Skirti lėšų agitavo meras
Penkių aukštų, 55 butų mūrinis Žiburio gatvės 4 namas Alytuje pastatytas beveik prieš penkis dešimtmečius. Tai vienas pirmųjų daugiabučių Dzūkijos sostinėje. Prie jo įėjimų į laiptines betoninis šaligatvis paklotas tuoj pastačius šį namą. Šiandien jis iš tiesų duobėtas, nepatogus vaikščiojantiems, ypač vaikams ar garbaus amžiaus gyventojams, pasiramsčiuojantiems lazdomis, į duobes gali greitai įstrigti kojos ir įvykti skaudi nelaimė.
Todėl vienus metus Žiburio gatvės 4 bendrijai vadovaujantis Rimantas Jankauskas kreipėsi į savivaldybę su prašymu suremontuoti šaligatvį prie šio daugiabučio. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus iniciatyva padaryti atliktinų darbų skaičiavimai – šaligatvio remontas kainuos 8 tūkst. 225 eurus. Puse šios sumos prisidėtų savivaldybė, kitą pusę reikėtų susirinkti daugiabučio gyventojams.
Kadangi, bendrijos pirmininko R.Jankausko tvirtinimu, daugumą gyventojų sudaro pensininkai ir neįgalieji, žmonės neturi lėšų šaligatvio remontui. Tokiais atvejais paprastai atsisakoma padėti daugiabučių namų bendrijoms.
Tačiau Žiburio gatvės 4 namo bendrijai išskirtinai pasisekė. Nors miesto tarybos komitetuose nepritarta skirti visų reikiamų lėšų šaligatvio remontui iš vietinio biudžeto, pačiame tarybos posėdyje šiai bendrijai duoti 8 tūkst. 225 eurai, tokia suma sumažinant savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą. Skirti lėšų bendrijai agitavo pats miesto meras Jurgis Krasnickas, pareikšdamas, kad reikia suprasti ir padėti vargšams.
Sėja nelygybę tarp bendrijų
Bendrijos pirmininkas R.Jankauskas vakar dar nežinojo apie miesto valdžios skirtus pinigus, tik guodėsi, kad šaligatvio remontui bendrijai būtų reikėję taupyti daug metų. Ir be šaligatvio jai dar daug ką būtina tvarkyti: remontuoti vandenį praleidžiantį stogą, rūsio langus, iš vienos namo pusės vietomis suskilusios išorės sienos, nežinia, ką teks daryti. Šaligatvis prie Žiburio gatvės 4 namo bus nutiestas iš rekonstruojamų miesto objektų paimtų plytelių.
Tarybos dauguma negailėjo pinigų Žiburio gatvės 4 namo bendrijai, tačiau tam nepritarusieji akcentavo, kad dabar atsiras ne viena bendrija, prašanti savivaldybę išasfaltuoti ar išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti įvažiavimo kelius į daugiabučius ar šaligatvius visiškai neprisidedant pačioms bendrijoms, – ne viename miesto daugiabutyje gyvena daug pensininkų ir invalidų.
Galbūt kadenciją baigianti miesto taryba norėjo pasirodyti gera gyventojams. O kai su panašiais prašymais bus kreipiamasi į ateinančios kadencijos tarybą ir ši neturės iš ko padėti bendrijoms, geru žodžiu bus minima iš politikos gyventojų valia patraukta miesto valdžia. Išskirtinis vienos daugiabučio namo bendrijos pamaloninimas pasėja tam tikrą nelygybę tarp daugiabučių bendrijų, gal net jas kiršina – kodėl vieni jų gyventojai turi rinkti pinigus aplinkai tvarkyti, o kiti visas lėšas kai kuriems darbams gauna iš miesto biudžeto?
Pavyzdžiui, praėjusiais metais miesto daugiabučių namų gyventojai prasiplečiant automobilių aikšteles, atnaujinant jų ir įvažų dangą, įsirengiant naujus šaligatvius prisidėjo daugiau kaip 180 tūkst. litų. Dar tiek pat skyrė savivaldybė iš savo iždo.
Kaip sakė Miesto ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius, jei į savivaldybę kreipiasi lėšų gyvenamajai aplinkai pasigerinti sukaupusios daugiabučių namų bendrijos ir prašo atlikti vienus ar kitus darbus, daugiausia prašoma tvarkyti automobilių aikšteles, savivaldybė gyventojų prašymus tenkina kiek galima greičiau, eilių tam nėra.