"Jei kiti miestai turi nacionalinį futbolo stadioną, nacionalinį plaukimo baseiną ar dar kažką panašaus, kodėl Kaunas, krepšinio sostinė, statanti areną visų pirma krepšiniui, negali jos taip ir vadinti - nacionaline krepšinio arena?", - retoriškai klausė jis.

Miesto vadovai eilinį kartą pirmadienį sostinėje mėgino aiškintis šiuo metu opiausias - finansines arenos statybos problemas.

Anot miesto mero, gautas šalies premjero Gedimino Kirkilo pažadas, kad netrukus bus surengtas pasitarimas, kuriame ketinama visapusiškai išnagrinėti opų Kaunui klausimą - kad siekiant ES finansavimo būsimajai arenai, nebūtų taikomas žiūrovų vietų apribojimas iki 10 tūkst. vietų.

Kauniečiai savo sporto arenoje pageidauja sutalpinti iki 14 tūkst. 600 žiūrovų, nes ją stato pirmiausia Europos vyrų krepšinio čempionatui, kuris vyks Lietuvoje 2011 metais. Specifinis reikalavimas riboti vietų skaičių, sakoma, atsirado Kaunui baigiant rengti savo "amžiaus projektą".

Be to, Eurolygos generalinė sekretorė Judita Mari raštu informavo "Žalgirio" klubo prezidentą Arvydą Sabonį, kad salės, kurioje bus žaidžiamos šios rungtynės, jau ateinančių metų sezonui turi turėti per 10 tūkstančių žiūrovų vietų. Eurolygos ketverto rungtynėms būtinas minimalus vietų skaičius - 15 tūkstančių.

Mero žodžiais tariant, jei prireiks, Vyriausybė kreipsis į atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, kad nuostata dėl statomų objektų galimo finansinio parėmimo sąlygų būtų pakeista. Tokiu atveju, gavus Vyriausybės, ES paramą ir dalį Kauno savivaldybės skolintų lėšų, Kaunui reikės pasirūpinti, iš kur gauti maždaug trečdalį arenos statybai reikalingų pinigų - 92 milijonus litų. Pasak A. Kupčinsko, juos surinkti įmanoma pardavus ložes būsimoje arenoje. Arba - teisę firmai areną pavadinti jos vardu.

Kauniečiai specialiam arenos statybos rėmimo fondui suaukojo vos keletą tūkstančių litų.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją