Rangovo remontui ieškojo kelerius metus
„Jau kelerius metus intensyviai vyko derybos dėl renovacijos darbų. Šie procesai užtrunka, tačiau džiugu, kad darbai pradedami, ir poros metų bėgyje gyventojus galėsime priimti dar viename šiuolaikiškame bei moderniame policijos įstaigos pastate Kaune. Patys pareigūnai dirbs visai kitomis sąlygomis, daugybę metų didžiojoje dalyje patalpų nebuvo net kosmetinio remonto, todėl su nekantrumu lauksime kapitalinio remonto pabaigos“, – teigiama Kauno policijos pranešime.
Kapitalinis remontas, kurio vertė kiek daugiau nei 5 mln. eurų, truks dvejus metus. Planuojama, kad Kauno gyventojams bei policijos darbuotojams atnaujintos patalpos bus atidarytos 2023 metų pabaigoje. Po renovacijos pastate vėl įsikurs ir dirbs Kauno apskrities policijos vadovybė, specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, administravimo funkcijas atliekantys padaliniai.
Pasak konkursą laimėjusios įmonės „Virmalda“ direktoriaus Virginijaus Rabačiaus, jų įmonė yra sukaupusi 23 metų patirtį, per kuriuos įgyvendino daugiau nei 250 projektų. Didžioji dalis susieta su paveldo (kultūros objektų) restauracijos darbais, pavyzdžiui, Panemunės pilies restauravimo darbai, Lietuvos banko Kauno skyriaus kapitalinis remontas, Kauno filharmonijos pastato kapitalinio remonto darbai, darbai Kauno valstybinio lėlių teatre ar Trakų vokės dvaro sodyboje bei daugelis kitų.
Tarpukariu įsikūrė ir savivaldybė, ir policija, ir saugumas
Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje stūksantys rūmai iškilo tarpukariu, 1932 – 1934 metais. Jo statybai naudotas metalas, plytos ir gelžbetonis. Pastatas – funkcionalizmas – modernizmo architektūros stiliaus, įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
„Kauno apskr. savivaldybė nusipirko Kaune, Laisvės al. ir Vytauto prosp. kampe žemės sklypą su vieno aukšto namais, kur pradžioje buvo pirmoji prezidentūra, o paskutiniu laiku Sovietų atstovybė. Savivaldybė toje vietoje statys 5 aukštų namą, kuriame tilps visos apskr. įstaigos. Namui statyti stengiamasi gauti 1 mln. litų paskolą“, – 1932 metų birželio 2-ąją rašė „Lietuvos aidas“.
Šaltiniuose minima, kad viename iš didžiausių tarpukario metais Lietuvoje iškilusių administracinių pastatų įsikūrė Kauno apskrities valdyba, Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaiga, Kauno miesto ir apskrities policijos vadas, Valstybės saugumo departamentas.
Dviejų keturaukščių korpusų pastato rūsyje buvo patalpinti įstaigų archyvai, kurjerių butai, katilinė, taip pat kameros, skirtos sulaikytiesiems. Kieme pastatytas dviejų aukštų garažas su butais vairuotojams bei spaustuve.
Pastatą projektavo architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis
„Kaip ir dera svarbiam valstybinės reikšmės objektui, buvo siekiama sukurti architektūrinio solidumo ir reprezentatyvumo įspūdį. Natūralaus tamsiai pilko granito akmens cokolis ir laiptai, juodo poliruoto labradoro portalai bei tamsaus dirbtinio granito piliastrai sudarė kontrastą su šviesaus granito fasadais, solidus dviejų tarpsnių karnizas formavo objektą, kuris aplinkiniame kontekste išsiskyrė ne tik modernistinėmis aiškiomis geometrinėmis formomis, bet ir prabanga.
Remdamiesi archyviniais duomenimis galime manyti, kad objektui norėta suteikti dar daugiau reprezentatyvumo – iš Laisvės alėjos pusės pastatyti „didelius laiptus šaligatvio vietoje“. Tiesa, šiam sumanymui nepritarė Kauno miesto savivaldybės Statybos komisija, pastebėdama, kad „toks šaligatvio užėmimas laiptais yra nesuderinamas su Laisvės al. išplanavimu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis.
Modernumu ir novatoriškumu pasižymėjo ne tik architektūrinė, bet ir J. Šalkausko bei A. Rozenbliumas sukurta konstrukcinė pastato dalis.
„Nors rūmai pastatyti iš plytų, „vieton kapitalinių sienų vidury dviejuose sparnuose padaryta palaikanti gelžbetoninė rėmų konstrukcija. Lauko sienose svarbiose vietose pastatytos geležinės kolonos".
Tiesa, gelžbetonio konstrukcijos gerokai padidino statinio kainą. Na, o planinė objekto struktūra gana įprasta – kabinetai ir kitos patalpos išdėstyti pagal koridorinę sistemą“, – teigia dr. V. Petrulis.
Rūsiuose KGB tardė žmones, veikė policijos areštinė
Nacių okupacijos metais šiuose rūmuose veikė okupacinė administracija, o sovietmečiu čia įsikūrė KGB būstinė ir milicijos valdyba. Šio pastato rūsiuose bei specialiai perdaryta garaže buvo kankinami ir žudomi žmonės.
Į KGB būstinę buvo patenkama iš Laisvės alėjos pusės, šis įėjimas jau ilgus metus uždarytas. Į milicijos, o vėliau ir policijos būstinę patenkama iš Vytauto prospekto pusės.
Kauno policijos būstinė sulaukė ir tarptautinio įvertinimo. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir buvęs Kauno apskrities savivaldybės pastatas.