Niūrios prognozės
„Luminor Bank“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo pranešimą Lietuvos banko metinėje NT konferencijoje pradėjo nuo viso pasaulio tendencijų.
„Lūkesčiai nėra geri, tačiau dabartinė situacija nėra bloga“, - konstatuoja Ž. Mauricas.
Visų pirma žvilgsniai krypsta į Ameriką. Statistika rodo, kad šiais metais JAV būsto kainos krito, o paskolos brango. Be to, paskolų išdavimo skaičius Amerikoje taip pat krenta, o JAV rinka yra labai fragmentuota, komercinio NT kaina JAV nebekyla jau nuo 2017 m.
Skandinavija, Ž. Maurico teigimu, jau „gyvena laukimo nuotaikos“.
„Laukiama ir žiūrima kas bus. Visi žino, kad kažkas bus, tik neaišku kada ir kiek“, - teigia Ž. Mauricas.
Prognozuojama, kad jau kitąmet NT kainų augimas išsikvėps.
„Lietuva tik kurį laiką atsilaikys pasaulinėms tendencijoms – anksčiau ar vėliau tai atsilieps ir mūsų rinkai“, - teigia Ž. Mauricas.
Lietuvai kracho nežada
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis turi kiek kitokią nuomonę.
„Žygimanto pranešimas buvo niūrus. Mano pranešimas bus realus apie tai, kokia dabar situacija. Lietuvos bankas užsiminė apie augančias NT kainas. Tai tiesa - Kaune per dvejus metus būstas brango apie 30 proc. , tačiau dabar NT kainoms yra 2007 m. kainų dar labai toli“, - teigia N. Mačiulis.
Be to, N. Mačiulio teigimu, vidutinis darbo užmokestis per dešimtmetį išaugo daugiau nei 70 proc.
„Darbo užmokestis didėjo sparčiau, nei NT kaina“, - teigia N. Mačiulis.
Nors dabar kalbama apie NT paskolų brangimą, jos dabar vistiek gerokai pigesnės nei prieš dešimtmetį. N. Mačiulis skaičiuoja, kad tuomet palūkanos siekė 6-7 proc., o dabar - 2-3
„Akivaizdu, kad dabar įperkamumas kur kas didesnis“, - konstatuoja N. Mačiulis.
Dar vienas indikatorius – NT nuomos sektorius.
„Nuomos pajamingumas rodo, kad rinka neperkaitusi. Kylant NT kainai, NT nuomos kaina kyla dar sparčiau. Tai rodo, kad rinka yra arti balanso“, - įsitikinęs N. Mačiulis.
N. Mačiulis taip pat teigė, kad Lietuvos ekonomikos perkaitimo indeksas, kuris nustatomas atsižvelgiant į šešis ekonominius rodiklius, taipogi rodo, kad situacija yra gera.
„Prieš dešimtmetį matėme labai staigų visų rodiklių augimą. Dabar visų Baltijos šalių rodiklis toks, kad matosi šiek perkaitimo ženklų, tačiau perkaitimas yra plokščias. Kai kurie rodikliai yra žemiau nulio, todėl galima daryti išvadą, kad perkaitimo nėra“, - sako N. Mačiulis.
Kita vertus, prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvos biudžeto deficitas siekė 7 proc. BVP. Dabar situacija kur kas geresnė.
„Lietuviai į diskusijas apie tai, kad artėja krizė visiškai nesureagavo. Tai reiškia, kad lietuviai objektyviai vertina savo finansines galimybes“, - teigia ekonomistas.
N. Mačiulis teigia, kad Lietuva yra viena iš dešimties atviriausių pasaulio ekonomikų ir pati atviriausia ES.
„Kol kas lietuviai jaučiasi gerai, tačiau ateinantys metai priklausys ne nuo mūsų, jie nepriklausys nuo to, kaip mes čia tvarkomės. Jie priklausys nuo to, kaip pasaulis tvarkysis su D. Trumpu“, - nuotaikingai pranešimą užbaigė N. Mačiulis.