Prospektas pagyvėja tik rytą, kai valdininkai skuba į darbą, per pietų pertrauką, kai jie užplūsta kavines ar užkandines, ir vakare, kai būriais patraukia namo. Jų gretas papildo keliolikos bankų įstaigų, susispietusių prospekte, tarnautojai ir čia pat esančių kelių pagrindinių teisėsaugos institucijų bei teismų pareigūnai. Vėlų vakarą prospektas nykiai ištuštėja, o naktį beveik apmiršta.
Pagal laikrodį rytais į miesto širdį ir vakarais į miegamuosius rajonus pajudantys pora tūkstančių automobilių – maždaug tiek ministerijų valdininkų į darbą važinėja nuosavu transportu – visiškai užkemša centrinės miesto dalies gatves. Pastebėjusi tai Vilniaus savivaldybė net buvo pasiūliusi miesto centre įsikūrusioms valdiškoms įstaigoms paankstinti arba pavėlinti darbo dienos pradžią, tačiau pritarimo nesulaukė.
Migracija vis stiprėja
Mintis iškelti bent dalį ministerijų iš miesto centro nėra nauja. Prieš ketverius metus netgi buvo pasiūlyta apskritai iš sostinės į Kauną perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Vilniaus miesto savivaldybei kraustantis į kitą upės krantą kalbėta, kad greta, Šnipiškėse, galėtų įsikurti ir naujas valstybės administracinis centras. Dėl beprotiškai pabrangusios žemės po Šnipiškių lūšnynais toks projektas dabar kainuotų beprotiškus pinigus, tad prabilta apie kitą galimybę – statyti naują valdžios kompleksą sparčiai rekonstruojamoje Panerių gatvės zonoje ar netoli stoties.
Be Vilniaus miesto savivaldybės išsikraustymo iš Gedimino prospekto, yra ir daugiau valstybės institucijų migravimo iš centro pavyzdžių. Greitu laiku neliks Vilniaus viduryje šimtmetį stovėjusio Lukiškių kalėjimo, Generalinė prokuratūra iš A.Smetonos gatvės persikels į Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių kampe statomą naują prokuratūrų kompleksą. Į naujus rūmus Pašilaičiuose įsikraustė trys apylinkės teismai.
Naujų patalpų jau kuris laikas tyliai ieško Muitinės departamentas ir net per šešis pastatus Vasario 16-osios, Kaštonų ir Šermukšnių gatvėse išsibarsčiusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau ministerijų iškraustymo iš miesto centro idėja labai lėtai stumiama į priekį ir tik pastaruoju metu pradeda įgyti oficialų statusą
Centras masina pirkėjus
„Vilniaus diena“ pabandė apskaičiuoti ministerijų naudojamų pastatų, priklausančių valstybei, plotus ir kreipėsi į nekilnojamojo turto bei statybos ekspertus su prašymu įvertinti šiuos pastatus ir tai, ką būtų įmanoma pastatyti už pinigus, gautus juos pardavus rinkos kaina.
„Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka nėra pati aktyviausia. Tačiau nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, juo labiau tokioje prestižinėje vietoje kaip Gedimino prospektas, net ir sulėtėjimo ar krizės laikotarpiu domina pirkėjus, mat nekilnojamojo turto pasirinkimas prestižinėse vietose visą laiką nedidelis. Centras yra centras – norinčiųjų nusipirkti turto prospekte visada yra. Paklausios visos turto rūšys – tiek administracinės, tiek prekybinės, tiek gyvenamosios patalpos“, – paaiškino nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamojo turto vertė priklauso ne tik nuo to, kur jis stovi, kam jis priklauso ir kas dabar tuose pastatuose įsikūręs. Kainą lemia ir galimybė tą turtą vienaip ar kitaip rekonstruoti bei pritaikyti naujiems poreikiams. Kuo daugiau galimybių, tuo didesnė kaina.
„Geras administracinio pastato pertvarkymo pavyzdys – buvusio Vilniaus miesto savivaldybės pastato rekonstrukcija: savivaldybės kabinetai buvo paversti moderniu ir prabangiu prekybos centru „Gedimino 9“, – priminė S.Vagonis.
Parduoti urmu ar atskirai?
Net neįvertinus ministerijų užimamų pastatų plėtros galimybių, mažiausia kaina už 1 kv. m, S.Vagonio nuomone, vidutiniškai būtų 7–8 tūkst. litų.
Visos trylika šalies ministerijų yra įsikūrusios patraukliose miesto vietose – centre arba senamiestyje. Daugiau nei pusė – Gedimino prospekte arba greta jo. Didžiausioje erdvėje įsikūrusi Žemės ūkio ministerija. Jos dviejų pastatų komplekso, esančio tarp Gedimino prospekto ir J.Lelevelio gatvės, bendras plotas – net 13 404 kv. m. MažiausiasSveikatos apsaugos ministerijos pastato, esančio Vilniaus gatvėje, plotas – tik 2589,43 kv. m.
Bendras visų ministerijų pastatų patalpų plotas – per 83,3 tūkst. kv. m. Vadinasi, net pesimistiškiausiais skaičiavimais, miesto centre esantys ministerijų statiniai verti 583–664 mln. litų.
Paprasčiau būtų visus pastatus parduoti atskirai, tačiau, pasak S.Vagonio, įmanoma rasti ir vieną pirkėją, kuriam toks nekilnojamojo turto kąsnis nebūtų sprangus: „Visiškai gali būti, kad atsiras koks nors fondas, norintis nusipirkti Vilniaus mieste esančius labai gerus pastatus, juos optimizuoti, galbūt vėliau išparduoti dalimis ir taip šiek tiek užsidirbti. Precedentas yra: pernai labai panašią kainą sumokėjo Kanados investuotojai, nusipirkę SEB banko pasiūlytą nekilnojamojo turto portfelį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.“
Pinigų net atliktų
Statybos ekspertų skaičiavimu, dvidešimtaukštis dangoraižis, kurio pagrindo kraštinės būtų 90 ir 45 m, bendru plotu prilygtų dabartiniam visų trylikos ministerijų patalpų plotui.
Biuro tipo patalpų kvadratinio metro statybos ir visiško įrengimo kaina dabar svyruoja nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Tad tokio dangoraižio statyba atsieitų ne daugiau nei 400 mln. litų. Net jei žemės sklypui įsigyti ir aplinkinei infrastruktūrai idealiai sutvarkyti būtų išleistos dar kelios dešimtys milijonų, valstybei po šios persikraustymo operacijos atliktų 100–150 mln. litų, gautų pardavus senuosius pastatus.
„Aš pritarčiau ministerijų dangoraižio idėjai, nes dabar kiekvienais metais išleidžiame didžiules sumas savo ministerijos pastato remontui. Vienais metais suremontuoji vieną kampą, kitais, žiūrėk, kitas pradeda irti. Naujame pastate, kuris būtų administruojamas bendrai, ministerijos tokių rūpesčių nebeturėtų. O kur dar dabartinės automobilių statymo problemos! Pavyzdžiui, mūsų ministerijoje į darbą savais automobiliais pageidauja važinėti maždaug šimtas darbuotojų, tačiau kieme gali tilpti tik penkiasdešimt, tad pusė darbuotojų yra nuskriausti – kasdien priversti ieškoti, kur pastatyti savo mašinas“, – „Vilniaus dienai“ sakė vienos ministerijos ūkio dalies vadovas.
Sunku rasti sklypą
Pašnekovas nenorėjo, kad būtų skelbiama jo pavardė – jis būgštavo, kad jo mintys apie persikėlimą ministerijos vadovybei gali pasirodyti eretiškos ir dėl to jis pateks į nemalonę. Anksčiau kai kurių ministerijų vadovai, komentuodami ministerijų iškraustymo iš miesto centro idėją, yra išreiškę kategoriškai priešišką nuomonę ir priminę, kad į dabartinių pastatų renovaciją ir remontus investuota tiek daug valstybės pinigų, jog juos palikti būtų nusikaltimas.
Vis dėlto ministerijų perkraustymo planas jau ne erezija, o aukščiausiu lygiu svarstomas klausimas. Vyriausybė yra įpareigojusi ministerijas apskaičiuoti jų poreikius plotui .
„Pastatai Vilniaus centre, kuriuose dabar dirba ministerijos, turėtų būti grąžinami žmonių poreikiams, naudojami miesto reprezentacinėms reikmėms. Per artimiausią Vyriausybės posėdį šis klausimas bus svarstomas. Jei visos ministerijos įsikurtų viename pastate ar jų komplekse, būtų patogiau tiek jų darbuotojams, tiek visuomenei. Būtų galima įkurti informacinį centrą, biblioteką, ministerijoms paprasčiau būtų ir susisiekti“, – vykdomosios valdžios sukoncentravimo plano pranašumus „Vilniaus dienai“ paaiškino Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.
Didžiausia problema, su kuria iki šiol susidurta – nerandama tinkamo valstybinės žemės sklypo, kuriame galėtų iškilti ministerijų dangoraižis. Ši vieta turėtų būti pakankamai reprezentatyvi, su neblogai išplėtota infrastruktūra ir ne per daug nutolusi nuo miesto centro. Vyriausybės įpareigojimu sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ artimiausiu metu turėtų pateikti siūlymus dėl galimos statybvietės.
Ne statytis, o nuomotis
„Iškelti ministerijas iš miesto centro – labai gera idėja. Naują pastatą būtų galima pastatyti net greičiau nei per dvejus metus. Aš net ir pats galėčiau pasiūlyti tokio pastato projektą, bet manau, kad statyti dangoraižį už valstybės pinigus nėra teisingas sumanymas“, – kategoriškai pareiškė statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Siūlyčiau palikti tai privačioms kompanijoms. Jeigu Vyriausybė ar ministerijos tiesiog imtų ir nuomotųsi patalpas, nereikėtų kasmet iš valstybės biudžeto skirti šimtamilijonių asignavimų pastatų remontui ir išlaikymui, užtektų kelių milijonų litų nuompinigiams, o likusius pinigus būtų galima skirti socialinėms reikmėms – mokytojų, gydytojų, policininkų atlyginimams didinti. Laikyti nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise daugeliu atvejų tiesiog nenaudinga, nes tuo turtu nuolat reikia rūpintis ir jį prižiūrėti. Be to, valstybinės institucijos transformuojasi, keičiasi jų poreikiai – reikia tai didesnių, tai mažesnių patalpų. Jas nuomojant erdvės problemos sprendžiamos daug lengviau ir greičiau“, – tvirtina statybų specialistas.
Pastatų nuomos modelis pritaikytas ne vienoje Vakarų valstybėje, pavyzdžiui, Austrijoje. A.Avulis įsitikinęs, kad valstybės institucijoms pakaktų tik paskelbti konkursą, kad joms reikia naujų patalpų, ir pasiūlymus nuomotis tuojau pat pateiktų keli ar net keliolika privatininkų. Jų siūlomų paslaugų kaina dėl didelės konkurencijos būtų išties nedidelė.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Internetas gali sužlugdyti karjerą
Premjeras slėpynių detektyvas
Sutuoktiniai kaunasi dėl dukros