„Labiausiai pyktis kyla, kad būdami tikrai sąžiningi piliečiai jaučiamės tiesiog „išdurti“ valstybės, ir vietoje to, kad norėtume gyventi mažesniame miestelyje ir čia daryti gerus darbus, apskritai norėčiau palikti šią šalį, o apie norą prisidėti prie jos gerovės net nebenoriu galvoti“, – nusivylimo neslepia į Delfi redakciją besikreipusi Ieva.
Apie rizikas nebuvo informuoti
Vilniečių pora prieš pusantrų metų nusprendė pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikelti gyventi į Panevėžį, čia išsinuomojo būstą ir pradėjo dėlioti planus, kaip įsigyti nuosavą.
Valstybė pirmajam būstui regione skiria subsidiją, kuria gali pasinaudoti jaunos šeimos iki 36 metų. Nuo praėjusių metų tokia parama atsirado ir Panevėžio mieste.
Pora galėtų gauti 15 proc. būsto vertės paramą. Tai sudarytų apie 13 tūkst. eurų, kurie padengtų apie pusę pradinio įnašo. Kadangi jiedu dar buvo nesusituokę, šia galimybe iškart negalėjo pasinaudoti. Pirmą kartą dėl subsidijos į Panevėžio miesto savivaldybę jie kreipėsi šių metų kovo mėnesį.
„Norėjome pasiklausti, ar mes pretenduojame, kokie yra paramos rėmai, galbūt nepatenkame dėl finansų ir pan. Niekas per daug nenorėjo apie tai pasakoti, nes buvome nesusituokę. Išgirdome, kad paskambintume, kai būsime jau vyras ir žmona.
Niekas bent puse žodžio neprasitarė apie tai, kad jei pretenduojame į paramą, tai dar nereiškia sėkmingos pabaigos, kad yra nemažai rizikos ir kiek žmonių iš tikrųjų čia įklimpsta. Tą kartą mums tik pavyko suprasti, kad į subsidiją pretenduojame, ir nėra aplinkybių, dėl kurių galėtume jos negauti“, – pasakoja Ieva.
Prarado avansą ir galimybę įsigyti namą
Nieko nelaukusi pora pradėjo ieškoti būsto. Moteris pasakoja, kad paieškos užtruko, nes Panevėžyje itin sunku rasti gerą būstą už adekvačią kainą. Vis dėlto liepos mėnesį jiems pavyko rasti gyvenamąjį namą, kuriame norėtų gyventi visą likusį gyvenimą. Per šį laiką pora spėjo ir susituokti, tad jau galėjo pildyti paraišką dėl subsidijos. Tačiau žinia iš savivaldybės juos pribloškė.
„Nieko nelaukdami padavėme pardavėjui rankpinigius, pateikėme prašymą subsidijai gauti, pradėjome procedūras su bankais, nes niekada nebuvome girdėję, kokia yra nekonkreti situacija su subsidijomis. Netrukus gavome atsakymą, kad šiais metais visi pinigai jau yra panaudoti, kad esame eilės gale ir atnaujintume prašymą kitų metų sausio mėnesį, t. y. po 4 mėnesių“, – pasakoja Ieva.
Deja, pardavėjas nesutiko tiek ilgai laukti, mat ir sutuoktiniai iki galo nebuvo tikri, kad kitų metų pradžioje gaus subsidiją. Jie prarado tūkstančio eurų avansą ir galimybę įsigyti nuosavą namą.
„Iš dalies suprantame pardavėją, tiek laukti jis negali, nes iki galo neaišku, ar ir sausį mes gausime subsidiją. Todėl ir patys pabijojome įsipareigoti ir prašyti dar laukti. Nuo pat pradžių kalbėjome, kad jei kažkas nutiks, rankpinigiai liks jam. Taip išėjo, kad tai mūsų kaltė, kad negalėjome jo įsigyti“, – nusivylimo neslepia Ieva.
Sutuoktiniai turėjo viltį, kad dar ne viskas prarasta, tad atsakymų ieškojo ir Panevėžio savivaldybėje, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
„Savivaldybėje išgirdome, kad jie nieko negali pasakyti, žmonės laukia jau nuo gegužės mėnesio, t. y. apie 4–5 mėn. Ministerijoje mums gražiai paaiškino, kad spalį dar laukiama dalies pinigų, bet mums jau jų tikrai neužteks. Tačiau buvome patikinti, kad pažymą tikrai gausime sausį, tad rekomendavo kalbėtis su būsto pardavėju ir prašyti, kad palauktų“, – pasakoja jauna moteris.
Ji mano, kad tokia svarbi informacija, kad paramai jau nebeliko pinigų, kokios eilės, turėtų būti skelbiama viešai, kad žmonės nepradėtų tvarkyti dokumentų ir nuo to nenukentėtų.
Pažymų be pinigų neišrašo
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad bankui nebūtina iš karto gauti pinigų iš ministerijos, reikia tik pažymos, patvirtinančios, kad subsidiją pora tikrai gaus. Tai reiškia, kad nelaukdamas pinigų iš ministerijos bankas gali iš karto pervesti visą sumą būsto pardavėjui. Tačiau didžiausia problema, kaip sako Ieva, – institucijos neišrašo pažymų, kol negauna pinigų.
Pašnekovė kelia ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kodėl pradiniam įnašui šeimos negali pasiskolinti pinigų iš giminaičių ir įsigyti būsto, o vėliau, atsiradus valstybės lėšų, gauti subsidiją ir grąžinti skolas.
„Mūsų atveju, daug svarstėme galimybę prisiskolinti pinigų iš giminaičių, iš visur, kur tik galima, kad neprarastume būsto. Tokią galimybę tikrai turėjome, ir jeigu būtume taip padarę, būtume vertinami, kad galime susitaupyti, nors realiai skendėtume skoloje ne tik bankui, bet ir artimiesiems.
Neabejoju, kad tokie būtume, ko gero, ne vieninteliai. Bet ar toks reguliavimas tikrai yra geras startas jaunai šeimai, kuri visgi nusprendžia papildomai prasiskolinti? Aš suprantu, kad tikrai yra ir tokių šeimų, kurioms galbūt nėra reikalinga parama. Gal tiesiog galėtų atsirasti papildomi kriterijai, norint tai sukontroliuoti? Niekaip negalime to suprasti“, – piktinasi Ieva.
Nežinia dėl finansinės ateities
Moteris tikisi, jog dar pavyks įsigyti tą patį nusižiūrėtą namą su valstybės parama.
„Labai tikimės, kad to namo dar iki sausio nenupirks, nes rinkoje sudėtinga situacija – palūkanos kyla. Galvojame, kad tai išeis mums į naudą ir pavyks jį įsigyti“, – svarsto pašnekovė.
Tačiau neaišku dėl šeimos finansinės ateities. Ieva dėlioja įvairius scenarijus – jei šią žiemą ištiks krizė, galbūt šeima jau nebegaus banko paskolos.
„Kai su vienais bankais kalbėjomės, Euribor buvo 0,9 proc., o po kelių savaičių jau buvo 1,337 proc. Tai kas laukia sausį? Bankai mūsų klausė, ar mes galėsime mokėti, jei palūkanos pakils iki 5 proc. Dabar turime visas galimybes gauti paskolą, gal sausį ir gausime subsidiją, bet galbūt jau paskolos nebe ir turėsime nuomoti būstą už milžiniškas kainas“, – pabrėžia ji.
Panevėžyje eilėje laukia 28 šeimos
Panevėžio savivaldybės atstovai plačiau situacijos nekomentavo ir nurodė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Savivaldybės atstovė tik nurodė, kad šiuo metu Panevėžio mieste laukiančiųjų nusipirkti būstą su parama yra 28 asmenys.
„Savivaldybės administracija, gavusi specialų pranešimą iš Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS), suformuoja pažymą konkrečiam asmeniui. Eilė nuolat kinta. Savivaldybė dėl pinigų skyrimo nesprendžia. Ji turi teisę priimti prašymą, nustatyti asmens teisę į paramą ir įrašyti pareiškėją į bendrą paramai gauti eilę“, – pažymi savivaldybė.
Ministerija: šeimos turi įvertinti riziką dėl avanso mokėjimo
Ministerija nurodo, kad atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją ir į tai, kad valstybės biudžeto lėšų gali nepakakti visoms šeimoms, siekiančioms pasinaudoti finansine paskata, šeimos turėtų atitinkamai įvertinti riziką dėl avanso mokėjimo. Kaip tikina, informacija apie lėšų likutį ir eilę skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje.
„Siekiant apsaugoti jaunų šeimų teisėtus lūkesčius gauti subsidiją būsto kredito pirmajam būstui įsigyti daliai apmokėti tais atvejais, kai jauna šeima gautų pažymą, patvirtinančią jos teisę į subsidiją, tačiau kreipiantis į kredito davėją paaiškėtų, kad finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo finansavimas baigėsi, SPIS įdiegta funkcija, leidžianti savivaldybių administracijų darbuotojams išduoti tik tiek pažymų, kiek leidžia nustatytas finansavimas“, – kodėl pažymos neišrašomos iškart, komentuoja ministerija.
Kalbant apie atvejį, kai jauna šeima randa būdų pasiskolinti pradiniam įnašui iš artimųjų ir atitinka paramos kriterijus, ministerijos vertinimu, tai parodo, kad šeimai parama nėra reikalinga.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą subsidija yra teikiama pirmojo būsto įsigijimui, siekiant palengvinti jaunoms šeimoms, kurios neturi galimybių susitaupyti lėšų pradiniam įnašui, naštą. Todėl tais atvejais, kai šeima gali įsigyti būstą arba įsigyja būstą, nelaukdama pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, darytina prielaida, jog šeima turi galimybes įsigyti būstą ir be valstybės teikiamos paramos“, – sako ministerija.
Eilėje – 800 jaunų šeimų
Šiemet finansinę paskatą gavo 1331 jauna šeima, nusprendusi įsigyti būstą ir įsikurti šalies regionuose, dar 404 jaunos šeimos gavo papildomą subsidiją, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui. Taip pat dar beveik 400 jaunų šeimų, kurioms išduotos pažymos, patvirtinančios jų teisę į finansinę paskatą, derina būsto kreditavimo sąlygas su kredito davėjais. Ministerijos duomenimis, šiuo metu finansinės paskatos eilėje laukia apie 800 jaunų šeimų.
„Kadangi ne visos jaunos šeimos, kurioms yra išduota pažyma, patvirtinanti jų teisę į finansinę paskatą, ja pasinaudoja, lėšos naudojamos kitoms eilėje laukiančioms šeimoms. Tikėtina, kad šeimos, esančios aukštesnėje eilės pozicijoje, pažymos gali sulaukti dar šiais metais. Todėl siūlytina jaunoms šeimoms nuolat stebėti savo prašymo numerį eilėje“, – nurodo ministerija.
Statistika rodo, kad jaunų šeimų, gavusių finansinę paskatą, skaičius kasmet auga: 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820 jaunų šeimų, 2020 m. – 1202 jaunos šeimos, 2021 m. tokia finansine paskata pasinaudojo 1580 jaunų šeimų. Per visą šį laikotarpį dar 664 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos. Ministerijos teigimu, patenkinti visų jaunų šeimų, siekiančių įsigyti pirmąjį būstą regionuose, prašymus einamaisiais metais valstybės biudžeto galimybės yra ribotos.
Šiais metais prie numatytų beveik 20 mln. Eur finansinei paskatai teikti, Vyriausybės sprendimu, papildomai skirti dar 4 mln. Eur. Kiek lėšų bus skirta kitąmet – dar nėra aišku.
NT brokerė: pardavėjai neima avanso
NT brokerė Panevėžyje Asta Samuilionytė Delfi pasakoja, kad paprastai tokiais atvejais pardavėjas iš pirkėjo, kuris siekia gauti subsidiją, rankpinigių neima. Ji pataria tartis su pardavėju ir ieškoti kompromiso, mat jokie įstatymai to nereglamentuoja. Jos praktikoje ilgiausiai klientams subsidijos yra tekę laukti iki 2 mėnesių.
„Jei pirkėjas nori palikti avansą ir užsirezervuoti turtą, tada stengiamės įtraukti sąlygą: jeigu nepavyksta gauti paskolos iš banko ar subsidijos dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, avansą grąžiname. Jei viskas pavyksta – turtas rezervuotas, ir pirkėjas gali jį nusipirkti. Tačiau lygiagrečiai, kol jis laukia subsidijos ar atsakymo iš banko, ieškome kitų pirkėjų, kad neprarastume laiko, nes jei nepavyksta, pirkėjas nieko nepraranda, avansas yra grąžinamas, o pardavėjas praranda laiko ir kitus klientus. Čia labai svarbus pasitikėjimo klausimas“, – komentuoja NT brokerė.
Pašnekovė pažymi, kad subsidijos paskatino NT pirkimą regionuose ir Panevėžyje, taip pat prisidėjo ir prie kainų kilimo.
„Žmogus, turėdamas tūkstantį kišenėje, gali nusipirkti turtą, jam nereikia pradinio įnašo. Savivaldybė dengia 15-20 proc., belieka susimokėti už notaro paslaugas, hipoteka ir pan., tai siekia iki tūkstančio eurų“, – pasakoja A. Samuilionytė.