Dėl šio projekto Kaune verda aistros. Iki šiol ginčijamasi dėl senojo „Merkurijaus“ vertės – ar tai pastatas, kurį iš tiesų galima griauti? Be to, svarstoma, ar naujasis šioje vietoje planuojamas statinys nebus pernelyg agresyvus.
Kurs pasažų sistemą
Garsaus architekto Algimanto Sprindžio projektuotą „Merkurijaus“ pastatą, kuris duris atvėrė 1983 metais, prieš pusmetį įsigijo nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg valda“.
Ji nutarė atgaivinti merdintį prekybos centrą – buvo paskelbtas architektūros konkursas. Iš penkių pateiktų projektų atrinkti du – architekto E. Miliūno ir A. Kančo pasiūlymai. Netrukus šie architektai nusprendė dirbti kartu. Tiesa, kiek vėliau nutarta, kad projektą, panaudodama kai kurias architekto E. Miliūno idėjas, toliau vystys A. Kančo studija.
„Idėjų konkurso metu buvo siūloma atkurti istorinį „perimetrinį“ Laisvės alėjos užstatymą“, – prisiminė architektas A. Kančas.
Nuo carinės Rusijos iki prezidento Antano Smetonos laikų visi pastatai Kauno Laisvės alėjoje buvo rikiuojami vienoje gatvės tiesėje. Tačiau iki šiol stovintis „Merkurijaus“ pastatas yra atitrauktas nuo svarbiausios laikinosios sostinės gatvės. Toks architekto A. Sprindžio sprendimas suformavo nedidelę, tačiau svarbią viešąją erdvę.
Nors kai kurie paveldo specialistai ir architektai iš pradžių siūlė naująjį projektuojamą pastatą „pastumti“ arčiau Laisvės alėjos, tačiau A. Kančas to daryti neskubėjo. Galiausiai buvo nutarta išsaugoti viešąją erdvę, nuo gatvės linijos atitraukiant pirmuosius pastato aukštus.
„Žmonių susibūrimo vieta išliks. Nors dalį jos užstatome, tačiau sukuriame naują erdvę – pasažų sistemą, kuri yra labiau būdinga Laisvės alėjai“, – teigė architektas A. Kančas.
Panaudos lenktą stiklą
Teigiama, kad naujasis pastatas išlaikys A. Smetonos laikų architektūros dvasią. A. Kančas pasakojo, kad naujuoju statiniu bus siekiama moderniai atkartoti priešais stovinčio buvusio „Pieno centro“ administracinio pastato (architektas – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) linijas.
„Naujasis statinys savo langų ritmu, tektonika yra „smetoninės“ ir šiuolaikinės architektūros lydinys. Tai bus matyti žvelgiant į pastato formą apskritai, o ne į tam tikras detales“, – teigė A. Kančas.
Projekto autorius mano, kad „Merkurijaus“ vietoje suprojektuotas pastatas pernelyg neišsiskirs iš aplinkos, akies nerėš.
Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvių pusėje pastatas bus šešių, o vidiniame kieme – septynių aukštų. Pastato fasadui bus panaudotas kokybiškas smiltainio akmuo, tačiau jame dominuos stiklo detalės.
Pirmieji du aukštai – tai didžiulės stiklinės prabangių parduotuvių vitrinos. Aukščiau – biurai ir gyvenamieji apartamentai.
A. Kančo studijos architektai tikisi, jog stiklinis aukštų rėminimas pastatui suteiks šviesios erdvės pojūtį. Stiklai bus išskirtiniai – lenkti, juos pagal specialų užsakymą gamins suomiai. Teigiama, kad toks stiklas Lietuvoje bus panaudotas bene pirmą kartą.
Naujame daugiafunkciame pastate ketinama įrengti tris požeminius aukštus. Viename jų turėtų įsikurti prekybos centras, o kiti bus skirti automobiliams statyti.
Atlikti požeminius darbus šioje Laisvės alėjos vietoje nebus paprasta – čia negiliai teka gruntiniai vandenys. Tad į pagalbą žadama kviestis olandų inžinierius, turinčius panašaus darbo patirties.
Ar „Merkurijus“ – vertybė?
Prekybos centro „Merkurijus“ vietoje numatytą įgyvendinti projektą Kauno architektų bendruomenė vertina skirtingai. Kai kurie jų mano, kad tokiu būdu lengva ranka užbraukiama palyginti trumpa senojo pastato istorija.
Architektas Audrys Karalius įsitikinęs, kad „Merkurijų“ būtų galima išsaugoti jį rekonstruojant. „Aš nepritariu idėjai šį originalios architektūros statinį griauti. Sprendimas sunaikinti architektūros riterio A. Sprindžio kūrinį, kuris yra tikra XX amžiaus klasika – brutalus“, – aiškino pašnekovas.
Anot A. Karaliaus, „Merkurijus“, kartu su A. Sprindžio projektuotais „Miestprojekto“ ir „Pramprojekto“ pastatais bei architekto Boleslovo Zabulionio Vytauto Didžiojo universiteto centriniais rūmais sudaro vientisą ansamblį. Tai esąs analogų Lietuvoje neturintis architektūros kompleksas.
Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis mano, kad palikti „Merkurijų“ stovėti kaip architektūros paminklą – neverta. „Tai sovietmečiu statytas prekybos centras. Suprantama, laikui bėgant pastato paskirtis turėjo keistis“, – teigė pašnekovas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir architektas Algimantas Miškinis. Pasak jo, senosios universalinės parduotuvės pastatas nėra toks vertingas, kad jį reikėtų saugoti. „Pastatas savo masteliu ir grubiomis formomis pernelyg išsiskiria Laisvės alėjoje“, – pareiškė A. Miškinis.
Architektas A. Kančas buvo sulaukęs siūlymų išsaugoti bent dalį senojo „Merkurijaus“. Tačiau šios idėjos buvo atsisakyta. „Analizavome įvairias galimybes, bet tai atlikti buvo neįmanoma. Kiekvienas pastatas privalo turėti savo struktūrą, tūrį bei formuoti savitą erdvę“, – teigė A. Kančas.
„Merkurijų“ projektavęs architektas A. Sprindys, kalbėdamas apie planuojamą griauti pastatą, neslėpė nusivylimo. „Tokie smūgiai nėra malonūs, tačiau belieka su tuo susitaikyti. Stengiuosi į nieką nesigilinti“, – teigė aštuoniasdešimtmetis architektas.
Beje, „Merkurijaus“ prekybos centras – paskutinis nepaliestas architekto A. Sprindžio darbas.
Kritikos strėlės
Vis dėlto architektas A. Karalius mano, kad naujojo Laisvės alėjos pastato projekte yra nemažai silpnų vietų. „Pirmiausia, naujasis statinys yra neoriginalus. Tai – nelabai vykusi priešais stovinčio „Pieno centro“ kopija. Kita vertus, dabartinė viešoji erdvė yra sunaikinama – ji bus užstatyta didžiulio tūrio pastatu“, – teigė architektas.
Kauno architektų bendruomenės vadovas G. Balčytis kiek nuosaikiau pareiškė, kad buvo galima sulaukti ir geresnio projekto varianto.
„Nors naujame projekte bandoma atkartoti „Pieno centro“ architektūrą šiuolaikiniame žodyne, manau, jog geriau būtų buvę paieškoti savito pastato veido“, – įvardijo ir profesorius A. Miškinis.
Jis teigė, kad naujasis projektas darys nemažą įtaką Laisvės alėjos urbanistinei erdvei. Specialistas nuogąstauja dėl to, kad aukštas pastatas gali padalyti šią erdvę į kelias atskiras dalis. Taip alėja gali netekti vientisumo.
„Šalia aukštų pastatų žadama pastatyti dar vieną didžiulį statinį. Taip jie susikoncentruos abipus Laisvės alėjos. Tai nėra gerai“, – aiškino A. Miškinis. Jo nuomone, „Merkurijaus“ vietoje iškilsiantis pastatas užgoš ir šalia stovinį „Metropolio“ restoraną.
Projekto autorius A. Kančas „Statybai ir architektūrai“ teigė kolegų kritikos nebijąs: „Kiek architektų, tiek nuomonių. Jei atsižvelgtume į kiekvieną jų, būtų kaip Ivano Krylovo pasakėčioje: vieni traukia į priekį, kiti – atgal“.
Architektas mano, kad jo profesijos atstovai turėtų daugiau kalbėti apie pastato esmę.
Tikisi pradėti šiemet
1983 metais pradėjęs veikti „Merkurijus“ tuo metu buvo didžiausia universalinė parduotuvė Kaune, svarbus kauniečių bei miesto svečių traukos centras.
Tačiau sovietmečiu statytas pastatas, plečiantis prekybos centrams, neatlaikė konkurencijos. „Merkurijaus“ šeimininkai keitėsi, pastatas keliavo iš rankų į rankas. Nors ilgai buvo kalbama apie pastato prisikėlimą, tačiau iki šiol investuotojams vis pritrūkdavo ryžto. Pastatas pasmerktas stovėjo beveik 15 metų, šiemet iš jo išsikraustė paskutinieji prekybininkai.
„Merkurijaus“ pastatą įsigijusi bendrovė „Homburg valda“ statybos darbus planavo pradėti šių metų liepą, tačiau užtrukus projekto svarstymui terminas buvo nukeltas.
„Statybos bus pradėtos tiktai gavus visus reikiamus leidimus. Tikimės, kad tai įvyks dar šiais metais“, – teigė „Homburg valdos“ projektų vadovas Arūnas Salanauskas. Kiek tiksliai kainuos projektas, dar neaišku. Manoma, kad investicijos sieks mažiausiai 100 milijonų litų.