„Šiandien esu įpareigotas savo asociacijos narių pranešti ir trumpai informuoti apie situaciją, kuri susidarė statybos sektoriuje“, – spaudos konferencijoje sakė D. Gedvilas.
Jis pasakojo, kad daugybę kartų kreipėsi į atsakingas institucijas.
„Šios spaudos konferencijos nereikėtų organizuoti, jei būtų reakcija, jei būtų adekvatūs veiksmai, sprendžiant statybų sektoriuje susidariusią situaciją. Pirmiausia, pasakysiu, kad buvo kreiptasi esmingai dėl pokyčių esančių statybose 2021 metais gegužės mėnesį. Simboliška, bet prieš metus siuntėme raštus informuodami apie situaciją, apie drastiškai kylančias statybinių medžiagų ir žaliavų kainas. Apie tai, kad reikia daryti sprendimus, kurie vyksta mūsų statybose, viešuose projektuose.
Reikia pasakyti, kad kreipėmės į pačius aukščiausius vadovus, į Lietuvos Respublikos ministrę pirmininkę, į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, į Seimo Ekonomikos komitetą, į visas praktiškai ministerijas, kurios įgyvendina kažkokius statybos projektus.
Statybos brangimas susijęs su popandeminiu ekonomikos kilimu, didžiųjų valstybių, Kinijos, JAV intervencijų į žaliavų supirkimą. Turbūt lūkesčiai, kad gali infliacija didėti. Labai daug verslo subjektų, žaliavų atstovų biržose darė intervencinius žaliavų pirkimus ir pasakyti turėčiau, kad kai kurios medžiagos pabrango 200 proc., metalai – 100 proc., mediena ir jos gaminiai – daugiau nei 100 proc., šiltinimo medžiagos irgi“, – dėstė jis.
D. Gedvilas dar pridūrė, kad statybininkai turi ilgametę patirtį ir žino, ką reiškia sustabdyti statybos projektą.
„Šiandien esu įpareigotas pasakyti, kad nuo 12 val. daugybėje viešųjų projektų sustos statybos. Tai yra simbolinė akcija, kad atkreiptų dėmesį, kad reikia spręsti, o ne vilkinti problemas. Tai nėra vien rangovo problema, tai ir perkančiųjų organizacijų problema, tai yra mūsų valstybės problema, kad sustabdomos statybos gali pavirsti simboliu tapusiu futbolo stadionu. Kažkada buvo investuota daugiau kaip 100 mln. litų. Šiandien tas 100 mln. litų konvertuota į betono laužą, susmulkinta, sutrupinta“, – sakė jis.
Pranešėjas kalbėjo ir apie Vilniaus kogeneracinę jėgainę.
„Tada mūsų ekspertinė nuomonė buvo nuvertinta, buvo pasakyta, kad pabaigsime labai greitai. Sakiau, kad nebūtų garantuoti, nes mūsų patirtis sako, kad taip neatsitiks. Taip ir neatsitiko, vilniečiai mokėjo už šildymą brangiau ir šiandien dar neaišku, kada jėgainė bus pabaigta. Šiandien stovime statybvietėje, kur rektorius su malonumu norėtų kirpti juostelę, bet negali. Reikalingi finansiniai ištekliai ir pabaigti statybą reikia ne tik šio statinio, bet ir kelių, kultūros projektų statybą. Reikia pabaigti ir strateginių projektų statybą“, – sakė jis.
D. Gedvilas priminė, kad šiandien vyksta ne vienas viešo pirkimo konkursas.
„Apmaudu girdėti, kada perkančiosios organizacijos, turėdamos garantinius pasiūlymo raštus, svarsto, kas bus nugalėtojas 3–6 mėn. Tada sako, kad priėmė sprendimą ir kviečia pasirašyti sutarties. Rangovas sako, kad per tiek laiko pasikeitė kainos. Civilinis kodeksas numato, kad esmingai pasikeitus sąlygoms, galima tartis ir išsiskirti taikiai, nebandyti nuo rangovo sąskaitos nurašyti pasiūlymo garantijos sumą. Tačiau girdime, kad yra perkančiųjų organizacijų nesąžiningas elgesys, apsimetinėjimas, kad rinkoje viskas tvarkoje. Nuskaito tas sąskaitas ir tokiu būdu atsiduriame akistatoje, kad strateginiai valstybės objektai, kurie jau galėtų būti statomi, stringa“, – sakė jis.
D. Gedvilas papasakojo apie vieną „Litgrid“ objektą.
„Konkursas įvyko. Rangovui pasakius, kad per ilgai užtrukome vertindami mūsų siūlymą, pasikeitė dėl karo Ukrainoje visos kainos, reikia apsispręsti, ar indeksuojame, ar išsiskiriame taikiai. Rangovas sako, kad nuo sąskaitos bus nuskaičiuoti pasiūlymo garantijos pinigai ir strateginis objektas, Lietuvos jungtis su Europos Sąjunga bus vėl atidėta“, – pasakojo jis.
Pasak jo, panaši situacija ir su atominės elektrinės uždarymu – strateginiai pinigai gali būti nepanaudoti.
Kviečia susitelkti
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko sakė, kad dabartinės situacijos numatyti negalėjo niekas.
„Į šią akciją kviečiu žiūrėti kaip į stiprią žinutę, kviečiančią partnerius valstybės pusėje parodyti lyderystę ir susitelkti“, – sakė jis.
Š. Frolenko dar pridūrė, kad dalis brangstančių kainų yra susijusios su tvirta pilietine pozicija.
„Mūsų asociacija jau pirmosiomis dienomis aiškiai pasakė, kad privalome atsisakyti rusiškos ir baltarusiškos produkcijos. Nesiplėtojant, kas ir kaip pabrango, mus stebina tai, kad praėjus 2 mėn., vis dar neturime aiškumo, kai visiems turbūt yra aišku, kad kur jau kur, bet statybų procese 2 mėn. delsti yra labai ilgas laikas.
Nenoriu plėtotis į pasekmes, tai yra grandinė. Sustojus vienam rangovui, sustoja subrangovai. Potencialus bankrotas yra grėsmė tiekėjams ir pan. Galiausiai tai grėsmė ekonomikai. Kviečiu susitelkti valstybės institucijas, politikus ir rangovus ieškant sprendimų ir tai padaryti greitai. Kiekviena diena ir savaitė šioje nežinioje reiškia vėlavimus arba nepabaigtus darbus, kurių reikia mūsų visuomenėje“, – sakė jis.
Apeliuoja į sutartis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius pasakojo, kad užsakovai, bandydami apeliuoti į sutartis, kurios buvo pasirašytos 2018, 2019 ar 2020 metais, kai kainos buvo visai kitokios, nebuvo netgi pandemijos.
„Apeliuoja, kad sutartys yra pasirašytos ir yra nuobaudos. Žiūri labai paprastai ir primityviai. Yra sutartis, pagal ją turime vykdyti ir tiek. Daugeliu atveju nėra supratimo, kad visa tai apsisuks atgal – mokesčių surinkimui, bedarbystei, sustojusių objektų kaštams.
Sustabdžius statybas yra einamieji kaštai, progreso nėra, medžiagos kyla, neatsiskaitoma su rangovais, subrangovais. Tokiu būdu užsisuka ta pati grandinė, kuri užsisuko per 2009 metų krizę. Tada turėjome begalę nereikalingų išlaidų, nepabaigtų objektų, pinigai investuoti į niekur. Vadinasi struktūrinius pinigus reikės grąžinti, tai dar labiau bauduos Lietuvą ir kitus“, – sakė jis.
V. Janulevičius ragino įkurti rezervą, kurio pinigais būtų baigiami pradėti objektai.
„Kur jau investuoti ir kontraktuoti, nes tikriausiai niekas nesiginčija, kad kainos pakilo. Arba reikia priskirti vieną ministeriją, vieną atsakingą asmenį, kuris kuruotų ir kiekvienu atveju praeitų visus viešuosius pirkimus, kurie buvo. Įsigilintų į situaciją, įsitikintų, kad Statistikos departamentas yra pateikęs daugelį skaičių dėl pabrangusių medžiagų“, – sakė jis.
Pranešėjas svarstė, kodėl privatus verslas moka daugiau, 30–40 proc. papildomų pinigų, kur objektyviai pabrango medžiagos.
„Verslas nori turėti biurą, gamyklą, kitus dalykus. Kodėl valstybė nenori užbaigti savo paties objektų, kurie jai toliau kurs pridėtinę vertę? Norisi turėti pragmatiškumo ir supratimo, kad sėdime vienoje valtyje. Problemos stūmimas į priekį tik padidina mūsų pačių kaštus“, – sakė jis.
Pristatė problematiką
Įmonės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas spaudos konferencijoje pastebėjo, kad ji vyksta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos projekte.
„Objektą planavome užbaigti iki 2023 metų pabaigos, tačiau dėl minėtų priežasčių kilo labai daug abejonių. Šio mokslo centro statybos kontrakto vertė yra 31 mln. eurų su PVM. Bendra vertė su visa įranga, kurią tieks pats užsakovas yra 47 mln. eurų, iš jų 33 mln. eurų finansuojama ES lėšomis.
Pasiūlymą šiam projektui pateikėme 2019 metų liepą. Tačiau dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų, teisminių ginčų, sutartį pasirašėme 2021 metų vasarį. Praėjusių metų gruodžio 3 dieną turėjome grąžų renginį, įkasėme kapsulę, žyminčią projekto pradžią. Jo sutartyje yra numatyta indeksacija, ji siekia per 17 proc. Tačiau per kovą statybos dar pabrango 4,5 proc.
Viešojoje erdvėje pasigirsta pasvarstymų, kad rangovai turėjo įvertinti, pagalvoti apie tai. Pažiūrėjau į istoriją ir atradau, kad pagal Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip 15 proc. kainų augimas buvo tik 1996 metais, kai buvau dar studentas ir statybų srityje nedirbau“, – dėstė jis.
Skelbta, kad akcija #stabdomestatybą siekiama atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų – perkančiųjų organizacijų – nenorą ir delsimą imtis veiksmų dėl drastiškai pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, kurie bendrovėms padėtų išvengti nuostolingos veiklos tęsiant darbus pradėtuose projektuose.
Skaičiuojama, kad Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių sąmatinė vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.