„Telecentras“ atsisakė atskleisti, už kokią sumą pardavė statinius ir perleido valstybinės žemės nuomos sutartį.
„Pažymėtina, kad turtas nuosavybės teise priklauso „Telecentrui“, kurį bendrovė valdo, naudoja ir disponuoja įstatuose nustatyta tvarka. „Telecentras“ nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir veikia komerciniais pagrindais, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas.
Bendrovė įvykdė turto pardavimo procedūras laikydamasi galiojančių įstatymų, savo įstatų ir vidinių tvarkų“, – komentare DELFI parašė bendrovės biuro vadybininkė Edita Kėkštienė.
Anot jos, turto pardavimo sandoris įvyko 2015 rugsėjo 2 d., sąlygos apie konkursą buvo skelbtos viešai.
Panašų atsakymą atsiuntė Susisiekimo ministerija, kuri valdo bendrovės akcijas.
„Dėl jos turto valdymo sprendimų akcininkas nepriima – tai bendrovės administracijos klausimai, todėl informacijos apie sandorį pateikti negalime, juolab, kad ji gali būti laikoma konfidencialia. Tačiau visi pirkimo-pardavimo sandoriai yra vykdomi griežtai laikantis viešųjų pirkimų taisyklių“, – komentavo susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.
„Telecentras“ veiklos ataskaitoje nurodo, kad bendrovės pajamos iš „kitos veiklos“ pernai, palyginti su 2014 m., padidėjo 58,5 proc. „dėl pajamų, gautų už parduotą ilgalaikį turtą (parduota Trakų poilsio bazė), negyvenamų patalpų nuomos didesnių pajamų 2015 m. bei kitų vienkartinių pajamų“.
Ataskaitoje 2014 m. tokių pajamų eilutėje įrašyti 154 tūkst. eurų, pernai – 244 tūkst. eurų. Jeigu tartume, kad pernai ir užpernai „Telecentro“ kitos veiklos pajamos nesiskyrė, tai už pastatą bendrovė galėjo gauti 90 tūkst. eurų.
Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT), patikėjimo teise valdanti 0,3368 ha valstybinės žemės sklypą, adresu Žemaitės g. 8, Trakai, patvirtino, kad jo nuomininkas pasikeitė 2015 m. spalį.
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis informavo, kad nuomos sutartyje buvo pakeista sklypo mokestinė vertė. Dabar ji – 105 tūkst. eurų. Vedėjo žiniomis, Trakų rajono savivaldybės sprendimu, šiam sklypui taikomas 0,2 proc. žemės nuomos mokestis. Taigi, už minėtą sklypą per praėjusius metus reikėjo sumokėti 210 eurų.
DELFI kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai neoficialiai teigė, kad įsigyti gerą sklypą prie Trakų ežerų yra sudėtinga ir brangu, dėl to pasitaiko visokių gudravimų užvaldant valstybinę žemę. Jų vertinimu, „Telecentro“ perleisto sklypo rinkos vertė galėtų siekti nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų už arą. Taigi, iš viso 168 tūkst.-336 tūkst. eurų.
Trakų savivaldybės Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Vaitkūnienė informavo, kad sklypo nuomos mokestis už 2014 m. buvo 203,89 eurų, o už 2015 m. – 196,94 eurų.
Planų dėl sklypo neatskleidžia
Poilsio bazę iš „Telecentro“ nusipirko bendrovė „Mediateka“. Vienintelis jos darbuotojas ir akcininkas yra Modestas Karnaševičius.
LRT.lt jį pristato kaip televizijos projekto, skirto LRT radijo devyniasdešimtmečiui „90 dainų – 90 legendų“, prodiuserį. Jis taip pat prodiusavo „Auksinio balso“ ir kitus muzikinius projektus.
Verslininkas neatskleidė, už kokią sumą pinigų iš „Telecentro“ nusipirko poilsio bazę Trakuose ir kiek moka už valstybei priklausančio žemės sklypo nuomą.
„Kodėl turėčiau pasakyti? Kuo čia dabar ji užkliuvo? Nesuprantu, kodėl turiu atsakyti, nes šiaip keista. Kodėl dabar jums reikia tai žinoti?“, – stebėjosi M. Karnaševičius.
Paaiškinus, kad žurnalistai domisi ir kitais valstybei priklausančio „Telecentro“ parduotais NT objektais, kad jis neprivalo, bet gali, atskleisti kaip įgijo turtą, prodiuseris atviresnis netapo. Jis neatskleidė planų, ką darys su pirkta poilsio baze ir nuomojamu sklypu.
„Yra planų, bet kodėl aš juos turiu sakyti? Kodėl turiu atskleisti visus savo planus? Atsiprašau, bet tikrai ne“, – sakė prodiuseris.
Primename, kad „Telecentras“ pernai taip pat pardavė pastatus Tujų gatvėje Vilniuje. Sandoriu tarp „Telecentro“ ir „MG Valdos“, kuri minimoje teritorijoje planavo statyti daugiabučius, po DELFI publikacijos taip pat susidomėjo NŽT.
Dabar jau buvęs tarnybos sostinės skyriaus vadovas Arvydas Juška tuo metu sakė, kad įstatymų spragos leidžia suinteresuotoms šalims pasinaudoti vertinga valstybės žeme, o tikrieji jos savininkai – šalies piliečiai – iš to negauna jokios naudos. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė neleido pakeisti šio sklypo paskirties neleido, tad bent kol kas daugiabučių statyti negalės.