Vartydama skelbimus susirado agentūrą. Prie skelbimo esančioje nuotraukoje kambariai atrodė labai tvarkingi, namas naujas, o kaina nedidelė, tad susitarė su agentūra dėl susitikimo.
Tik netekusi pinigų atsitokėjo, kaip ją subtiliai aplink pirštą apvyniojo agentai.
Klaipėdiečiai jau senokai žinojo apie tokią gudrybę – agentūros parduoda paslaugą, tačiau ne nuomos, o telefono numerių prirašytą lapą.
Nuvykusi į agentūrą Irena išgirdo, kad patikęs butas buvo labai greitai išnuomotas, tačiau jai pasiūlė už tam tikrą mokestį pateikti kitų, tik jų agentūros esą prižiūrimų ir nuomojamų butų.
„Sumokėjau 40 eurų ir tikėjausi, kad agentūra tai jau tikrai neapgaudinės. Tačiau klydau. Kai ėmiau skambinti duotais numeriais, dauguma tiesiog neatsiliepė. Pabandžiau kitą dieną – tas pats. Teko vėl įnikti į skelbimus ir pačiai ieškotis gyvenamosios vietos. Dabar vien žodis „agentūra“ kelia nepasitikėjimą“, – DELFI sakė Irena.
Apie tą pačią agentūrą, kuri neva ieško žmonėms gyvenamosios vietos, pasklido perspėjimas ir socialiniuose tinkluose, ieškantiems ir siūlantiems nuomoti skirtus butus sukurtoje grupėje.
„Sveiki visi, liepos 26 d. nukentėjom nuo vienos agentūros, Taikos pr. 42, netoli „Akropolio“. Sumokėjus 40 eurų davė porą lapų numerių, kurie surinkti iš interneto skelbimų, skambinta visiems – dauguma butų išnuomota, kiti net nekelia ragelio. Be to, agentūros pagalbos išnuomoti butą žmonės neprašė.
Grįžusi atgal paprašiau grąžinti pinigus. Ponia, dirbanti ten, nesutinka. Ji pasakė, kad sutartyje parašyta, jeigu per 20 dienų nepadeda surasti buto, grąžins pinigus. Laukėm 20 dienų, atvažiavom į agentūrą, tačiau ji pasakė, kad jokių pinigų negrąžins ir galime apie tai pamiršti.
Išsikvietėm policiją, deja, ši taip pat nieko negali padaryti, nes konfliktas kilo tarp žmonių, kurie yra pasirašę sutartį. Pareigūnai pasiūlė rašyti pareiškimą ir paduoti agentūrą į teismą“, – savo patirtimi dalijasi Viktorija.
Šioje istorijoje yra dar viena detalė: dėl 40 eurų byla negali būti užvesta – per maža suma. Tad mergina prašo susivienyti nuo apgaulės nukentėjusius žmones, kurie taip pat nori bent jau pabandyti atgauti pinigus.
Susitikti su nekilnojamojo turto agente, pasirodo, nėra paprasta. Užsukus į biurą pasitiko paliktas užrašas „būsiu už 15 minučių“.
Paskambinus nurodytu numeriu, ji pranešė, kad jau nedirba. Susitikimą moteris sako derinanti tik nurodžius, kuris konkrečiai butas domina, ir teigė turinti daug darbo, yra išvykusi į objektą, todėl kabinete nesėdi.
Kitą dieną jau prisistačius, kad esu žurnalistė, moteris savo darbo specifiką jau paaiškino kiek kitaip.
„Aš ne „Hilton“ viešbutis ir nenuomoju tiesiogiai savo butų. Aš tik surenku ir teikiu informaciją, perku reklamą spaudoje. Su butų savininkais sutarčių nesudarau ir jiems padedu rasti nuomininkus nemokamai.
Pagrindinė klaida tame, kad žmonės, atėję savavališkai pas mane ir pasirašę sutartį, kad buto paieškos vyks 20 dienų, jau kitą dieną jau ima ieškoti kaltų, kad jiems nepavyksta išsinuomoti. Dirbu viena, aš nevažiuoju į objektus. Viso gero“, – nespėjus paklausti nuomotojos vardo moteris išjungė telefoną.
Pagal moters paaiškinimą, pinigus ji ima už tai, kad atrenka, atspausdina ant lapo ir paduoda žmogui telefono numerius, tačiau daugiau už nieką neprisiima atsakomybės: jos teigimu, visa atsakomybė krenta ant buto ieškančio asmens pečių ir jis pats 20 dienų turėtų skambinti jos nurodytais numeriais.
„011 Nekilnojamasis turtas“ brokeris Žilvinas Šeškas sako, kad tokios apsimetėlės agentūros jau ne vienus metus gadina sąžiningai dirbančiųjų vardą. Jau ne kartą girdėjo apie tokias nemalonias apgaules.
„Labai nemalonu, kai agentūros, apgaudinėjančios žmones, teršia visų agentų vardą. Būna, kad paskambina žmonės, nes sudomino mūsų internete pasirodęs skelbimas, bet, vos išgirdę, kad agentūra, atsisako paslaugų ir dar priduria, kad jau apgavo. Rudeniop atvažiuoja ir studentų, ieškosi, kur gyventi, o, kai kreipiasi į mus ir papasakoja, kad kartą jau už nieką sumokėjo, darosi gaila žmonių. Nemalonu, kad tokie dalykai gyvuoja“, – sakė Ž. Šeškas.
Vyras neslepia, kad pačiam parūpo išgirsti, ką žmonėms neaiškius telefono numerius dalijantys tarpininkai siūlo.
„Paskambinęs pasakiau, kad mane domina konkretus butas. Kvietė atvažiuoti į jų agentūrą ir pasirašyti sutartį. Esą tada iškart važiuosime apžiūrėsi buto. Tačiau ėmiau aktyviai prašyti to konkretaus buto, kuris nuotraukoje, ir pokalbis galiausiai baigėsi – išjungė telefoną“, – savo patirtimi dalijosi agentas.
Kaip neapsigauti? Panašu, kad tai tiesiog asmeninis reikalas, mat policija tokio sukčiavimo būdo sustabdyti neturi pagrindo: žmogus pats pasirašė ir geranoriškai sumokėjo pinigus už lapą su telefono numeriais.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojai paaiškino, kad sutarties sudarymas abi pasirašiusias puses įpareigoja vykdyti susitarimą, tačiau paslaugų gavėjui būtina labai gerai išanalizuoti, ką pasirašo.
„Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Minėto teisės akto 6.718 straipsnyje yra įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas, įpareigojantis paslaugų teikėją, teikiant paslaugas, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus bei teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus“, – raštu pateikė atsakymą Vartotojų teises ginančios tarnybos specialistai.
Specialistai nurodo, kad „Pagal Civilinio kodekso 6.205 straipsnį, „sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pažymėtina, kad vartotojui negavus visų ar dalies paslaugų, už kurias iš anksto sumokėta, tai laikoma sutarties neįvykdymu ir prieštarauja teisės principui „sutarčių reikia laikytis“, kuris įtvirtintas Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus.“
Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba rekomenduoja prieš sudarant tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis su agentūromis atkreipti dėmesį, ar sudaromoje sutartyje aiškiai ir suprantamai yra suteikta informacija apie teikiamas paslaugas, paslaugų kainą ir apmokėjimą; sutarties vykdymo tvarką, jos nutraukimą; ar yra duomenų apie paslaugų teikėją: jo vardas, pavardė ar pavadinimas, komercinę veikla vykdančio asmens teisinė forma, kodas ar numeris, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys.
„Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą, – teisiniu keliu pasukti nusprendusiems žmonėms pataria tarnyba. – Pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui“.
Jei nepavyksta pinigų atgaut ir tuomet, dėl tolimesnio ginčo nagrinėjimo vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Teikdamas prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai vartotojas turi pateikti: kreipimosi į paslaugų teikėją kopiją, paslaugų teikėjo atsakymą (jai yra gautas), mokėjimo faktą pagrindžiančius dokumentus (pvz. čeki, PVM sąs. faktūrą, bankinio pavedimo kopiją), bei kitus dokumentu susijusius su minima situaciją (pvz. sutarties kopiją, duoto sąrašo kopiją, el. susirašinėjimą su paslaugų teikėju ir panašiai).