Kas neišsipirko sodo, turėtų suskubti – valstybė betvarkę spręs viešais aukcionais

Valstybė susiskaičiavo turinti iki 5000 tūkst. sklypų sodininkų bendrijose, kurių savininkai taip ir neišsipirko – privatizacija įstrigusi dešimtmečius. Dabar susimota dėti tašką – jei neatsiras savininkai per trejus metus, bus skelbiami aukcionai ir sodus galės įsigyti visi norintys. Sodininkų bendrijų atstovai pasakoja absurdiškų „išpirkimo“ istorijų, tačiau sveikina siekį spręsti apleistų sklypų problemą.

Apleistas sklypas sodų bendrijoje yra dažnas reiškinys – kaimynams tai kelia rūpestį dėl plintančių piktžolių, gaisro pavojaus, pasakoja didžiausios Lietuvoje „Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus. Tačiau istorijos, kaip sklypai tampa apleisti – pačios įvairiausios ir nebūtinai dėl to kalti jų šeimininkai.

„Pas mus bendrija didelė, tai iš tiesų yra tokių sklypų, kur buvo kažkada pradėta privatizacija, ir ji kažkurioje vietoje buvo neužbaigta iki galo. Turime ir tokių sklypų, kur netgi pastatai pastatyti yra. Galų gale būna, kad tas žmogelis, kuris valdė tokį sklypą, miršta – turime nemažai tokių atvejų, kai po to toks sklypas jau tampa nebepaveldimas“, – atsidūsta T. Vaitkus.

Jis paaiškina, kad nebaigus privatizacijos, teisiškai sklypas ir toliau priklauso valstybei. Tokių sklypų paveldėtojai per teismus bando įrodyti, kad sodo namelis ar sklypas priklauso jiems ir ne visais atvejais tai pavyksta – dažnai sklypai taip ir lieka valstybei.

„Buvo netgi toks atvejis, kai pasimirė rusakalbis narys, ir paskui jo vaikai atvažiavę iš Kaliningrado bandė susitvarkyti, ten ir pastatas stovėjo. Galų gale komiška situacija gavosi – žmonės atvažiavo pas mus į būstinę, padėjo raktus nuo to namelio ant stalo, sako – mums niekas nepavyko, rankos nusviro. Žodžiu, pasiimkit, dovanojam. Tai atsakome, kad ir padovanoti jūs mums negalite, nes jums ir nepriklauso nei tas sklypas, nei namelis“, – kalba T. Vaitkus.

Jis paaiškina, kad namelių iki 80 kvadratinių metrų nereikia registruoti, anksčiau nebuvo prievolės laikinos statybos deklaruoti ir Registrų centre.

„Statydavo tuos namelius 80 kv. metrų, laisvos formos, tačiau dažnai būna, kad žmogus nori parduoti, tada bando išsiimti „Registrų centro“ pažymą, ir mato, kad tik sklypą turi, o pastato nėra. Na arba pradeda aiškėti, kad gal dar ir sklypas neprivatizuotas“, – paaiškina T. Vaitkus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė dėti tašką – Seime svarstomi pakeitimai leistų skelbti aukcionus ir parduoti apleistus sklypus visiems norintiems. Mat valstybė iki šiol negali valdomų apleistų sklypų perleisti niekam kitam, tik asmenims, kuriems šie sklypai buvo skirti.

Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, Lietuvoje esančiose sodų bendrijose galima rasti tokių žemės sklypų, kurių savininkai nėra iki galo tinkamai susitvarkę visų privalomų dalykų, pavyzdžiui, sodų sklypai nėra pažymėti kadastro žemėlapyje, jie galbūt nėra tinkamai išmatuoti, neįregistruota nuosavybės teisė į šiuos sklypus.

„Informacijos apie tokius sklypus nebuvimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre apriboja šių sklypų disponavimo galimybes – tokie sklypai negali būti parduoti, padovanoti, paveldėti ar parduoti aukcionuose“, – paaiškina Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Po trejų metų – tūkstančiai galimybių įsigyti sodą iš valstybės

Iki pabaigos taip ir neprivatizuotų žemės sklypų Lietuvoje – apstu: 5000 mėgėjų sodų, 3005 asmeninio ūkio ir apie 500 individualiems namams statyti skirtų sklypų, rodo Nacionalinės žemės tarnybos duomenys.

ŽŪM šiemet pavasarį paruošė įstatymų projektus, kuriais leistų valstybei „nebelaukti“, kol asmenys įsigis jiems prieš kelis dešimtmečius skirtus valstybinės žemės sklypus.

„Šie žemės sklypai dažniausiai yra apleisti, apaugę piktžolėmis, todėl kelia kaimyninių žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą. Už šiuos žemės sklypus nemokamas Žemės mokestis. Šiuo metu teisės aktai numato tokių žemės sklypų pardavimą tik tiems asmenims, kuriems jie buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad žemės reforma Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, darytina išvada, kad minėti žemės sklypai, nepakeitus teisinio reglamentavimo, niekada nebus privatizuoti“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Dažnai tokie sklypai yra tiesiog „pamiršti“, o žemės sklypų skyrimo dokumentuose nėra nei asmenų gimimo metų, nei asmens kodų, nei informacijos apie gyvenamąją vietą ar kontaktinių telefonų, todėl nėra galimybės įteisinti tokių žemės sklypų.

„Valstybinės žemės patikėtinis neturi galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, su tokių „pamirštų“ žemės sklypų savininkais“, – paaiškina ŽŪM.

Sklypų gavėjai nepasinaudojo teise juos išpirkti

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė paaiškino dilemą – teisiškai apleisti sklypai priklauso valstybei, tačiau ji jų negali naudoti niekam kitam, tik perleisti konkrečiam asmeniui.

„Kai prasidėjo žemės reforma, kalbame dar apie praėjusio amžiaus pabaigą, tai tam tikri sklypai sodininkų bendrijose buvo skirti asmenims sodininkystei plėtoti. Tuo metu buvo skiriama įvairiems darbuotojams. Tie asmenys turėjo už sklypus turėjo susimokėti vienkartinėmis įmokomis arba pinigais ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Bet šiuo metu dar turime 5000 tokių žemės sklypų sodininkų bendrijose, kur jau bene 30 metų tokie žmonės neatsiranda. Jiems sklypai skirti, bet už juos iki šiol nėra atsiskaityta, nesudarytos pirkimo-pardavimo sutartys“, – sako G. Pupšytė.

Tačiau netgi ir potencialių sklypo pirkėjų dažnai neįmanoma identifikuoti.

„Jei išsitraukiame ir pažiūrime archyvinius dokumentus – ten mes matome tik žmogaus vardą ir pavardę, bet nėra absoliučiai jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų. Šiai dienai neįmanoma jų ar paveldėtojų identifikuoti, tie žmonės sklypais nesirūpina, jų nenaudoja, jų paprasčiausiai niekur nėra“, – aiškina G. Pupšytė.

Priimtas sprendimas – skirti trijų metų terminą, per kurį sklypų pirkėjai dar gali juos išsipirkti, o tuomet ruošiamasi skelbti aukcionus. Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigoti informuoti visuomenę apie šį procesą. Tačiau tokį sprendimą dar turės patvirtinti Seimas.

„Trejus metus bus galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su NŽT, na o jei pirkėjai neatsiras, tai tokius sklypus pradėsime pardavinėti atviro aukciono tvarka, siekiant, kad valstybinė žemė būtų tvarkoma racionaliai. Teisiškai tai yra valstybės nuosavybė, bet įstatyme įtvirtinta, kad tokius sklypus gali išpirkti tik tie asmenys, kuriems jiems buvo skirti“, – paaiškina G. Pupšytė.

Sužinoti, ar asmuo turi teisę įsigyti sklypą, galima kreipiantis į NŽT teritorinį padalinį. Bet sudaryti sutartį galima tik tokiu atveju, „jei bus galima identifikuoti asmenį“, paaiškino ministerijos atstovė.

„Jeigu bus tokių atvejų, kai po trijų metų termino atsiras žmonės, kuriems sklypai buvo skirti, bet jie nesužinojo tokios informacijos laiku, jiems bus išmokamos piniginės kompensacijos“, – apibendrino G. Pupšytė.

Na o žemės savininkai, kurių nuosavybė jau yra įregistruota, gali būti ramūs – net jei sklypai netvarkomi ir apleisti, jie nebus „atiminėjami“. Už tai gresia baudos ar didesni Žemės mokesčio tarifai.

Sklypai išsibarstę po visą Lietuvą

Ministerija vertina, kad apleisti sklypai yra tolygiai pasiskirstę po Lietuvos teritoriją, daugiausia jų sodininkų bendrijose.

„Galima sakyti, kad jų šiek tiek daugiau yra regionuose, kur sklypų poreikis yra šiek tiek mažesnis, ir galbūt žmonės iki šiol neskubėjo susitvarkyti dokumentų. Bet yra ir miestuose, be abejonės“, – sako G. Pupšytė.

Ji paaiškina, kad valstybė aukcionuose pardavinėtų tik tokius sklypus, kurie nėra išnuomoti, kuriuose nėra pradėtos statybos, ir patikina, kad sklypai nebus „atiminėjami“.

„Jei tie žmonės, kuriems sklypai buvo skirti, juos naudoja ir tiesiog nebuvo dokumentų susitvarkė, nesikreipė dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jiems bus duodamas trijų metų terminas sudaryti sutartį“, – tvirtina G. Pupšytė.

Toks pats mechanizmas bus taikomas ir tiems sklypams, kurie buvo skirti asmeniniam ūkiui arba individualiai statybai.

„Tokie sklypai nepatenka į sodų bendrijų teritorijas, bet taip pat tam tikriems žmonėms buvo skirti statyboms arba asmeniniams ūkiams. Tokie sklypai, kur taipogi negalime identifikuoti savininkų, kuriems sklypai buvo skirti, taip pat galėtų būti pardavinėjami aukciono tvarka“, – žada G. Pupšytė.

Ji patikina, kad aukcionai būtų vieši, atviri visiems, juos organizuotų valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“, o laimėtojas būtų atrenkamas pagal pasiūlytą didžiausią kainą.

Kaimynams pirmumo nesiūlo

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis išsakė lūkestį, kad apleistus sklypus nutarus parduoti aukcionuose, pirmumo teisę juos įsigyti turėtų gauti gretimos žemės savininkai, kaimynai, bendrijos nariai, skelbė BNS.

Vis tik ŽŪM laikosi kitokios nuomonės.

„Jeigu suteiktume pirmumo teisę kitiems asmenims, tokiu atveju būtų kuriamas tam tikras ribojimas kitiems asmenims dalyvauti aukcione. O atviras aukcionas visgi yra geriausias būdas gauti didžiausią nauda visuomenei ir valstybei, kadangi laimės tas, kas pasiūlys didžiausią kainą“, – teigia G. Pupšytė.

„Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas T. Vaitkus teigiamai vertina valstybės pasiryžimą tvarkyti įsisenėjusią problemą.

„Nemanau, kad kaimynas veršis pirkti sklypą, nes jis jau yra gana stipriai apleistas. Galbūt būtų sąžininga pirmiems pasiūlyti dėl to, kad jiems eilė metų teko tą sklypą prižiūrėti, kad neplistų visi negeri dalykai, nes ir piktžolės, gaisro pavojus tokiuose sklypuose didžiulis. Kaimynai bando grėbti, ar pjauti, aišku nelegaliai, nes į svetimą sklypą negalima įeiti. Bet vis tiek jie tvarkydavosi. Buvo siūlymų sklypus perleisti bendrijai, bet aš prieš tai, nes atsirastų dar kažkokių interpretacijų, kad bendrija gali pasinaudoti tuo sklypu“, – įvairias alternatyvas apžvelgia T. Vaitkus.