Keičiasi Baltijos šalyje NT perkančių rusų elgesys

Rusijos ekonomikai grimztant į recesiją, šalies gyventojai bandys išsaugoti kapitalą, investuodami jį į nekilnojamąjį turtą. Bet dėl Rusijos ir Europos Sąjungos konflikto rusai nebe taip aktyviai perka būstą Baltijos šalyse.

Namas Jūrmaloje, butas Rygoje, Taline ar Vilniuje – Rusijos gyventojų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Baltijos šalyse išliko stabilus net sunkiausiais finansinės krizės metais.

Rusus labiausiai viliojo palyginti nedidelės kainos, kaimynystė su Rusija ir rezidento statusas, suteikiantis galimybę gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Tačiau pastaruoju metu rusų susidomėjimas būstu Baltijos šalyse ėmė mažėti ir, kaip mano „Deutsche Welle“ apklausti ekspertai, greičiausiai tokia tendencija išsilaikys ir ateityje.

Lietuva: paklausa buvo, bet ar ji išsilaikys?

Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo departamento ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, dar visai neseniai Rusijos gyventojus domino butai Baltijos valstybių sostinių centre ir kurortuose.

„Rusijos Federacijos piliečiai rinkdavosi būstą arba naujuose namuose, esančiuose miegamuosiuose miesto mikrorajonuose, arba butus miesto centre. Tokio būsto kaina svyruoja nuo 70 iki 150 tūkst. eurų (apytikriai 240 – 500 tūkst. Lt.). Palangos ir Druskininkų kurortuose iki šiol dažniausiai buvo perkami nedideli butai, kainuojantys iki 100 tūkst. eurų (apytikriai 350 tūkst. Lt.)“, – papasakojo S. Vagonis interviu DW.

Tolesnis rusų domėjimasis nekilnojamuoju turtu Baltijos šalyse, DW pašnekovo nuomone, priklausys ir nuo išorinių, ir nuo vidinių veiksnių. „Jei įtampa tarp Rusijos ir Vakarų ir toliau augs, Rusijos gyventojai gali pradėti atsargiau investuoti į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, – mano jis. – Kita vertus, kuo giliau Rusijos ekonomika grims į recesiją, tuo daugiau žmonių sieks išsaugoti savo kapitalą, investuodami į būstą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje arba kokiose nors trečiosiose šalyse.“

Savo ruožtu, ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad nors rublio kurso nuosmukis ir yra svarbus veiksnys, jis nepaveiks stambių investuotojų iš Rusijos, gaunančių pelną eurais ar doleriais. Vis dėlto, pabrėžė ekonomistas pokalbyje su DW, vargu ar galima tikėtis, kad ir smulkius, ir stambius investuotojus ir toliau domins nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse. „Kiek žinau, šiandien Rusijoje gaji nuomonė, kad ieškant saugaus užutekio investuoti į nekilnojamąjį turtą artimojo užsienio šalyse – rizikingas žingsnis“, – pasakė G. Nausėda.

Tai, kad rinka sustingo laukime, patvirtina ir komercinio NT paslaugų bendrovės „Colliers International Advisors“ analitikė Giedrė Kulakovienė. „Mes pastabėjome, kad investuotojai iš Rusijos tapo atsargesni, apsvarsto kiekvieną variantą ir nuodugniai tiria rinką. Baltijos valstybės taip pat įtariau žiūri į Rusijos piliečius, norinčius investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – aiškina G. Kulakovienė.

Latvija: „langas į Europą“ užsidarė

Latvijoje Rusijos gyventojai dar visai neseniai taip pat dažniausiai rinkdavosi nebrangius butus, sako Pavelas Grigorijevas, Rusijos kompanijos „Baltic Estate“, parduodančios nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, valdybos narys. „2009–2014 m. dauguma mūsų klientų pageidavo būsto už 150–170 tūkst. eurų (500–600 tūkst. Lt.), nes perkant būstą už tokią sumą, galima buvo gauti leidimą gyventi Latvijoje“, – paaiškino P. Grigorjevas.

Kompanijos duomenimis, iki šiol Latvijoje Rusijos piliečių įsigyto nekilnojamojo turto objektų skaičius stabiliai augo. Tarkim, 2010 m. šalyje buvo išduota apie 1 tūkst. leidimų gyventi šalyje, o 2013 m. – jau apie 7 tūkst. Visais atvejais prašymo pagrindas buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. „Tačiau toli gražu ne visi klientai kreipiasi dėl leidimo gyventi Latvijoje. Vieni jį jau turi kitose šalyse, kitiems apskritai jo nereikia. Todėl sudarytų sutarčių skaičius iš tiesų yra daug didesnis“, – patikslina ekspertas.

Nepaisant to, kad kol kas Rusijos gyventojų, perkančių būstą Latvijos NT rinkoje, skaičius yra didelis, P. Grigorjevas įsitikinęs, kad ateityje padėtis gali pasikeisti į blogąją pusę. „Visų pirma, neigiamą poveikį turės faktas, kad nuo šių metų rugsėjo mėn. Latvijoje investuotina suma, suteikianti teisę kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje, padidinta nuo 150 iki 250 tūkst. eurų (nuo apytikriai 500 tūkst. iki daugiau nei 860 tūkst. Lt.), o 5 proc. nuo įsigyto turto vertės reikia sumokėti stabilizavimo fondui“, – tvirtina P. Grigorjevas.

Tuo, kad Rusijos gyventojų domėjimasis nekilnojamojo turto objektais Baltijos šalyse palaipsniui galutinai išnyks, įsitikinęs ir ekspertas iš Maskvos Igoris Indriksonas, įsteigęs portalą Indriksons.ru ir valdantis investicijas į nekilnojamąjį turtą.

„Potencialūs investuotojai į Latvijos NT pagaliau suprato, kad leidimas gyventi iš tiesų yra brangiai kainuojanti viza į Šengeną, nesuteikianti teisės iškart gauti ES gyventojo paso, todėl neverta tiek permokėti“, – įsitikinęs I. Indriksonas.

Vienas iš minusų, kuriuo nepatenkinti rusai, įsigiję nekilnojamąjį turtą Latvijoje, yra tai, kad gavę leidimą gyventi šalyje, dauguma rusų automatiškai tampa mokesčių rezidentais, ir privalo deklaruoti visas pajamas bei mokėti mokesčius į Latvijos iždą.