Kaip pristatydamas galimybių studiją antradienį sakė vienas iš jos rengėjų, architektas Andrius Ropolas, vietoje pašto čia galima kurti „architektūros centrą su muziejine veikla, kuris būtų susijęs su architektūros edukacija, informacine sklaida, tyrimais“.
Pasak studijos autorių, šiame centre galėtų būti pristatoma architektūra ir dizainas, jų įtaka aplinkai, pristatomas modernizmas, kaupiama ir tyrinėjama medžiaga apie šiuolaikinę ir istorinę architektūrą, vykti renginiai.
Viliamasi, kad toks centras padidintų Lietuvos architektūros žinomumą, įtrauktų ir šviestų visuomenę.
Svarstoma, jog čia galėtų įsikurti ir erdvės kitoms funkcijoms, kurias Kauno menininkų bendruomenė įvardijo kaip aktualias mieste, tokioms kaip menininkų rezidencijos ar ekspozicijų erdvės.
Projekto rengėjai jau anksčiau yra pristatę, jog kompleksas naują veiklą galėtų pradėti 2025 metais. Jo pritaikymo pristatytam scenarijui darbai kainuotų apie 8,66 mln. eurų, dar 1,9 mln. eurų kainuotų pastato įsigijimas.
Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.