-ios laukė papildomos subsidijos, kuri mokama be eilės.
Per šių metų sausio–vasario mėnesius subsidijos išmokėtos 157 jaunoms šeimoms (iš jų 50-čiai išmokėtos papildomos subsidijos), taip pat jau išduota daugiau kaip 300 pažymų subsidijoms būstui įsigyti.
Nuo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įsigaliojimo pradžios (2018 metų rugsėjo 1 dieną) iki 2022 metų pabaigos finansinę paskatą gavusių jaunų šeimų skaičius siekia 5313.
„Jaunų šeimų, gaunančių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, skaičius kasmet auga. 2018 metais finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 metais – 820, 2020 metais – 1202, 2021 metais – 1580, 2022 metais – 1595 jaunos šeimos. Taip pat per visą šį laikotarpį dar 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui‟, – teigia ministerija.
Pasak jos, artimiausiu metu planuojama svarstyti galimybę skirti papildomai lėšų finansinei paskatai teikti.
„Nemaža dalis, apie 30 procentų, finansinės paskatos gavėjų įsigijo pirmąjį būstą aplink tris didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse: Klaipėdos r. sav. – 965 jaunos šeimos, Kauno r. sav. – 380 jaunų šeimų ir Vilniaus r. sav. – 305 jaunos šeimos.
Taip pat nemažai finansinės paskatos gavėjų buvo Kretingos r. sav. – 259 jaunos šeimos, Alytaus m. sav. – 224, Marijampolės sav. – 223, Panevėžio m. sav. – 221, Mažeikių r. sav. –189, Šiaulių r. sav. – 176, Jonavos r. sav. – 152 jaunos šeimos‟, – komentuoja ministerija.
SADM šį mėnesį skelbė, kad atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, infliaciją, energijos kainų keliamus iššūkius, šiems metams jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti yra skirti 8 mln. eurų.
„Įvertinus visą apskaičiuotą reikalingą lėšų poreikį, šiuo metu nėra galimybės patenkinti visų gautų prašymų finansinei paskatai gauti iš šių metų asignavimų, tačiau artimiausiu metu planuojama svarstyti galimybę šioms reikmėms skirti papildomai lėšų‟, – sakoma pranešime.
Pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką ar vaikus. Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.
Jeigu šeimos pajamos yra nepakankamos, dėl paramos būstui įsigyti ji gali kreiptis į savivaldybę pagal minėtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (pagal šią priemonę šiuo metu laukiančiųjų paramos būstui įsigyti eilės nėra, pažymi ministerija).
Be to, šeimos gali pasinaudoti ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kai išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) nuosavybės teise priklausantį būstą ir būsto nuomos sutartį įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.