Skaičius pakėlė vienas projektas
„Inreal“ duomenimis, Kaune spalio mėnesį fiksuoti 82 suminiai būsto pardavimai – 64 proc. daugiau nei rugsėjį, kai buvo parduota 50 butų, ir 12 proc. daugiau nei pernai spalį.
Komentuodamas šiuos duomenis „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas tikino, jog Vilniuje 60 proc. šuolis būtų išties reikšmingas. Vilniaus miestas yra didesnis, jo rinkoje lengviau matomos ilgalaikės tendencijos.
„Mėnesiniai svyravimai būna, bet procentiniais dydžiais jie mažesni. Tuo metu absoliučiais dydžiais didesni nei kituose miestuose. Kaune ir ypač Klaipėdoje matosi atsigavimo tendencija, tai kelių projektų pasvyravimai lemia pakankamai didelius santykinius dydžius.
Be to, Vilniaus mieste projektai dažnai būna žymimi kaip parduoti būstai, tuo metu Kaune gali būti, kad projektas kurį laiką eina kaip rezervuotas, tada prasideda notarinės sutartys ir sukrenta daugiau pardavimų vienu metu“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Anot jo, Kaune šiuo metu yra pakankamai didelė pasiūla, taip pat pasileido naujas projektas, kuriame buvo nemažai išankstinių pardavimų. Vilniuje tokie išankstiniai pardavimai pernelyg neiškelia statistikos, paminėjo NT ekspertas. Tačiau kadangi Kaune ir Klaipėdoje projektų yra mažiau, mėnesio statistikoje jie labai atsispindi.
Visgi, toks „šuolis“, pašnekovo teigimu, nėra iš tiesų nieko ypatingo. Paprasčiausiai mažesnis rinkos dydis lemia didesnius pokyčius nei Vilniuje.
Pirkėjams atsibodo laukti
Savo ruožtu „Capital Kaunas“ NT brokerė Ieva Meilutė „Delfi“ teigė, jog būsto paklausa Kaune pradėjo atsigauti nuo rugpjūčio mėnesio.
„Manome, kad tai daugiausiai lemia, jog bendra ekonominė situacija gerėja šalyje. Atsigauna verslas, mažėja palūkanos, žmonių kiekis Kaune ir Kauno rajone stabiliai didėja“, – įvardijo NT brokerė.
Anot jos, žmonėms taip pat atsibodo laukti. Visi, kurie tikėjosi kainų kritimo, dabar mato, kad rinka yra stabiliai auganti, ir laukdami praleidžia gerus pasiūlymus.
„Visuose naujuose NT projektuose nuotaikos geros, nes po vasaros tikrai jaučiamas suaktyvėjimas. Vystytojai „pralaukė“ savo sunkųjį etapą ir yra dabar yra nusiteikę pozityviai.
Naujos statybos projektai vasaros metu buvo pasileidę nuolaidas, akcijas, ko nedarė jau daug metų, tad manome, tai galėjo paspartinti didelį rezervacijų ir pardavimų šuolį. Tiesa, dabar šios tendencijos jau sustabdytos ir vystytojai ramūs, projektų kainos stabiliai kyla. Naujų projektų ar projekto etapų kainos jau yra skelbiamos didesnės“, – tvirtino I. Meilutė.
Anot jos, šiuo metu būsto Kaune žmonės daugiausiai ieško savo šeimos reikmėms – daugiau nei 80 proc. pirkėjų šiandien perka sau, o investicijos į NT išties sumažėjusios. Daugiausiai perka jauni specialistai, poros ir šeimos, įvardijo brokerė.
Populiariausi 2-3 kambarių, 50-70 kv. metrų ploto butai, mat jie lengviausiai įperkami. Tačiau Kaune jaučiamas prestižinės klasės būsto trūkumas, teigė I. Meilutė.
„Perspektyva – teigiama. Pirminės rinkos kainos kyla, yra augimo tendencija, vystytojai pralaukė savo momentą ir naujus projektus ar etapus jau paleidžia kur kas aukštesnėmis kainomis“, – dėstė NT brokerė.
Vis dar reikia dairytis per petį
Kalbant bendrai apie NT rinką, T. S. Kvainickas teigė, jog rugsėjį ir spalį daugelio vystytojų duomenys rodė rinkos pagyvėjimą.
„Pastarieji keli mėnesiai buvo aktyvesni, tačiau techninis rinkos atsigavimas egzistuoja nuo 2022 metų vidurio, kai rinka jau ieškojo dugno. Nuo to laiko rinka palaipsniui atsigauna. Po to priklausomai nuo konkrečių mėnesių galima pastebėti didesnius aktyvumo šuolius: tai nauji projektai pasileido ar vystytojai kokias akcijas pritaikė.
Paskutinius kelis mėnesius aktyvumo augimas yra spartesnis, tai ta pati tendencija. „EURIBOR“ norma palaipsniui darosi palankesnė, gyventojų skaičius auga, kainos pernelyg nedidėjo, atlyginimai kilo. Tie, kurie vis atidėliojo, po truputį į rinką sugrįžta. Vienais mėnesiais sparčiau, kitais lėčiau, bet atsigavimas jau yra ilgalaikis“, – kalbėjo NT ekspertas.
Pašnekovas tikino, kad turint tokią situaciją, kokia vyrauja dabar, galima tikėtis, kad NT rinkos atsigavimas pradės spartėti. Palūkanos mažėja, todėl vis daugiau žmonių peržengia ir tam tikrą psichologinę ribą, mėnesio išlaidų ribas, kuomet jie jau gali be perteklinio streso aptarnauti paskolas, taip pat vis padidėja pasiūla.
Tačiau turėjome pandemiją, infliaciją, aukštas palūkanų normas, vis dar turime karą Ukrainoje: šie veiksniai pastaraisiais metais vis koreguoja pirkėjų nuotaikas.
„Užtikrintai sakyti, kad rinka keisis viena ar kita kryptimi, tikrai sudėtinga. Lengviau [prognozuoti] buvo 2018-2019 metais, kai jie sąlyginai ramesni buvo. Dabar vis per petį žiūri, ar niekas papildomai neatsitiks“, – „Delfi“ įžvalgomis dalijosi T. S. Kvainickas.
