Nuo kitų metų pradžios prie vietų, kuriose draudžiama vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes, gali prisidėti ir kai kurių daugiabučių namų balkonai, terasos bei lodžijos. Tam reikia, kad bent vienas namo gyventojas prieštarautų rūkymui.
Iki naujam draudimui įsigaliojant, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi parengti tvarką, kurioje būtų išdėstyta, kaip jis bus įgyvendinamas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tinklapyje bedumu.lt skelbiama, kad daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravęs ir rūkymui prieštaraujantis gyventojas turės apie tai pranešti per elektroninės valdžios vartus ar savivaldybės elektroninių paslaugų portalą.
Tada savivaldybė, neatskleisdama pranešėjo tapatybės, apie įsigaliojantį draudimą informuos policiją, namo gyventojus ir jo administratorių arba bendriją. Administratorius arba bendrija tada turės pareigą prie namo lauko įėjimo pakabinti atitinkamus ženklus apie galiojantį draudimą rūkyti balkonuose.
Draudimas įsigalios per 15 darbo dienų po viešo paskelbimo. Po to rūkymui prieštaraujantys gyventojai galės kreiptis į policiją. Iš pradžių policija rūkančiam gyventojui turėtų suteikti žodinę pastabą. Jei toks žmogus įspėjimą ignoruos, tada bus pradedamas tyrimas (panašiai kaip dėl kaimynų keliamo triukšmo po 22 val.).
Galiausiai pažeidėjui galės būti skiriama bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Tačiau ši tvarka dar nėra oficiali. Tai „Delfi“ pabrėžė ir daugiabučių namų savininkų bendrijas ir administruojančias įmones vienijančių Lietuvos būsto rūmų atstovas R. Klimavičius.
„Eilinį kartą įstatymų leidėjas su niekuo nesitaręs, nederinęs, nenumatęs šio teisės akto įgyvendinimo tvarkos, nenumatęs finansavimo šaltinio, nori informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą pavesti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams.
Laukiame Vyriausybės patvirtintos tvarkos numatančios, kaip tai bus įgyvendinama. Tada galėsime pakomentuoti plačiau“, – sakė jis.
Latvijoje galioja nuo 2016 metų
Naujojo draudimo iniciatoriai neslepia, kad jį kopijuoja nuo Latvijos. Kaip „Delfi“ informavo Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, toks draudimas šalyje galioja nuo 2016 metų gegužės 20 dienos.
„Jo tikslas yra apsaugoti visuomenės sveikatą ir teisę gyventi švarioje aplinkoje, kurioje nėra tabako ir kitokių, taip pat ir elektroninių, produktų dūmų“, – rašoma jų atsakyme.
Ministerijos atstovai paaiškino, kad Latvijoje negalima rūkyti daugiabučių laiptinėse, koridoriuose ir kitose bendro naudojimo patalpose. Taip pat balkonuose ir lodžijose, jei kiti namo gyventojai tam prieštarauja.
Latvijos pareigūnai dar paaiškino, kad šalyje galioja draudimas rūkyti ir viešose erdvėse (jei kitas asmuo tam prieštarauja).
„Kadangi įėjimu į daugiabutį gali naudotis keli asmenys, net ir negyvenantys tame name, ši vieta yra laikoma vieša erdve ir joje gali būti uždrausta rūkyti“, – informavo ministerija.
Įstaigos atstovai pridūrė, kad Latvijos visuomenė draudimą priėmė nevienareikšmiškai.
„Draudimas paliečia ne tik viešas, bet ir privačias erdves, be to, įsikiša į asmenų privatų gyvenimą, todėl visuomenės reakcija buvo tiek teigiama, tiek neigiama. Vis dėlto, apribojimas apsaugo nerūkančius asmenis nuo neigiamų tabako padarinių“, – dėstoma atsakyme „Delfi“.
Ministerijos atstovų teigimu, draudimas laikomas sėkmingu, nes kasdien rūkančių Latvijos gyventojų dalis nuo 2004 iki 2018 metų (naujausi duomenys) nuosekliai mažėjo. „Šiuo metu įstatymo keisti neplanuojama“, – sakė jie.
Ventiliacija gali nepadėti
Tinklapyje bedumu.lt dar dėstoma, kad kai kurie žmonės rūko savo butuose, bet kaimynai dūmų dažniausiai nejaučia, nes veikia ventiliacija. Ten pat teigiama, kad numatoma papildoma namo administratorių atsakomybė rūpintis ventiliacija.
Tačiau ventiliacijos sistemomis užsiimančios įmonės vadovas E. Janeiko skeptiškai vertino galimybes sutvarkyti šį gyvenimo daugiabučiuose aspektą.
„Paprasčiau būtų išrinkti kitą Seimą, kuriam mažiau rūpėtų kvapai svetimame balkone, o pradėtų rūpėti tai, kad namuose bei mokyklose pagaliau būtų atsisakyta taip vadinamos natūralios ventiliacijos per skyles ir pradėtų daryti normalias rekuperacines sistemas“, – ragino jis.
Pašnekovas paaiškino, kad natūrali ventiliacija reiškia, jog oras savaime juda per įvairiausias skyles, per angas languose, duryse ir pan.
„Tuo metu rekuperacinė sistema mechaniškai orą paduoda ir ištraukia. Taip pat gali pašildyti arba pašaldyti ateinantį orą“, – dėstė E. Janeiko.
Jis nurodė, kad daugumoje tiek naujos, tiek senos statybos daugiabučių yra tik natūrali ventiliacija.
„Oras pro langus turėtų įeiti, o butuose yra angos, kurios išeina į ištraukimo kanalus ant stogo arba rūsyje, pro kuriuos turėtų išeiti.
Jei langai atidaryti, tada oras išeina. Bet jei langai užsandarinti, tada nėra iš kur orui ateiti, tada jis nejuda“, – sakė specialistas.
E. Janeiko svarstymu, jei kažkas galvoja apie rūkymą, pavyzdžiui, tualete, turėtų suprasti, kad tam reikia oro srauto.
„Kokiu būdu oras ateis į tualetą? Įmanoma sutvarkyti, bet turi būti, pavyzdžiui, atidarytas balkonas ir pas rūkantį kaimyną, ir pas kaimyną, kurio butas yra pakeliui į ištraukimo kanalą. Kitaip kvapas gali išeiti ir pas kaimynus“, – įspėjo jis.
Kartu su draudimu rūkyti balkonuose turėtų įsigalioti ir draudimas rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas. Taip pat lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama rūkyti visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ar socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose
Rūkyti draudžiama ir darbo vietose esančiose uždarose patalpose. Tiesa, įmonėse gali būti įrengtos specialios patalpos, kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkyti negalima bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems
Dar draudimas rūkyti galioja restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus.