Valstybės įmonės Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovo Tomo Bagdono teigimu, valstybei priklausančios 614 kv. m administracinės paskirties patalpos pardavinėtos dar nuo praėjusių metų gegužės. Tuomet už jas prašyta 325 tūkst. Eur. Neatsiradus pirkėjo, liepą toliau pardavinėtos už 10 proc. mažesnę sumą – 293 tūkst. Eur, tačiau ir tuomet neatsirado susidomėjusiųjų valstybei nebereikalingu nekilnojamuoju turtu.
Patalpos pirkėjo sulaukė tik šių metų sausio pabaigoje ketvirtajame aukcione. Panevėžietis už tokį turtą miesto centre pasiūlė 274 tūkst. eurų, tai yra 36 tūkst. eurų daugiau, nei siekė pradinė ketvirtojo aukciono kaina.
Sutarties nepasirašė
Nors nuo aukciono praėjo daugiau nei trys mėnesiai, pirkimo – pardavimo sutartis iki šiol nėra pasirašyta.
„Dėl karantino šis sandoris yra įšaldytas – pirkėjas yra garbaus amžiaus, tad priklauso rizikos grupei. Atsižvelgiant į tai, Turto bankas leido atidėti galutinį sandorio įforminimą. Panaši situacija dar dėl kelių objektų pirkėjų, ir suprasdami, kad sveikata svarbiausia, žiūrime į tai lanksčiai. Sandoris bus užbaigtas, kai situacija normalizuosis“, – teigė T. Bagdonas.
„Sekundės“ žiniomis, pirkimo – pardavimo sutartį planuota pasirašyti iki kovo 1-osios, o pirkėjas kol kas yra sumokėjęs dalį įmokos – 34 tūkst. eurų. Turto bankas būsimojo patalpų šeimininko neviešina, nesant jo sutikimo.
Palieka nuomininkai
Daugiau nei 600 kv. m patalpoms laukiant naujojo savininko, iš jų kraustosi ilgamečiai nuomininkai. Nuo 1995-ųjų jose veikę, apie 300 kv. m naudoję Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPPAR) kuriasi gretimoje J. Urbšio gatvėje. Apskrities verslo įmones vienijanti organizacija kadaise ir pati turėjo ketinimų nupirkti šias patalpas.
„Kadaise galiojo įstatymas, kad jei investuoji į valstybinio pastato tvarkymą, įgyji pirmumo teisę jį perkant ir iš kainos išskaičiuojama investuota suma. Rūmai kapitaliniam remontui yra išleidę apie 400 tūkst. litų. Įstatymas pasikeitė ir tokios pirmumo teisės neliko“, – teigė PPPAR direktorius Visvaldas Matkevičius.
Anot jo, dar 2015-aisiais rūmų užsakymu pastatas buvo įvertintas maždaug 300 tūkst. litų. Pernai jas pardavinėti pradėjusiam Turto bankui užsiprašius 325 tūkst. eurų, PPPAR atsisakė minčių apie pirkimą.
„Tiek išleidus remontui nesinorėjo dar beveik triskart daugiau investuoti į seną pastatą, kuriam reikalingas remontas – būtina apšiltinti, keisti šilumos punktą, nėra mašinų stovėjimo aikštelės, nors vieta išties labai gera“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Anot jo, PPPAR nuomos sutartis su Turto banku baigiasi birželį.
„Sutartis baigiasi, jokių pasiūlymų nesulaukėme, o naujo savininko nėra. Situacija gana miglota“, – stebisi direktorius.
Pasak jo, naujoji rūmų buveinė bus mažesnė, užims mažesnes, apie 250 kv. m, tačiau šiuolaikiškesnes patalpas.
Pardavinėjo opelius
Valstybei našta tapęs Respublikos g. 34-asis pastatas statytas dar 1930-aisiais ir yra vienas iš miesto istorijos ženklų. Kraštotyros muziejaus leidinyje „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“ teigiama, jog Panevėžio amatų mokykloje elektrotechniką dėstęs Juozas Barisas, kaip savanoris gavęs 11 ha žemės, ją, taip pat ir turėtą medinį namą pardavė, dar pasiskolino pinigų ir Respublikos g. greitai pastatė mūrą. Pirmame aukšte įkūrė technikos reikmenų parduotuvę, kur prekiavo radijo aparatais, dviračiais, motociklais, „Opel“ markės automobiliais. Rūsyje veikė radijo remonto dirbtuvės. Čia pat name įsikūrė ir visa šeima. J. Barisas naujoje 1930 m. pastatytoje modernioje Panevėžio ligoninėje įvedė elektrą, įrengė šviesų signalizaciją.
Jis neakivaizdiniu būdu studijavo Vokietijoje ir 1933 m. iš Veimaro parsivežė elektros inžinieriaus diplomą. Atėjusi sovietų valdžia gabų buvusį savanorį, mokytoją nuteisė aštuoneriems metams tremties kaip visuomenei pavojingą elementą. Į Lietuvą inžinierius grįžo 1947-aisiais be teisės apsigyventi Panevėžyje, įsikūrė Anykščiuose, darbavosi statant elektrinę prie Anykštos upės,
Bankas laukia pirkėjo
Pirkėjo jau ilgokai tebelaukia ir kita Respublikos g. įžymybė. „Luminor“ banko pastatas su operacijų salės kupolą laikančiais 12 skulptūrinių atlantų, sukurtų vieno žymiausių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro, elektroniniame aukcione kovo pabaigoje buvo pardavinėjamas jau šeštąjį kartą. Už išskirtinį kultūros paveldo objektą dabartinis jo šeimininkas „Luminor“ bankas prašo 354 tūkst. eurų.
„Šiandien aukcionas nevykdomas, bet šį mėnesį pastatas vėl bus pardavinėjamas“, – teigė aukciono administratorė Viltė Augūnaitė.
Anot jos, po pardavimo „Luminor“ neliktų ilgalaikiu nuomininku. Viešai prieinamame nekilnojamojo turto portale skelbiama, jog bankas liks nuomotis dalį patalpų iki 3-ų metų. Pastatas turi saugotinų kultūros paveldo detalių, tad būsimajam pirkėjui keliami reikalavimai tas vertybes išsaugoti. Nors, pasak pardavėjų, susidomėjimas įdomiuoju statiniu yra, vis dėlto jo pardavimo galimybes riboja paveldosauginiai reikalavimai bei Panevėžio rinkos specifika – nemažo ploto pastatai Aukštaitijos sostinėje nėra itin paklausūs.
Dekoravo atlantais
Istorinis banko rūmų pastatas Respublikos g. statytas 1931 m. Sklypai banko statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų už 30 000 litų. Rūmų, dabar pripažintų valstybės saugomais, statybos kainavusios 245 000 litų. Joms reikalingos plytos gabentos iš Šiaulių inžinieriaus J. Janavičiaus plytinės. Rūmuose buvo numatytos ne tik banko patalpos, bet ir butas jo direktoriui.
Bebaigiant statybas buvusi pasirašyta sutartis su skulptoriumi J. Zikaru dėl 12 skulptūrų ir dviejų ornamentų sukūrimo. Šie pastato dekoratyviniai elementai kainavo 13 500 litų, o pats skulptorius turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. Banko erdvę iki šiol puošia J. Zikaro atlantai, išlikęs ir ornamentinis pagražinimas su vyčiu Respublikos gatvės fasade. Užbaigus statybas, banko rūmai buvo apdrausti 300 000 litų.
1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Respublikos g. pastatas, išgarsintas J. Zikaro darbų, iki šiol yra vienas svarbiausių ir gražiausių Panevėžio statinių.