Apie investavimo galimybes nusekusioje rinkoje mintimis dalijasi privatus investuotojas į NT Jurgis Šefleris, profesionalaus trumpalaikės nuomos administravimo įmonės „Houseys“ įkūrėjas Tomas Grižas ir NT ekspertas, įmonės „Vilniaus turtas“ vadovas Antanas Kudarauskas.
Šefleris statyti pradės pavasarį
„Kai rinka pradės atsigauti, vėl statysiu individualius namus. Žmonės jų nori. Kad ir kiek kiltų kainos, jei lygini naujo buto ir naujo individualaus namo kv. metro kainą, privatus namas pigesnis. Kaune individualių namų paklausa visada buvo ir, manau, bus didelė, nes Kaunas – tradiciškai privačių namų mėgėjų miestas“, – sako J. Šefleris.
Pasak jo, nors ir šiemet besidominčiųjų netrūko, statyti metas nepalankus: „Kadangi pinigai tapo labai brangūs, man skolintis statyboms neapsimoka, nes jei namą ir nupirktų, mano grąža bus gerokai mažesnė. Be to, namų dabar perkama gal tik trečdalis to, kiek pirkdavo anksčiau, todėl domėjimasis nereiškia, kad namą nupirks. Žmonės neskuba pirkti – laukia, kol palūkanos sumažės ir sumažins jų išlaidas.“
Žurnalui „Investuok“ pašnekovas prisipažįsta, kad šiemet investavo nedaug, o besibaigiančius metus išnaudojo paprastai daug laiko užimantiems paruošiamiesiems darbams.
„Investavau į žemės sklypus individualių namų statybai, nes jų kainos kilo mažiau. Rūpinausi įvairiais leidimais, kad galėčiau į kvartalą nutiesti miesto vandentiekio ir nuotekų tinklus ir pan., kad rinkai atsigaunant galėčiau iš karto pradėti statybas“, – pasakoja kaunietis.
Anot J. Šeflerio, atlikti paruošiamuosius darbus dabar apsimoka, nes dėl menkesnės paklausos jų kainos dar nepakilusios, o viskuo pasirūpinęs dabar, atėjus laikui jis bus pasirengęs vystyti savo projektus.
„Manau, kad statyti pradėsiu pavasarį. Statysiu nedidelius, 100–120 kv. m ar šiek tiek didesnius individualius namus, nes tokie pirkėjams bus patrauklūs. Didesnių nei 150 kv. m namų rinka dabar visai sustojusi. Pasitaiko, kad didesnį namą siūlo pirkti už mažesnio kainą, bet pirkėjai jų vengia, kol neaišku, kokie bus NT mokesčiai.“
Anot investuotojo, šeimai gyventi 100–120 kv. m namo paprastai pakanka, o dabar, kai pasaulyje daug neapibrėžtumo, žmonės nenori prisiimti didelių įsipareigojimų, todėl didesni namai ir tapo ne tokie paklausūs: „Net IT specialistai, kurie dažnai dirba iš namų, stabtelėjo. Jiems koją kiša dirbtinis intelektas (DI). Pvz., JAV pastaruoju metu jau sumažėjo IT specialistų darbo krūviai ir atlyginimai, nes dalį darbų perima DI, – pasakoja J. Šefleris. – Pas mus IT segmentas irgi tapo ramesnis.“
Grižo portfelyje – ir Ryga
Būstas regione nuomai gali būti puiki nebrangi investicija, jei toje vietovėje trūksta nuomojamų butų, įsitikinęs trumpalaikės nuomos segmente investuojantis T. Grižas.
„Viena mano bičiulė neseniai už kelis tūkst. eurų įsigijo butą viename Lietuvos rajone. Išanalizavo rinką, gražiai suremontavo įsigytą butą ir labai sėkmingai nuomoja trumpalaikei nuomai“, – pasakoja T. Grižas ir užsimena, kad į tokius objektus Aukštaitijoje pastaruoju metu ir pats kreipia žvilgsnį.
Tačiau aktyviausiai ieško patrauklių objektų sostinės Naujamiestyje.
„Jei dar konkrečiau, aplink „Vienaragio“ stotelę – toje Naujamiesčio dalyje artimiausiu metu įžvelgiu didžiausią plėtros potencialą: konvertuojama buvusios „Lelijos“ teritorija, aplink išaugę ir auga nauji pastatai, kuriasi verslo centrai, kuriuose dirbs tūkstančiai žmonių. Jau paskelbta ir apie naujus projektus greta esančioje Panerių gatvėje.
Man tai signalizuoja, kad toje vietoje vyks didžiulė miesto plėtra ir yra didelis potencialas NT vertei augti, todėl objektų trumpalaikei nuomai čia ir ieškau. O neseniai bičiuliams pasakiau, kad ieškodamas ko nors įdomaus jau pradėjau apžiūrinėti objektus Naujininkuose“, – žurnale „Investuok“ pasakoja T. Grižas.
Pasak jo, šios Vilniaus vietos perspektyvas patvirtina ankstesni konversijos projektai, pvz., per kelerius metus neatpažįstamai pasikeitusios Šnipiškės.
Dar viena T. Grižą dominanti NT rinka – Ryga. Kaimyninės šalies sostinėje turtas „perpus pigesnis, o grąža – dvigubai didesnė negu Vilniuje“, teigia jis ir aiškina, kad Vilniaus centrinėje dalyje jau sunku rasti seną nesuremontuotą objektą, kurį būtų galima prikelti naujam gyvenimui, o Rygos centrinėje dalyje dar daug tokių istorinių pastatų.
„Latviai kokybiškai rekonstruoja tuos pastatus, bet galutiniam pirkėjui pasiūlo labai standartinius būstus, o mes, įsigiję dalį pastato ar butus renovuotuose istoriniuose pastatuose, įrengiame ten modernius būstus trumpalaikei nuomai, o po kurio laiko juos parduodame“, – atskleidžia jis.
Šimtų tūkstančių turėti nebūtina
Anot A. Kudarausko, dėmesio verto turto tikrai galima rasti, bet reikia skaičiuoti.
„Tarkim, Naujamiestyje naujame pastate reikėtų mokėti maždaug po 4 tūkst. Eur/kv. m, o senos statybos rekonstuojamame pastate patalpas gali pavykti įsigyti už 1500–2200 Eur/kv. m, tačiau į jo remontą tektų investuoti dar apie 600 Eur/kv. m. Būsto naujame pastate ir gerai suremontuoto būsto sename pastate nuomos kainos pernelyg nesiskiria, todėl reikėtų skaičiuoti, kuris turtas generuos didesnę grąžą“, – pataria jis.
Anot NT eksperto, rinka šiuo metu tik iš dalies primena 2009 m. – tuomet žmonės buvo labiau prasiskolinę, o dabar turi nemažai santaupų, bet daugeliui tai jau antra krizė jų gyvenime, tad žmonės pasimokę ir neskuba atsisveikinti su pinigais – laukia užtikrinto varianto ir perka tik tada, kai jį randa.“
„Jau ne pirmą kartą žurnale „Investuok“ pasakoju, kad apsimoka pirkti didelius senos statybos gyvenamuosius namus, juos rekonstruoti ir nuomoti. Dabar tas irgi veikia, gal net geriau nei anksčiau. Namų, kurių plotas 400–500 kv. m, savininkai juos parduoda gana pigiai, nes susidomėjimo tokiais namais beveik neliko, bet juos galima pertvarkyti į 30–50 kv. m. butus ir sėkmingai nuomoti“, – sako J. Šefleris.
Anot investuotojo, taip pat galima pasidomėti kotedžais, dvibučiais gyvenamaisiais namais, esančiais centrinėse miestų dalyse ir tinkamais rekonstrukcijai.
Kita alternatyva – investuoti į viešbučių konversijos projektus. Pasak T. Grižo, tikėtina, kad centrinėje Vilniaus dalyje artimiausiu metu prasidės senų nepaklausių viešbučių rekonstrukcija į nuomai skirtus daugiabučius.
„Po konversijos jų paskirtis iš esmės nepasikeis, tik vietoj vieno savininko atsiras daug savininkų, įsigijusių nuo 12 iki 18 kv. m ploto būstus. Kadangi objektai nedideli, įsigijimo kaina irgi nebus labai didelė, o trumpalaikės nuomos segmente jie generuos panašias pajamas kaip šiek tiek didesni būstai. Ar jie bus likvidūs? Manau, kad taip, ir būtent dėl mažesnės kainos. Be to, potencialiam pirkėjui galėsite parodyti nuomos pajamų srautą“, – sako T. Grižas.
Anot jo, vienas iš tokių projektų yra Naujamiestyje: „Projekte „Nu Wawe“ vien per spalį buvo parduota daugiau kaip pusė studijų, o įskaitant rezervuotas buvo įsigyta beveik 65 proc. visų patalpų.“ T. Grižas sakosi ir pats išsirinkęs vieną studiją minėtame projekte, taip pat atsirinkęs kelis investicijai patrauklius variantus „Vienaragių miestelio“ teritorijoje.
Žurnalui „Investuok“ jis teigia, kad „investuoti yra į ką, bet reikia paieškoti“.
Dar viena niša – investuoti į žemės sklypus individualių namų statybai.
„Kadangi nuo kitų metų plėtotojai galės parduoti tik 100 proc. baigtus namus, kai rinka atsigaus, taupydami žmonės norės statytis namus savo lėšomis savo sklype ir ieškos tokių sklypų. Bet plėtotojai, kurie stato kvartalais, paprastai vien sklypų neparduoda, todėl tai bus labai perspektyvi investicija, jei pasirūpinsite, kad į sklypus būtų atvestos komunikacijos.
Manau, kad dalis plėtotojų, kurie iki šiol statė namus parduoti, mielai statys juos savininkams jų sklypuose ir už jų pinigus, nes nereikia į statybą investuoti savo lėšų, o pastačius laukti, kol atsiras namo pirkėjas“, – aiškina J. Šefleris.
Jis pataria tokiai investicijai rinktis sklypus, pernelyg nenutolusius nuo centrinės miesto dalies, o jei sklypą ketiname įsigyti rajone, rinkitės jį kuo arčiau didmiesčio.
Skubėkite lėtai
„Patyrę investuotojai paprastai investuoja į tai, ką supranta, ir kai žino, ką su tuo turtu galės nuveikti. Paradoksalu, bet to paties turto potencialą kiekvienas mato kitaip, o kiti visai jo nemato, todėl koks nors objektas savo investuotojo (pirkėjo) gali laukti gana ilgai, kartais net kelerius metus. Bet vieną dieną ateis žmogus, kuris pamatys, ką galima su tuo turtu nuveikti – gal seną siuvyklą pertvarkyti į naują ar į senelių namus, o gal atidaryti tose patalpose sporto klubą, kazino ar alpinistų rengimo centrą, – ir jį nupirks“, – sako A. Kudarauskas.
Anot NT eksperto, surasti savo nišą – viena iš sėkmingos investicijos sąlygų. Kita vertus, šį interviu žurnalui „Investuok“ A. Kudarauskas užbaigia mintimi apie tai, kad, šiuo metu skubėti nereikėtų: „Jei neįsigysite šiandien, galėsite įsigyti rytoj, nes tikėtina, kad kainos artimiausiu metu nesikeis. O jei per tą laiką, kol svarstysite, nusižiūrėtą turtą kas nors nupirks, rinkoje tikrai atsiras kitas. Šiuo metu skubėti nėra priežasčių – reikia laukti galimybių.“
Pašnekovai primena, kad niekuomet nereikia pamiršti, kad turtas ne tik turi generuoti grąžą, bet ir būti likvidus: kai kainos stagnuoja arba krenta, būtent likvidumas tampa labai svarbus, ir prireikus pinigų niekur šalyje jo neparduosi taip greitai, kaip Vilniuje ar Kaune.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
- Viršelio tema – kas valdo dirbtinio intelekto rinką? Kas čia tie, kurie iš DI proveržio uždirbs daugiausiai? Aiškinamės kokios įmonės lyderiauja šioje begalinio perspektyvumo srityje ir kuo investuotojams vertėtų pasidomėti rimčiau.
- Aktualija: centriniai bankai sako „stop“ – atrodo, kad griežtinimui pagaliau atėjo pabaiga.
- Vertybinių popierių biržos rubrikoje – auksinis Baltijos biržų penketukas – kurios Baltijos biržos akcijos šiemet investuotojams sugeneravo didžiausią grąžą ir kas lėmė tokį akcijų brangimą.
- Sutelktinis finansavimas: apie tai, ką reiškia išlindę vėlavimai, kiek tai grėsminga ir ką galvoti investuotojams.
- NT rubrikoje – apie tai, kad investuotojai į NT niekur nedingo – interviu su praktikais, kur jie šiuo metu žvalgosi, kur investuoja ir kokias perspektyvias kryptis įžvelgia. Atskiras kampas, kituose straipsniuose, ne tik apie įsigijimą, bet ir apie pardavimą – kaip esamoje aplinkoje parduoti gaunant tinkamą kainą? Na ir žinoma nuomos klausimai – šį kartą pasvarstymai apie tai, kaip investuotojai gali pasinaudoti išperkamosios nuomos produktais.
- Požiūryje kalbiname investicijų senbuvį Andrių Barštį – apie jo beveik 30 metų trunkančių investicinių kelionių aukščiausius ir žemiausius momentus, per laiką nugludintas įžvalgas ir išminties paieškas.
- Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau.
- Kriptopasaulyje – apie labai laukiamą JAV vertybinių popierių komisijos leidimą paleisti pirmuosius „tikrus“ kriptoturto ETF ir padaryti juos prieinamus mažmeniniams investuotojams. Kas pasikeis?
- Įžvalgose – visa esmė apie pensijas ir pensijų fondus – kiek, kodėl ir kokie rezultatai.
- Ir dar daug kitų temų: interviu, komentarai, patarimai, įžvalgos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, kripto apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu