Į pristatymą susirinko keliolika miestiečių, dalies jų teigimu, apie renginį visuomenei trūko informacijos, jei būtų viešinta aktyviau – gyventojų susirinkę būtų žymiai daugiau, ypač tų, kurie gyvena šalia stadiono ir Sporto halės.
Dabar projektas yra projektinių pasiūlymų stadijoje, antradienį gautos gyventojų pastabos bus apsvarstytos, jei jos neskatins radikalių pokyčių, daugiau susitikimų su gyventojais nebus.
Tilps 15 tūkst. žiūrovų
Kauno miesto savivaldybės užsakytą projektą projektavo Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“, preliminari projekto vertė – apie 12 mln. eurų.
Dalis šios sumos turėtų būti gauta iš Europos Sąjungos, dalis iš savivaldybės biudžeto bei Vidaus reikalų ministerijos.
Stadionas šioje vietoje statytas 1924-1925 m., tai buvo pirmas sporto stadionas Lietuvoje, 1969 m. rekonstruojant stadioną, čia įrengta 12 tūkst. vietų žiūrovams, tiesa, sėdėti ant medinių suoliukų, vėliau juos pakeitus plastmasinėmis kėdėmis, vietų sumažėjo iki 9,5 tūkst.
Stadionas skirtas futbolui ir lengvajai atletikai bei išskirtiniams renginiams, štai 1993 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
Panaikins viaduką
Rekonstruojant stadioną ne tik bus įrengta daugiau vietų žiūrovams, kartu nuo Ąžuolyno bus išplėsta stadiono tribūnų VIP zona (tilps 500 žmonių), tačiau bus panaikintas viadukas, tribūnose žiūrovai sėdės po stogu, bus pakeista aikštės danga, bėgimo takai, patalpos sportininkams, įrengtas modernus apšvietimas, cokoliniame aukšte veiks patalpos neprofesionalaus sporto atstovams, biurai, maitinimo zonos bei salė konferencijoms.
Bus pagerinta viso stadiono infrastruktūra, sutvarkyta Sporto gatvė, joje turėtų atsirasti Sporto šlovės alėja nusipelniusiems sportininkams pagerbti.
Stadionas atitiks Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) keliamus reikalavimus IV kategorijos stadionams, vienas jų – turėti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų žiūrovams.
Rekonstrukcija planuojama vykdyti 7,57 ha žemės sklype, kuris užstatytas S. Dariaus ir S. Girėno stadionu, Sporto hale, talpinančia 5 tūkst. žmonių bei maniežu. Statybos darbai planuojami pradėti šių metų pabaigoje, o užbaigti iki 2018 m. pabaigos.
Statinio architektas – Mantas Navalinskas.
Kur ir kiek bus automobilio stovėjimo aikštelių
Daugiausiai diskusijų gyventojai kėlė dėl automobilių statymo vietų, vietiniai baiminasi, kad po rekonstrukcijos jų gyvenama teritorija bus užkimšta automobiliais ir eismas taps chaotiškas arba išvis neįgalus.
SĮ „Kauno planas“ direktorius Raimundas Labutis ramino susirinkusiuosius aiškindamas, kad parkingo problema bus sprendžiama automobilių statymo srautus nukreipiant į aplinkinėse vietose esančias automobilių statymo aikšteles, žadama, kad kai kurios jos bus padidintos bei atsiras naujų.
Apie 800 vietų numatyta atskirose sklypo vietose ir keli šimtai – po stadionu.
Automobilius stadiono lankytojai galės statyti šiose aikštelėse: Dainų slėnio (kur yra 52 ir planuojamos įrengti dar 48 vietos, čia specialiai žmonėms bus įrengtas eskalatorius); Lietuvos zoologijos sodo (ten yra 71 vieta, planuojama įrengti dar 122); KTU Chemijos fakulteto (kur yra 126 vietos); taip pat parkuoti bus galima dviejose naujose požeminėse aikštelėse: viena bus įrengta po stadiono lauko teniso aikštynu tik VIP svečiams ir spec. transportui, joje tilps apie 240 automobilių, kita požeminė aikštelė veiks po Sporto gatve, ties LSU, čia planuojama apie 280 vietų.
Taip pat bus skatinama statyti automobilius prie šv. A. Paduviečio bažnyčios esančioje aikštelėje Radvilėnų plente bei Vydūno alėjoje.
Planuojama, kad vykstant masiniams renginiams, į teritoriją bus įleidžiama tik spec. tarnybos, stadiono VIP nariai bei atskirus leidimus turintys vietiniai gyventojai.
Įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas Vilius Paipalas papildė, kad Perkūno alėjos aikštelėje telpa apie 50 automobilių, Sporto halės prieigose – 120.
„Iš viso apie 1,2 tūkst. parkavimo vietų yra net neįvažiuojant į stadiono teritoriją. Numatyta, kad vykstant masiniams renginiams veiks sistema: į Perkūno alėją ir stadioną bus įleidžiama tik tol, kol bus vietų automobiliams, kai jos baigsis – vairuotojai nebus įleidžiami. Vietiniams gyventojams, jų svečiams bei spec. tarnyboms šis ribojimas nebus taikomas“, – teigė V. Paipalas.
Ragins vykti viešuoju transportu
Projektą gyventojams pristatinėjusi „Kauno plano“ komanda atskleidė, kad lankytojai į stadioną bus raginami vykti ne tik pasivaikštant nuo toliau esančių parkavimo aikštelių, bet ir viešuoju transportu, planuojama, kad bus naudojama tapati „Žalgirio“ arenos sistema, kai iš renginių į skirtingas miesto vietas žmones išvežioja čia pat esantys autobusai.
„Bus siekiama, kad renginio organizatorius, padedant savivaldybei, žiūrovams skirtų autobusus, jie atveš į renginius ir paleidinės Sporto alėjoje, vėliau iš ten paims ir išvežios po mikrorajonus.
Manoma, kad viešuoju transportu atvyks apie pusė stadiono žiūrovų, t.y. apie 7-8 tūkstančius žmonių, tikslaus skaičiaus patikslinimui dar bus rengiama situacijos studija“, – teigė R. Labutis.
Gyventojai nerimauja dėl spūsčių
Prie stadiono gyvenantis architektas Audrys Karalius bei kiti susirinkę gyventojai ragino projekto atstovus parengti bendrą vizualizuotą studiją ar maketą, kur aiškiai matytųsi, kas pakis po rekonstrukcijos bei kaip pasiskirstys transporto srautai.
Pristatymo metu tą išvysti nebuvo galima. A. Karalius atkreipė dėmesį ir į gyventojų saugumo klausimą: „Svečių tribūnose sėdintys aistruoliai – bene agresyviausia publikos dalis, sudaranti apie 25 proc. žiūrovų, su ja kovoja daugelio šalių policija, kaip bus užtikrintas saugumas? Kaip spūsčių atveju į teritoriją atvyks greitoji, gaisrinė, policija? Nei įvažiuos, nei išvažiuos kaip ir vietiniai“, – teigė A. Karalius.
Perkūno alėjos gyventoja pasakojo, kad prieš Kalėdas šioje alėjoje formavosi itin didelės transporto spūstys: „Patekus į Perkūno alėją iš Sporto gatvės grįžinėjant į čia pat esančius namus, man teko net 40 min. spūstyje stovėti.“
Jai pritarė kitas gyventojas: „Kai vyksta renginiai – „užsikiša“ viskas aplinkui: Vaižganto g., Perkūno al., visos aikštelės perpildytos, net pėsčiųjų take – automobiliai „eglute“ sustatyti. Dėl parkingo atskirose vietose gali nutikti ir kuriozų: jei atvyksiu į Dainų slėnį ir nerasiu vietų, tuomet keliausiu į halę, ten irgi nebus vietų, tuomet judėsiu į zoologijos sodą – nėra, galiausiai į KTU Chemijos fakultetą, nutolusį 1,2 km. Kol nuo jo atpėdinsiu, renginys jau bus ir pasibaigęs“, – svarstė kaunietis.
Įmonės „Kauno planas“ direktorius R. Labutis siūlė gyventojams situacijos nedramatizuoti: „Tai „nykštukinis“ stadionas, nereikia dramatizuoti situacijos, jis arenos dydžio, o pastaroji lengvai suvaldo situaciją.“
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos narys Linas Tuleikis teigė, kad parkingo išsklaidymas yra sudėtingas, tačiau galimas.
„Tik reikia parodyti, kad naujoji sistema veikia, turi būti apskaičiuoti judėjimo srautai, atstumai. Aišku, vienas parkingas patogiau, tačiau reikia taikytis ir prie miesto. Kol kas tų sprendinių nematome. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi žmonėms neparodyti per daug, nes jie sukils. Manau, savivaldybė su miestiečiais elgiasi nesąžiningai.
Kalbant apie projektą, ar jis tikrai atitiks visus UEFA reikalavimus?“, – retoriškai klausė L. Tuleikis.
Pristatyme buvo ir projekto skeptikų, svarstančių ar išvis stadionui reikalinga rekonstrukcija, gal verčiau jį statyti kitoje vietoje, tarkim Aleksote. Į šiuos svarstymus Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atsakė: „Siūlote miestui palikti šitą statinį likimo valiai kaip Maču Pikču, laukti kol viskas apžels ir rinktis naują vietą?“
Gyventojams rodo „Žalgirio“ arenos pavyzdį ir siūlo kontrolės postą kaip Nidoje
Kaunietė Asta siūlė atsigręžti į užsienį: Teko būti Belgrado arenoje, kur telpa 25 tūkst. žmonių, ji pastatyta tankiai gyvenamoje teritorijoje, ten visai nėra parkavimo, tik VIP zonoje, suorganizuota, kad atvyksta autobusai, jie išleidžia lankytojus ir per kelias minutes pasišalina, o 2 km spinduliu neįleidžiami automobiliai, žmonės ateina pėsčiomis, gal ir Kaunui ši praktika tiktų?“, – svarstė pašnekovė.
N. Valatkevičius teigė, kad masinių renginių metu patekti į halės teritoriją ir iš jos išvažiuoti yra sudėtinga, jo teigimu, po rekonstrukcijos problema nepaaštrės, o bus sprendžiama įvedant eismo pakeitimų: „Renginių metu siūlau leisti į teritoriją įvažiuoti tik gelbėtojams, stadiono VIP nariams ir vietiniams gyventojams, galbūt vadovautis leidimų sistema kaip Nidoje. Transporto spūsčių problemą padėtų spręsti žiūrovų gabenimas viešuoju transportu kaip „Žalgirio“ arenoje, tą turės spręsti stadione vykstančių renginių organizatoriai.
Beje, pats aplankiau ne vieną stadioną užsienyje, tarkim Valensijos (80 tūkst. vietų vidury miesto, turinčią 2 tūkst. VIP vietų automobiliams) ar Niujorko „Madison Square Garden“ – jos neturi parkavimo, reiktų visiems po pasaulį pasidairyti, automobiliais niekas nenori iki pat važiuoti“, – teigė N. Valatkevičius.
Jis atskleidė, kad eismo pakeitimų toje zonoje bus, tačiau kol kas jie nedetalizuojami. Į projekto viešą pristatymą susirinkę kauniečiai po svarstymo teigė negavę konkrečių atsakymų, kaip bus sprendžiami eismo klausimai, taip pat pastebėta, kad savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atstovai pristatomo projekto sprendinius pateikė paruoštus ne iki galo, todėl spėjama, kad grandiozinio projekto buldozeris po viešo pristatymo šiek tiek sustos, kol bus atsakyta į kauniečių pastabas ir pasiūlymus. Tačiau gyventojai turi abejonių, ar projektuotojai ir statytojai atsižvelgs į jų nuogąstavimus.
Susirinko padiskutuoti ne apie tai?
Susitikimo metu netrūko kandžių gyventojų replikų, neva projektas parengtas netinkamai, tačiau projektuotojai atkirto, kad šiuo metu pristatomas stadiono rekonstrukcijos projektas, o kaip bus sprendžiami aplinkos klausimai šalia stadiono, eismo tvarka, šiame projekte nėra aptariama.
Žadamas dar vienas atskiras projektas, kuriuo bus nustatyti stadiono prieigų išvaizda, aplinka, eismas. Kada vyks toks pristatymas, kol kas neskelbiama, tačiau į projekto pristatymą susirinkę kritiškai nusiteikę gyventojai reikalauja, kad projektas būtų pristatomas visa visuma.
Gyventojai nori matyti sprendinius, kaip realiai pasikeis Perkūno alėjos rajonas, kaip vyks eismas, ar kuo nors pagrįsti projektuotojų siūlymai į milžinišką stadioną atvykti pėsčiomis, kaip bus su autobusų parkavimu, apsisukimu bei kiti svarbūs klausimai, liečiantys jų gyvenamąją aplinką.