Jei arenos aikštelėje verda krepšinio kovos, tai valdiškose institucijose – ginčai dėl prieš trejus metus atidarytos arenos statybų lėšų. „Žalgirio“ arena pastatyta už maždaug 167 mln. litų – apie trečdalį gauta iš ES fondų, kitus pridėjo Vyriausybė ir pasiskolinusi savivaldybė. Po Valstybės kontrolės audito, ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu, Kauno savivaldybė beveik pusę mln. litų europinės paramos turės grąžinti.
„Jie numatė vadinamąjį užsakovo rezervą, šitų pinigų panaudojimo tvarka tokia, kad įkainiai turi būti numatyti pagrindinėje sutartyje. Jeigu tie įkainiai nenumatyti arba skiriasi, tai reikia iš naujo atlikti tam tikras procedūras. Jie tokių procedūrų neatliko ir dalį lėšų panaudojo dalykams, kurie nebuvo numatyti, kitą dalį panaudojo mokėdami brangiau, nei buvo numatyta sutartyje“, – pažeidimus aiškina Verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.
Beveik pusę mln. litų reikėtų sumokėti iki Naujųjų metų, Kauno savivaldybė ministro įsakymą apskundė – skundą agentūra žada išnagrinėti per kelias savaites.
Pasak arenos statybas prižiūrėjusio valdininko, savivaldybė su Verslo plėtros agentūra dėl grąžintinos sumos aiškinasi nuo praėjusio vasario.
„Iš pradžių Verslo plėtros agentūra teigė, kad reikės grąžinti 1,87 mln. litų. Dabar jau apsigynėme likusius, ginamės toliau. Sutinku, kad ir mes klystame, bet čia, kaip ir kiekviename ES finansuojamame projekte, būna tokių niuansų“, – kalba Kauno savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Jei laiku neras koncesininko, savivaldybei gali tekti grąžinti ir iš Europos gautus 5 mln. litų. Jie skirti Kauno plaukimo centrui statyti.