„Geležinkeliai keliasi arčiau traukinių – į Vilniaus geležinkelio stoties rajoną. Pastatas Mindaugo gatvėje, pačiame Vilniaus centre, yra tikrai įspūdingas, tačiau šiuolaikiškos verslo grupės poreikiams jis jau nėra tinkamas, ypač įvertinus pasikeitusius darbo įpročius pandemijos fone. Bet aš esu tikras, jog naujas pastato šeimininkas ras kaip integruoti šį nuostabų statinį į Vilniaus ir Lietuvos ateitį“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Didžiausios Baltijos šalyse geležinkelių grupės vadovas teigia, jog ilgus metus geležinkelių veikloje naudotas pastatas atliko labai svarbią rolę vystantis Lietuvos geležinkelių industrijai, tačiau ne plytose slypi tikrasis istorinis paveldas.
„Nors šiame pastate daugiau nei 100 metų veikė įvairios geležinkelių administracijos, visą istoriją saugoti plytose nėra tikslinga. Vietoje to, svarbiausi įvykiai, įsimintiniausi daiktai ir įsimintiniausios istorijos nuguls Vilniaus stotyje esančiame Geležinkelių muziejuje, kuris šiuo metu yra modernizuojamas ir dar šiais metais atvers duris pasikeitęs, šiuolaikiškesnis ir bendruomeniškesnis traukos centas“, – teigia M. Bartuška.
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius kalbėdamas apie tolimesnes pastato perspektyvas, teigia, jog tikslingiausia jį išlaikyti valstybės rankose ir toliau naudoti kaip administracinės paskirties turtą.
„Pastato panaudojimas viešojo sektoriaus poreikiams pagerintų valstybės tarnautojų darbo sąlygas – šiai dienai apie du trečdaliai valstybės biurų yra patenkinamos arba blogos būklės, tad LTG pastato atsisakymas ir perdavimas Turto bankui yra reikšmingas indėlis į viešojo sektoriaus darbo sąlygų gerinimą“, – teigia M. Sinkevičius.
Pasak jo, šiuo metu Turto banko analitikai vertina pastato pritaikomumo galimybes. Svarstomi tokie variantai, kaip vienos ministerijos miestelio įkūrimas, valstybės institucijų habo sukūrimas ar pastato naudojimas kaip tranzitinių patalpų, kol vyksta institucijų patalpų atnaujinimo ir remontų darbai.
Geležinkelių administracinį pastatą Mindaugo g. 12 projektavo Lenkijoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs architektas Tadeušas Rostvorovskis. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje iškilusiame pastate veikė Polesės geležinkelio valdyba. Šis geležinkelio ruožas, driekęsis nuo Vilniaus iki Oriolo gubernijos, buvo tiesiamas tenkinti Rusijos kariuomenės poreikius.
Šis pastatas tuo metu buvo itin modernus ir didingas – to meto „dangoraižis“, gerai matomas įvairiose Vilniaus panoramose. 1914 m. čia buvo įrengti net du telefono aparatai. Šis administracinės paskirties statinys visais laikais tarnavo geležinkelių interesams.
Jame dirbo įvairios Vilniaus krašto geležinkelius valdžiusios direkcijos – tarpukaryje Lenkijos geležinkelių administracija, karo metu Vokiečių administracija, o tarybiniais laikais čia įsikūrė Sovietų geležinkelių administracija.
Valstybei priklausantis pastatas 2003 metais buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis ir nuo Basanavičiaus gatvės matomas vartų pastatas kartu su terasa sudaro bendrą pastatų kompleksą ir abu buvo pastatyti tarp 1901-1903 m. Mindaugo g. 12 ir Basanavičiaus g. 14 pastatų bendras plotas siekia 12,6 tūkst. kv. m. Vienam darbuotojui tenkantis plotas – 19,8 km. m., įskaičiuojant koridorius, pagalbines ir bendro naudojimo erdvėmis.
Šiuolaikiniai biurų pastatai projektuojami efektyviau, vienam darbuotojui skiriant apie 11 kv. m. ploto.