NT kainoms pasiekus aukštumas, prestižinėse vietose tebestovi „vaiduokliai“
Kaunui virtus statybų aikštele, savivaldybei skiriant solidžias lėšas pastatų fasadų sutvarkymui esama vilties, kad jau netrukus pilkas ir kiek apsilaupęs miestas liks tik prisiminimuose ar senesnėse fotografijose.
Pradėjus pagrindinės senamiesčio arterijos – Vilniaus gatvės rekonstrukciją po metų naujam gyvenimui atgis ir istorine miesto dalis, joje įsikūrę verslininkai galės džiaugtis dar didesniais žmonių srautais.
Miestui sparčiai tvarkantis akį rėžia du apleisti pastatai, darkantys tiek naująją, tiek ir senąją miesto dalis. Pačiame Kaune centre, Kęstučio gatvėje, Laisvės alėjos pašonėje aukštyn stiebiasi gelžbetoninis monstras. Tai statyti nebaigtas „Britanikos“ viešbutis, jis puikiai matomas iš kelių skirtingų miesto vietų. Iki šiol nejudinamas „vaiduoklis“ tapo simboliniu nesėkmingų sovietmečio statybų rudimentu.
Šalia Kauno pilies ir Kunigų seminarijos esančioje A. Jakšto gatvėje stūkso namo fasadą imituojančiu tentu uždengtas didžiulis pastatas – istorine vertybe pripažinta buvusi Žydų ligoninė.
Abu šie „vaiduokliais“ virtę apleisti pastatai stovi ne atokiuose, pramoniniuose miesto rajonuose, bet ten, kur nekilnojamojo turto (NT) kainos yra didžiausios. Kas nutiko, kad pučiantis NT burbului, statybų bendrovėms nespėjant vykdyti visų užsakymų, šie du statiniai neprikeliami naujam gyvenimui?
Senamiesčio „vaiduoklis“ kadaise buvo svarbia miesto ligonine
Senamiesčio širdyje stūksantis tentais uždengtas pastatas – vienas didžiausių kadaise klestėjusios miesto žydų bendruomenės paminklų – ligoninė „Bikur Cholim“, dažniausiai vadinama tiesiog Žydų ligonine.
Archyviniai dokumentai liudija, kad sprendimą statyti tam laikmečiui milžinišką gydymo įstaigą priėmė Kauno rabinų taryba (rabinatas). Iš garbingiausių miesto žydų buvo išrinktas 7 asmenų komitetas, kuravęs statybos reikalus, žemės sklypą statyboms žydai už 300 sidabro rublių įsigijo iš pirklio Kadisono. Ligoninė pradėta statyti 1854 metais, o vėliau – vis plėsta ir tobulinta.
Statybos finansuotos iš sinagogos „dėžutės mokesčio“, kuris rinktas nuo gyvulių, paskerstų pagal košerinius reikalavimus, parduotos mėsos. Šie pinigai naudoti socialinėms bendruomenės reikmėms – žydų mokykloms kurti ir išlaikyti, labdarai bei vietos savivaldos poreikiams. Nors ligoninė buvo skirta žydų bendruomenės nariams gydyti, tarpukaryje čia buvo priimami ir kitataučiai – ligoninė garsėjo aukštos kvalifikacijos specialistais.
1926–1930 m. žydų ligoninės struktūrą sudarė 6 skyriai: vidaus, chirurginių, užkrečiamųjų, gimdymo ir moterų ligų bei vaikų skyriai. Šeštajame, arba mišriame, skyriuje buvo gydomi odos, ausų, nosies bei urologinėmis ligomis sergantys ligoniai.
Sovietmečiu Žydų ligoninė veikė ir vadinosi Kauno ligonine Nr. 2, ji funkcionavo iki 1995 metų. Ligoninę iškėlus jos pastatą siekė atgauti Kauno žydų bendruomenės, tačiau teismai nusprendė, kad ji turi atitekti miesto savivaldybei.
Vieta viešbučiui puiki, bet esama esminių kliūčių
2010 metais istorinį, tačiau gerokai apgriuvusį pastatą aukcione už 3,6 mln. litų tuomete valiuta (1,04 eur.) įsigijo trijų Kauno medikų įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė skubios medicinos akademija“.
Bendrovės atstovai pradžioje deklaravo norą istorinį Kauno pastatą panaudoti medicininei veiklai, įrengti centrą, kuriame įgūdžius galėtų tobulinti Lietuvos ir užsienio studentai. Kalbėta apie pastato dalies pritaikymą sporto klubui, SPA centrui, kavinėms.
Tačiau laikas ėjo, o vienintelis iki šiol įvykęs pokytis – avarinės būklės pastato, kurio plytos krito ant šaligatvio, apdengimas tentu. 2012 metais šį pastatą nuspręsta įtraukti į kultūros vertybių registrą, vertingosiomis jo savybėmis, kurias privalu saugoti pripažinta fasadų išvaizda, kai kurie interjero elementai, dekoras, teraco laiptai, rūsių skliautai ir t.t.
Susisiekus su Žydų ligoninę įsigijusios bendrovės „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ direktoriumi Nedu Jasinsku ir paklausus apie ateities planus, šis atsakė, kad nusprendus, kas su juo bus daroma – būtinai informuos ir skubiai nutraukė pokalbį.
„Rekonstravus pastatą jame galime įrengti aukštos klasės viešbutį, nes vieta ideali – pro langus matosi Kauno pilis ir rotušė, šalia – Santakos parkas. Tačiau čia yra viena esminė problema, siaurutėmis senamiesčio gatvelėmis į viešbučio kiemą niekaip neįsuktų turistiniai autobusai. Jeigu svečiams nepavyksta atvykti prie durų, lagaminus reikėtų vilkti nuo toliau esančios aikštelės, ką jau kalbėti apie kokį aukštesnį viešbučio lygį. Panašu, kad pastato savininkai tą puikiai suvokia, ieško savo pirkiniui paskirties arba gerą kainą pasiūlyti galinčių pirkėjų“, – sakė pavardės prašęs neminėti Kauno verslininkas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus mokesčių administravimo poskyrio vedėjas Donatas Vosylius minėjo, kad šis pastatas jau apmokestintas maksimaliu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu. Didesniais tarifais tiek Kaunas, tiek ir kitos šalies savivaldybės bando priversti savininkus tvarkyti savo turtą, tačiau tai ne visada pavyksta.
„Tikimės, kad praėjusiais metais savivaldybės inicijuoti NT įstatymo pokyčiai duos teigiamą postūmį, kad pavojingo ir neprižiūrimo nekilnojamo turto neliktų ne tik Kauno centre, bet miesto pakraščiuose“, – minėjo D. Vosylius.
Statybos jau turėjo būti prasidėjusios
Kito, Kauno centrą darkančio „vaiduoklio“, Kęstučio gatvėje stūksančio 14 aukštų sovietinio gigantizmo simbolio – viešbučio „Britanika“ istorija dar sudėtingesnė bei painesnė.
1986 metais prasidėjusios šio 500 vietų viešbučio statybos po ketverių metų buvo sustabdytos. Pastatas priklausė miesto savivaldybei, tačiau su juo tvarkytis nesisekė. Po nesėkmingų sandorių su jį atgaivinti žadėjusiais verslininkais, viešbutis galiausiai tapo privačia nuosavybe savivaldybei pardavus 20 proc. turėtų akcijų.
Nors „vaiduoklio“ valdytojai keitėsi, nuolatos buvo kalbama apie planus miesto centre esantį gelžbetonio monstrą nugriauti ir paversti patraukliu verslo centru ar viešbučiu, tačiau apleistas jis stovi iki šiol.
Įdomiausia tai, kad jį šiuo metu valdanti uždaroji akcinė bendrovė „K26“ deklaruoja iš tiesų rimtus ketinimus „vaiduoklį“ nugriauti ir jo vietoje pastatyti prabangų „Hilton“ tinklo viešbutį su 500 vietų konferencijų sale.
Pradžia buvo tikrai daug žadanti, kai 2019 metų liepą projekto autorius, žinomas architektas Gintautas Natkevičius Kauno savivaldybės tarybai pristatė savo planus. Tuomet ėmė aiškėti, kad „vaiduoklį“ ir 0,57 žemės sklypą valdanti bendrovės jau suderėjusi dėl finansavimo, 2019 metų birželio 29 dieną pasirašyta sutartis su viešbučių tinklą atstovaujančia bendrove „Hilton Worldwide Manage Limited“. Joje nurodoma, kad galutinis statybų užbaigimo terminas – 2022 metų gegužės 31 d.
Architektas G. Natkevičius Kauno politikams minėjo apie planus sklype statyti du pastatus, sumažinti aukštingumą 10 metrų, kad naujasis pastatas nebūtų taip iškilęs virš kitų Kauno centro pastatų, kaip dabartinis „vaiduoklis“. Be viešbučio ir konferencijų centro planuota įrengti 200 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Sužibus vilčiai, jog galiausiai išnyks paskutinis miesto centrą darkantis viešbutis – „vaiduoklis“ Kauno savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė prašymui leisti naują pastatą statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos.
Politikai netikėtai persigalvojo
Tačiau nei senojo pastato griovimas, nei naujojo statytos taip ir nebuvo pradėtos. Verslininkų planams investuojant 30 mln. eurų ir sukuriant apie 100 naujų darbo vietų Kaune pastatyti „Hilton“ viešbutį pasipriešino Kauną valdantys politikai.
2019 metų rugsėjo 10 d. į posėdį susirinkusi Kauno savivaldybės taryba balsų dauguma neterminuotai sustabdė kiek daugiau nei prieš mėnesį priimtą sprendimą pritarti projektui. Tai gana keista, nes Kauno valdžia jau kuris laikas deklaruoja siekius sutvarkyti miestą ne tik remontuojant gatves, bet ir atsikratant apleistų pastatų.
„Už“ pasisakė 20 valdančiajai daugumai priklausančių, mero Visvaldo Matijošaičio suburtam visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“ atstovaujančių tarybos narių, keturi susilaikė, o „prieš“ balsavo 7 opozicinės konservatorių frakcijos nariai.
Jų lyderė, frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė portalui „Delfi“ sakė tuomet pasigedusi aiškių argumentų, kodėl staiga nuspręsta stabdyti projektą ir atšaukti ankstesnį sprendimą.
Formalia priežastimi neribotam laikui stabdyti anksčiau priimto sprendimo galiojimą tapo esą gauti skundai iš būsimosios statybvietės kaimynystėje gyvenančių žmonių ir verslo įmonių. Taip pat pasigirdo įvairių šio neeilinio sprendimo interpretacijų, kalbėta apie galimai neaiškius finansavimo šaltinius, apie tariamą tam tikrų įtakingų verslo atstovų nenorą, kad mieste atsirastų naujas viešbutis su didžiausia konferencijų sale.
Manoma, jog kai kam galėjo užkliūti ir bendrovės „K26“ akcininkas, žinomas Kauno verslininkas, bendrovės „Boslita ir ko“ vadovas Gintaras Skorupskas, kuris turėjo nemalonumų dėl sandorių su Rusijoje besislapstančiu bankrutavusio „Ūkio banko“ savininku Vladimiru Romanovu.
Nors politikai minėjo savo pirmąjį sprendimą sustabdę, nes sulaukė šalia gyvenančių žmonių ir įmonių skundų, bendrovės „K26“ vadovas Rolandas Balčikonis bei architektas G. Natkevičius tikino, kad visi galimi nesutarimai jau seniai išspręsti. Esą viskas suderinta ir su šalia veikiančio kito viešbučio „Best Baltic Kaunas“ atstovais, kurie buvo kreipęsi į savivaldybę prašydami pateikti detalesnę informaciją.
Verslininkai sulaukė palankaus teismo sprendimo
Kauno politikų sprendimą stabdyti naujojo viešbučio statybos darbus bendrovė „K26“ apskundė teismui.
Šių metų vasarį verslininkai sulaukė palankaus regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo. Jame konstatuota, jog atsisakydama pritarti bendrovės projektiniams pasiūlymams Kauno savivaldybė elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai.
Teismas taip pat įpareigojo Kauno savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir patvirtinti (pritarti) UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ parengtus ir 2020 m. sausio 8 d. visuomenei pristatytus ypatingo viešbučių paskirties pastato Kęstučio g. 26 statybos projektinius pasiūlymus.
„Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Kauno miesto savivaldybės administracijai atsisakyti pritarti projektiniams pasiūlymams, o Kauno miesto savivaldybės administracijos nenuoseklūs veiksmai patvirtina, kad ji akivaizdžiai, be teisėto ir pagrįsto pagrindo, atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus”, – sprendime pasisakė teismas.
Savivaldybės pozicija: verslininkai privalo pateikti ir suderinti dokumentus
Savivaldybės atstovai nesutikdami su jiems nepalankiu sprendimu pasinaudojo teise šį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui, šiuo metu ginčas dar nėra baigtas.
„Šiuo metu tarp savivaldybės ir Kęstučio g. 26 pastato savininko vyksta ginčas dėl statybai reikalingų dokumentų atitikimo teisės aktams. Kol šie ginčai nebus išspręsti, negali būti tęsiamos su statybų dokumentų vertinimu susijusios procedūros“, – portalui „Delfi“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė – Kudarauskė.
Savivaldybės atstovų paklausus, kokie jų manymu egzistuoja galimi šių problemų sprendimo būdai, kad darbams būtų išduotas leidimas ir nebeliktų miesto centrą bjaurojančio „vaiduoklio“, sulaukta gana lakoniško bei formalaus atsakymo.
„Siekiant, kad įvyktų pokyčiai, savininkai privalo tinkamai pateikti ir suderinti dokumentus“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Nors UAB „K26“ direktorius R. Balčikonis bei architektas G. Natkevičius nebuvo linkę plačiau komentuoti vykstančio teisinio ginčo detalių, jie abu užsiminė, kad esamą situaciją nulėmė ir tebelemia valdininkų ir politikų geranoriškumo trūkumas.