Žiūrėjimas viena kryptimi užtikrina geriausią rezultatą
Modernus, tačiau tarsi iš aplinkos išlietas namas, kurį galima pamatyti visai šalia Vilniaus, išsiskiria ne tik savo architektūra ar išskirtine vieta, bet ir išgrynintais interjero sprendimais.
Gyvenamojo namo projekto ir interjero autorius, studijos „Studija lape“ architektas Tomas Lapė sako, kad visa tai pavyko pasiekti, nes jau nuo pirmos akimirkos jo komanda ir projekto užsakovai žiūrėjo viena kryptimi ir matė bendrą viziją.
„Mūsų užduotis buvo sumodeliuoti visas šio būsto erdves, – pasakoja T. Lapė. – Su užsakovais iš karto sutarėme, kad sklypas su savo ypatumais yra pagrindinis būsimo projekto komponentas. Liko tik išgryninti užsakovų poreikius, gyvenimo būdą, vertybes ir integruoti visa tai į formuojamą erdvę.“
Formuodami namo erdves architektai siekė dematerializuoti ribas tarp vidaus ir išorės, tarp interjero ir eksterjero. „Norėjome, kad sklypo reljefas pratęstų savo pulsavimą viduje, – atvirauja architektas. – Siekėme, kad kylanti ir besileidžianti saulė paeiliui nuspalvintų visas patalpas, kad pagrindiniu interjero akcentu taptų aplinkos grožis.“
Nieko keista, kad ir būsimo namo formą padiktavo aplinka, teko derintis prie čia pat esančio šlaito. Nors išorinių sienų apdaila vizualiai daro šaltų sienų įspūdį, tačiau tai netiesa, nes sienų šiluminę varžą patikimai užtikrina termoizoliacija.
Pastatas suprojektuotas tarsi iš dviejų atskirų erdvių, kurių viena driekiasi šlaito papėdėje, o kita stiebiasi virš jo. Iš kiekvienos erdvės galima patekti į kiemą. „Išplanavimo prasme pasielgėme, galima sakyti, iracionaliai, – tikina T. Lapė. – Namo du aukštus išdėliojome ne vieną ant kito, o greta: privačių patalpų tūris – ant kalvos, gyvenamųjų patalpų tūris – kalno papėdėje.
Taip aktyvioji gyvenamoji erdvė tapo lauko pievos tęsiniu, fiziškai atribota stiklinio fasado.“
Namas, kuriame nėra ribų
Įrengti daugiau kaip 400 m2 pastatą buvo antras iššūkis ir su juo architektų komanda puikiai susidorojo.
„Pirmiausia, ką žmogus čia būdamas pajunta, tai – erdvė, – sako architektas. – Ne plotas, ne atskiri daiktai ar interjero elementai. Erdvė jungia ne tik skirtingas vidaus funkcijas, bet ir sklypo erdvę.“ Išties, atrodo, kad čia išnyko lauko ir vidaus ribos. Vaikščiodamas po šį būstą jautiesi tarsi būdamas lauke ir kartu neprarandi privatumo ir jaukumo pojūčio.
„Šis nepaprastas efektas juntamas, nes, nors langų pastate ir daug, jie visi orientuoti taip, kad gaudytų saulę, įsileistų gamtos, o ne kaimynų vaizdus“, – sako T. Lapė.
Aukštesniame pastato tūryje, toliausiame įmanomame taške įrengtų miegamųjų privatumą sudrumsčia nebent nuostabus gamtos vaizdas pro langus.
Prieš ketverius metus šio būsto interjeras sulaukė didelio pripažinimo – jis buvo išrinktas kaip geriausias gyvenamojo namo ir vonios kambario interjeras.
Interjero sprendiniais: formomis, spalvomis ir medžiagomis architektų komanda stengėsi maksimaliai reflektuoti išorės veiksnius (panoramą, sklypo reljefą, saulės kelią...) ir su jais nekonkuruoti. Interjerui naudotos tik tikros, iš gamtos kilusios apdailos medžiagos: medis, akmuo, stiklas...
Gal todėl interjeras yra baltas – juk gražiausia spalva yra natūrali saulės šviesa. „Esame labai patenkinti šiuo įgyvendintu projektu, – džiaugiasi T. Lapė. – Kuriant jį pavyko išbandyti ir realizuoti mūsų studijos architektūrinę filosofiją: turinys pats suranda sau priimtiniausią formą. Ir forma yra graži tiek, kiek yra priimtinas ir gražus jos turinys.“
Panašu, kad šiuo projektu tikrai liko patenkinti ir namo šeimininkai. O jų frazė: „Atostogauju, bet, Tomai, niekur nevažiavau ilsėtis – taip gera namuose...“ –tikriausiai yra didžiausias galimas komplimentas, kurį išgirdo šio namo architektas.