O kaip jaustumėtės sužinoję, kad jūsų vardu Registrų centre įregistruotas nekilnojamasis turtas yra ne individualus namas, kurį nusipirkote ar pats pasistatėte, o daugiabutis? Panevėžio Projektuotojų g. dalies vienuolika gyventojų tokiais klausimais anksčiau irgi būtų tik stebėjęsi. Dabar gatvės senbuviams nejuokinga. Paklausti namų adreso vienuolikos kiemų šeimininkai gūžčioja pečiais ir pripažįsta negalintys pasakyti, kur gyvena.
Į tokią absurdišką padėtį žmones įstūmė gatvės pavadinimą pakeitusi, bet gyventojams apie tai nepranešusi Panevėžio savivaldybė. Vietoj atsiprašymo žmonės sako iš valdininkų sulaukę pašaipos.
Savivaldybėje pasijuto šiukšlėmis
Kad gyvena nebe Projektuotojų gatvėje, Ania Rutkauskienė sužinojo sumaniusi apdrausti namus. Kai draudėja, į duomenų bazę įvedusi Projektuotojų g. ir namo numerį, kokiu A. Rutkauskienė gyvena ne vieną dešimtmetį, pareiškė, kad toks adresas neegzistuoja, moteris pamanė, kad įvyko klaida. Draudėja sumanė paieškoti klientės turto pagal jos asmens kodą. Tuomet ir išaiškėjo, kad A. Rutkauskienė gyvena Bendrijų g.
Moteris ir jos kaimynai dar negali tuo patikėti, nes niekas jų lig šiol nėra oficialiai informavęs apie pakeistus adresus. Kurgi jie gyvena, suglumę žmonės aiškintis nukulniavo į Panevėžio savivaldybę. Tačiau po vizito pas vicemerą Maurikijų Grėbliūną ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistę Rasą Tatorytę aiškiau netapo.
„R. Tatorytė pareiškė, kad mūsų Projektuotojų gatvė tik menama, vos ne taip, kad mes patys tokį pavadinimą buvome susigalvoję. Šneka kaip nuo rožės!“ – atsistebėti negali A. Rutkauskienė.
Valdininkės bendravimo kultūra liko nemaloniai nustebinta ir Veronika Baltutienė.
Moteris sako suprantanti, kad gyvenimas vietoje nestovi ir pokyčiai neišvengiami, bet nesuvokianti, kaip Savivaldybės darbuotoja gali sau leisti nepagarbiai elgtis su interesantais.
„Vicemeras stengėsi mus suprasti, mandagiai, žmogiškai kalbėjo. Bet R. Tatorytė! Susirinkome už ją vyresni žmonės, bent jau dėl amžiaus turėtų jausti pagarbą, bet šaipėsi kaip V. Uspaskichas, atrodo, kad jai į mus nusispjaut. Kaip šiukšlės pasijutome, nereikalingi ir bejėgiai“, – iš Savivaldybės įskaudinta išėjo V. Baltutienė.
Sovietmečiu ir atsiprašė
Projektuotojų g. senbuvių namai kadaise priklausė Navadolio gyvenvietei. 1988-aisiais ją prijungus prie miesto gyventojai gavo pranešimus per porą mėnesių susitvarkyti savo registracijos dokumentus. Taip rajono žmonės tapo panevėžiečiais, gyvenančiais Projektuotojų gatvėje ir komunalinius mokesčius mokančiais Savivaldybės įmonėms.
A. Rutkauskienė puikiai pamena, kad tąkart miesto ribas perbraižę valdininkai atsiųstuose pranešimuose žmonių dargi atsiprašinėjo už patirtus nepatogumus. Dabar Panevėžio valdininkai jiems aiškina, kad nežino, kas turėjo pranešti apie pakeistą gatvės pavadinimą – pati Savivaldybė ar Registrų centras.
A. Rutkauskienė iki šiol naudojasi senuoju adresu – jį nurodo mokėdama mokesčius, sveikatos priežiūros įstaigose, nors Registrų centre toks nebeegzistuoja.
„Kaip mes galime eiti per įstaigas ir prašyti perrašyti adresą neturėdami jokio įrodymo? Mums net Savivaldybėje nepasakė, kur gyvename“, – pakibusi tarp dangaus ir žemės jaučiasi A. Rutkauskienė.
Padovanojo daugiabutį
Jono Keldušio padėtis dar absurdiškesnė. Jis ne tik nežino savo naujojo adreso, bet atsitiktinai išgirdo, kad senuoju, kokiu naudojosi daug metų, registruotas už pusės kilometro stūksantis daugiabutis. Tai paaiškėjo, kai pas J. Keldušį atvažiavę svečiai iš Anglijos, pasitikėdami navigatoriumi, atsidūrė ne bičiulio, o daugiabučio kieme.
„Visada mokėjau mokesčius kaip Projektuotojų g. gyventojas, o dabar išaiškėjo, kad tuo pačiu numeriu pažymėtas dar ir daugiabutis. Gal dujas ir elektrą jam atjungti, kad į mano kišenę mokesčius mokėtų“, – J. Keldušis ironizuoja iš Savivaldybės dovanų gavęs daugiabutį.
Projektuotojų g. dalies, jungiančios J. Tilvyčio ir V. Alanto gatves, senbuviai pasakoja šioje vietoje visada buvus didžiausią painiavą su adresais. Vienuolika šios gatvės namų, statytų prieš kelis dešimtmečius, priklausė Panevėžio Projektuotojų g. – į miesto kišenę žmonės mokėjo mokesčius ir jautėsi miestiečiais. Daug vėliau greta namus pasistatę kaimynai įgijo kitą statusą – nors gyveno toje pačioje gatvėje, jie buvo ne miesto, o sodų bendrijos „Klevas“ nariai ir jų adresas buvo kitas.
J. Keldušiui keista, kad miesto valdžia taip sudėtingai ėmėsi sutvarkyti senų laikų palikimą – keisti gatvės pavadinimą, užuot buvusiems sodininkams suteikusi miestui priklausiusios Projektuotojų g. gyventojų statusą.
Merą remia prie sienos
Savivaldybės sumanymas pervadinti gatvę žmonėms dabar sukėlė gausybę rūpesčių: 11-os namų valdų savininkų mokesčių, draudimo ir kitų įsipareigojimų sutartys tampa neaiškios. Žmonės nuogąstauja, kad atsitikus nelaimei irgi užgaištų laiko, kol specialiosioms tarnyboms išaiškintų, kur važiuoti.
„Sakysime senąjį adresą – navigatorius nuves kitur, o naujojo ir patys nežinome“, – nerimauja J. Keldušis.
„Kas pakeis mūsų asmens duomenis gydymo įstaigose, bankuose, „Sodroje“, policijoje? Kokiu adresu Ligonių kasa informuos laukiančiuosius protezavimo ar donorų? Už elektrą, vandenį, kanalizaciją, šiukšlių išvežimą mokame sudarę sutartis kaip Projektuotojų g. gyventojai. Kas, kada ir kaip keis sutartis?“ – neaišku A. Rutkauskienei ir dešimčiai jos kaimynų.
Šiuos klausimus gyventojai raštu uždavė miesto merui Vitalijui Satkevičiui. Jiems pažadėta atsakyti iki mėnesio pabaigos.
Nuostabioji markize, viskas gerai
Savivaldybė aiškina, jog ne nuo jos priklausančios permainos „Klevo“ sodų bendrijoje ir sukėlė didžiausią sumaištį. Vicemero Maurikijaus Grėbliūno teigimu, galvoti gatvėms pavadinimus Savivaldybei prireikė, kai į gyvenamųjų namų kvartalą išaugusi „Klevo“ sodų bendrija nusprendė užbaigti savo egzistavimą ir buvo likviduota.
„Bendrija pareiškė, kad ji likviduojama, ir sodų teritorija su visa infrastruktūra liko Savivaldybei. Gal mes ir kiek nesąmoningai į tą problemą pažiūrėjome, ėmėme ir perskirstėme gatves neįvertinę buvusių adresų“, – „Sekundei“ teigė vicemeras.
Kas kaltas, kad žmonės nežinojo apie gatvės pavadinimą pakeitusios Tarybos sprendimą, jis tikino dar bandysiantis išsiaiškinti.
„Nors, lyginant su visu miestu, vienuolikos žmonių problema gal neatrodo didelė, bet ji vis tiek problema ir reikia spręsti“, – gaisrą gesina vicemeras.
M. Grėbliūnas, paklaustas, ar susitikime su gyventojais ir jam pasirodė, jog Architektūros skyriaus specialistė elgiasi nepagarbiai, tiesaus atsakymo išvengė.
„Vieni mintis dėsto vienaip, kiti – kitaip. Čia kaip rusiškoj dainoj: o dėl viso kito, nuostabioji markize, viskas yra gerai. Specialistai nori savo nuomonę apginti, o bendravimo dovaną reikia ugdyti. Aš ir pats negarantuotas, kad ir mano bendravimas su gyventojais nebuvo pažadai, kurių negalėsiu ištesėti“, – svarstė M. Grėbliūnas.
Gyventojus papiktinusios R. Tatorytės vakar darbe nepavyko rasti – specialistė buvo išvykusi į seminarą.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis tikina, jog gyventojai turėjo žinoti apie pertvarką. Esą Savivaldybė apie ją buvo pranešusi buvusios sodų bendrijos pirmininkui.
Atsitvėrė kinų siena
Valdininkų savivale pasipiktinusių gyventojų skundo sulaukęs Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad Savivaldybė nebe pirmą kartą pademonstravo, jog jai nerūpi žmonių nuomonė.
„Miesto vadovai turbūt įsivaizduoja, kad Savivaldybė yra privatus uabas, aptarnaujantis verslo grupuotes, bet ne atstovaujanti gyventojų interesams. Nuo žmonių Savivaldybė atsitvėrė kinų siena“, – sako seimūnas.
Jam pačiam prieš maždaug dvidešimt metų yra tekę dirbti paveldosaugininku ir politikas pamena, kaip apie 1990-uosius buvo masiškai grąžinami gatvėms senieji pavadinimai. P. Urbšys tikina, jog tuo metu nė vienas toks sprendimas nebuvo priimtas gyventojams už akių.