V. Bubnys, pristatydamas šiandieninę bankų poziciją, bendradarbiaujant su NT projektus plėtojančiu verslu, pažymėjo, kad krizės klaidos išmoktos bei pripažino komercinių bankų kaltę neapdairiai kredituojant projektus.
Ekonomistas teigė, kad NT burbulo sprogimą sukėlė per didelis kapitalo išteklių srautas į žemės vystymo projektus, vartotojų perkamosios galios pervertimas, per aukšti ekonominiai lūkesčiai, emigracija, per daug išaugusios statybų kainos.
Lygindamas nekilnojamo turto finansavimo sąlygas prieš ir po krizės, DNB atstovas paminėjo, kad esant ūkio augimui žemės ūkio vystymo projektai sudarė virš 30 proc. visų NT finansavimo projektų. Dabar tokie projektai beveik nefinansuojami.
Kalbant apie gyvenamosios paskirties objektų finansavimą prieš krizę bankai prašydavo vystytojų turėti apie 15-25 proc. savų lėšų. Dabar – daugiau nei 25 proc. Taip pat bankai nereikalaudavo turėti pajamų iš išankstinių butų pardavimų, o dabar prašoma prieš gaunat finansavimą parduoti 15-20 proc. butų.
Sudėtingiau verslui tapo gauti ir finansavimą komercinės paskirties patalpų vystymui. Prieš krizę prašyta turėti iki 20 proc. nuosavų lėšų, dabar – bent 30 proc. Iki ūkio kritimo mažiau reikėjo pasirūpinti ir nuomos sutartimis (0-50 proc.), dabar – 80-90 proc.
Visgi V. Bubnys teigė, kad komerciniai bankai neatsisako finansuoti NT projektų, tiesiog viską vertina atsargiau.
Pasak DNB atstovo, daugiabučiai bei komerciniai pastatai turėtų ir toliau kilti, tiesiog lėtesniu tempu.
Taip pat ekonomistas paminėjo, kad NT rinka ir jos vystymas priklauso nuo geografinių aspektų. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje daugiabučių statybų turėtų būti daugiau nei Kaune, kuriame gyventojai pirmenybę teikia nuosaviems namams, o ne gyvenimui bute.