„Tai yra architektų, projektuotojų gebėjimai sukurti tokį namų, kuris vartotų mažai energijos. Pasyvus namas reiškia, kad pastatas šildymui per metus naudoja ne daugiau kaip 15kwh/kv. m šiluminės energijos. 100 kv. m namas turėtų sunaudoti ne daugiau kaip 1500 kwh, o tai pavertus pinigais, turėtų neviršyti 150 litų“, - „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ sakė R. Simanavičius.
Anot kartotinio pasyvaus namo projekto autoriaus architekto Ryčio Kaminsko, sąskaitos už šildymą yra kaip premija už tai, kad žmogus gyvena pasyviame name.
„Po šitomis mažomis sąskaitomis slypi daug gilesni ir svarbesni dalykai, kodėl tas pastatas yra naudingas ir kodėl jame gera gyventi“, - laidoje kalbėjo jis.
R. Kaminsko teigimu, visa pasyviojo pastato metodika sukurta tam, kad tame pastate būtų užtikrintas maksimalus komforto lygis, įskaitant temperatūrą, šviežią orą, oro drėgmę.
Jis taip pat priduria, kad pasyvaus namo projektavimas prasideda nuo tam tikrų architektūrinių sprendimų. „Vienas iš esminių ir svarbiausių dalykų – pastato orientacija. Idealiausia, kada pastatas orientuotas į pietų pusę. Pietų pusėje galima suprojektuoti didžiąją dalį gyvenamųjų kambarių, o visas pagalbines patalpas orientuoti į šiaurinę pusę“, - kalbėjo R. Kaminskas.
Architektūriniai elementai, architekto teigimu, gali padėti išspręsti saulės perkaitimo klausimą vasaros metu. „Paprasta naudoti automatines žaliuzes, bet tam tikrais architektūriniais elementais – išsikišusiais stogeliais ar terasų stogeliais – taip pat galima tas problemas spręsti.“
R. Simanavičius prideda, kad architektūriniai sprendimai yra patys svarbiausi modeliuojant pasyvų namą. „Architektas sugeba suprojektuoti tokį pastatą, kad pačios gamtos pasyviai pateikiama saulės energija pagal pastato orientavimą, šešėliavimą ir taip pasiekiami rezultatai, kada aktyvios energijos iš gamtos reikia minimaliai“, - teigė R. Simanavičius.
Visą laidos „Reikia architekto“ įrašą klausykite čia.
