„Jokia paslaptis, kad kai kurie savininkai išvengia padidinto NT mokesčio imituodami „nesibaigiančias statybas“. Turime tokių pavyzdžių. Dabartinis Nekilnojamojo turto įstatymas, užuot drausminęs aplaidžius pastatų šeimininkus, neretai apsaugo juos nuo didesnių išlaidų ar kitokios atsakomybės.
Be to, šiandieninė mokesčių reguliavimo tvarka miestui net neleidžia gauti tikslių duomenų, ar už konkretų apleistą pastatą apskritai yra mokamas padidintas NT mokesčio tarifas. Iš savo pusės darome, ką galime“, – pranešime cituojamas Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Skaičiuojama, kad į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą Kaunas vien šiais metais įtraukė 176 objektus, priklausančius 89 juridiniams ir fiziniams asmenims. Maždaug trečdalis šių statinių patenka į UNESCO Pasaulio paveldo ir kitas saugomas kultūros paveldo teritorijas, o didžioji dalis pastatų sąraše atsiduria nebe pirmus metus.
Savivaldybės duomenimis, bene daugiausiai tokių pastatų yra pačiame Kauno centre, Aleksote, Eiguliuose ir Šančiuose – iš viso 135 objektai. Dešimtys trūnija Panemunės, Vilijampolės, Žaliakalnio, Dainavos ir Šilainių seniūnijose. Jų savininkams nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, siekiantis 3 proc. nuo turto vertės.
Kauno miesto tarybai vienbalsiai pritarus tokiam sprendimui, atitinkamai padidės miesto biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio. Tikimasi, kad tai paskatins neprižiūrimų bei apleistų pastatų savininkus greičiau pradėti tvarkymo darbus.
Nutarusiems imtis darbų, miestas įprastai siūlo teikti paraiškas Paveldotvarkos programai ir pretenduoti į dalinį finansavimą iš miesto biudžeto. Jis gali būti skiriamas fasado atnaujinimui, dekoratyviniam apšvietimui ar pritaikymui neįgaliųjų reikmėms, nurodo savivaldybė.