Jau kelerius metus iš eilės Lietuva vienoje didžiausių nekilnojamo turto (NT) parodų Kanuose savo stendo neturi. Pasidairyti vykę NT vystytojai sakosi šiemet ieškoję partnerių bendriems projektams. Anot jų, apie parodos rezultatus kalbėti dar ankstoka, tačiau Lietuvos rinka daugumai investuotojų atrodo per sekli ir dėl to rizikingesnė, kaip ir dėl sunkiau prognozuojamos verslo aplinkos bei mokesčių.
NT vystymo kompanijos „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis į Kanus vyko pasidairyti investuotojų saviems projektams, susitikti su užsienio bankų, kuriuos domintų lietuviškų projektų finansavimas, atstovais.
„Eikos“ plėtros direktorius svarsto, kad Lietuva įdomesnė mažmeninę veiklą vystantiems bankams, o kitus kol kas galėtų sudominti nebent logistikos terminalų, pramonės parkų ar biurų kompleksų finansavimas.
„Mes Ukrainoje ir Rusijoje turime keletą projektų ir mano tikslas buvo susitikti su įmonėmis, kurios nori plėtros tose dviejose šalyse, kur mes jau turime tam tikrą įdirbį. Lietuva pasauliniame kontekste yra labai maža rinka, miniatiūrinė“, - kodėl daugiau dėmesio skyrė projektams kaimyninėse šalyse, aiškino A. Avulis. Pasak jo, daugiausia galimybėmis investuoti tose rinkose domisi jau ten dirbantys, arba turintys verslą Lenkijoje ir norintys plėstis į Rytus verslininkai.
Lietuva galėtų pristatyti didesnius projektus
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius neabejoja, kad Lietuva turėtų kaip sudominti investuotojus ir kitais metais į Kanus galėtų sugrįžti su savo stendu. Jo nuomone, pristatyti pirmiausia galėtume investicines galimybes laisvosiose ekonominėse zonose ir privataus sektoriaus bei verslo partnerystės projektus (PPP), tokius kaip kalėjimų, komisariatų ar kitų viešų pastatų pertvarkymas, socialinis būstas.
„Neatleistina, kad vienoje didžiausių NT investicijų parodoje Lietuvos nėra. (...) Tokiose parodose Lietuva galėtų reklamuoti savo LEZ'us, investicijas į teritorijas, kurios yra aiškios, suplanuotos, turi aiškiais parengtus planus, kur nereikia investuotojui bristi dar ir į planavimo liūną. Ką dar reiktų vystyti, tai PPP partnerytė, tai galėtų būti kalėjimai, komisariatai, socialinio būsto statyba“, - sakė jis. Tokių projektų sėkme tiki ir D. Dargis.
„Tokie projektai visada labai žavi investuotojus, nes yra labai aiški grąžos rizika. Kontraktas pasirašomas su valstybe, kurios rizika yra vienintelė projekte“, - kalba „Eikos“ plėtros direktorius.
M. Statulevičius svarsto, kad investuotojams būtų patrauklesni bent keliasdešimt milijonų vertės projektai, įgyvendinami per kelerius metus, todėl juos galėtų surinkti ir paruošti pristatymui kad ir Ūkio ministerija, o prisidėtų savivaldybės.
Tačiau su tokia nuomone nesutinka A. Avulis.
„Dar kartą noriu pasakyti, kad Lietuvos rinka labai maža ir daug kur perpildyta. PPP projektai galėtų būti pristatyti, bet ar yra politinės valios juos daryti? Trejus metus kalbame ir niekas nepadaryta. Dėl policijos komisariatų pernai priimtas sprendimas, o konkursas iki šiol nepaskelbtas. Kaip ir dėl kalėjimų, matyt, trūksta politinės valios. Todėl pakankamai rezervuotai žiūriu į tokius dalykus. Norint turėti iliuzijų, kad galime kažką į savo rinką pritraukti ir nustebinti, tai pirmiausia reikia tuos projektus turėti, aš kol kas nematau valdžios struktūrose subrendusių projektų, kuriuos būtų galima siūlyti“, - DELFI kalbėjo A. Avulis.
„Mes galvojame, kad mus investuotojai stebi iš toli. Bet jie puikiai informuoti apie mūsų mokestines reformas, svarstymus dėl žemės mokesčio ir jie labai aiškiai žino mūsų raudonus rizikos taškus. Todėl, tikiu, užtruko ir didžiųjų tinklų tokių kaip „Lidl“ ir „Ikea“ atėjimai į Lietuvą. Mums reikia daugiau stabilumo politiniame ir ekonominiame gyvenime, nes visos reformos labai akylai stebimos“, - kalba LNTPA direktorius.
„Kai Vyriausybė nekeičia nuomonės ir nusistatymo, nekaitalioja mokesčių, - kas išlenda iš karto kalbant apie Lietuvą. Svarbu, kad verslas galėtų bent penkeriems – aštuoneriems metams sudėlioti savo verslo planą“, - kas svarbu investuotojams aiškina M. Statulevičius.
Jis pasakoja, kad kaip tik dėl pasikeitusios politinės valdžios ir tuo pačiu – ekonominės politikos šiemet Kanuose daugiau dėmesio sulaukė ir Italija.
Lapkritį Vyriausybės vairą iš buvusio premjero Silvio Berlusconi perėmęs technokratas Mario Monti įvedė griežtas taupymo priemones ir taip pagerino šalies ekonomines perspektyvasbent kuriam prislopindamas kalbas apie šalies bankroto pavojų.
Tokie pokyčiai atsispindi ir investuotojų nuotaikose, pastebi M. Statulevičius.
„Paskutinius kelerius metus, kada buvo neprognozuojama politika, visi į Italiją buvo numoję ranka“, - pasakoja jis ir priduria kad šiemet parodoje kalbos apie investicijas tik į mažos rizikos NT, kurios dominavo praėjusiais metais, tapo jau nuosaikesnės. Tačiau daugiausia dėmesio vis tiek sulaukia panašaus pobūdžio projektai daugiausia Vakarų Europoje, kuriems Baltijos miestai pralaimi neturėdami ilgalaikio strateginio požiūrio ir verslo aplinkos prognozuojamumo, be to, neretas dar ir skendi skolose.
„Kalbant apie projektus, kurie labiausiai traukia akį, vis tiek saugiausiomis lieka investicijos į komercinį turtą, kuris atneša gerą pelną, - tai biurai, prekybos centrai, pirmiausia Vokietijoje, Prancūzijoje, Londone, šiemet labiau pabrėžta buvo ir Suomija (...) Kalbant apie gyvenamąją statybą, daugiau dėmesio buvo skirta technologiniams sprendimams pastatuose, nei paties projektams. Būnant Kanuose susidaro įspūdis, kad Europa pasibaigia ties Lenkija ir vėl prasideda ties Skandinavija. Visų pirma ir dėl to, kad Baltijos šalyse dažnai keičiasi politiniai vėjai, mokestiniai klausimai, tai mums neprideda privalumų“, - pasakoja M. Statulevičius.