Koks turėtų būti ir kaip turėtų atrodyti būstas, žmonės tiksliai neįvardija. Tačiau nekilnojamojo turto įmonių vadovai lyg susitarę tikina, jog žmonės didžiausią prioritetą teikia naujos statybos namams.
Renkasi kokybę
Taip pat pirkėjai nebeišreiškia poreikio įsigyti kuo didesnio ploto būstą, o didžiausią dėmesį skiria kokybei. Vis didesnė dalis žmonių renkasi kokybiškus, kompaktiškus, tačiau patogioje vietoje esančius būstus.
„Šiuo metu pirkėjai ypatingai orientuojasi į naują statybą, tiek namo, tiek ir buto. Karantino metu buvo tokia tendencija, kad žmonės kartais rinkosi mažesnio ploto būstą, bet naujesnį ir modernesnį. Prioritetą teikia naujai statybai, kurioje dažniausiai yra dideli vitrininiai langai iki pat grindų“, – pasakojo UAB „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
Vis dar išlieka tendencija, kad žmonės renkasi būstus Klaipėdos rajone: Mazūriškiuose, Slengiuose, Trušeliuose, Klemiškėje ir ten, kur yra geras susisiekimas su Klaipėdos miestu. Jaunos šeimos su vienu ar dviem vaikais namus Klaipėdos rajone dažniausiai renkasi nuo 80 iki 120 kv. m, su daline apdaila.
„Jaunos šeimos renkasi namus su daline apdaila, kad juos įsirengtų pagal savo norus ir skonį. Pas mus daugiausia yra jauni pirkėjai, nes Klaipėdos rajono savivaldybė paskolos pradiniam įnašui duoda subsidijas“, – sakė UAB „Pamario NT“ vadovė Audronė Užandienė.
Pasak nekilnojamojo turto įmonių vadovų, susidomėjimas prabangiais, didelio ploto namais yra daug mažesnis, kadangi dideles pajamas turintys žmonės mieliau perkasi žemės sklypą ir tuomet namą pasistato pagal savo norimas vizijas.
„Prabangų namą yra ganėtinai sunku parduoti, jį pardavinėjame ir dvejus, ir trejus metus. Kiekvienas žmogus turi savo vizijas ir įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti jo būstas“, – pasakojo A. Užandienė.
Per pastaruosius penkerius metus nekilnojamojo turto sferoje pasikeitė ir pirkėjų kultūra bei mąstymas. Žmonės tapo labiau išsilavinę, apsiskaitę ir būstus jau renkasi savarankiškai, be nekilnojamojo turto agentūrų pagalbos.
„Išsirenka pirkėjai būstą pas statytoją, su juo derina kainas ir kad nereikėtų mokėti komisinių jie viską tvarkosi patys, visus dokumentus ir paskolas, vertinimus ir notarus. Tikrai žmonės sugeba susitvarkyti patys, viską užsisakyti. Aišku, dažniausiai kažkokios pirminės informacijos paklausia, paskambina“, – apie pasikeitusią žmonių kultūrą pasakojo UAB „Pamario NT“ vadovė.
Būstus perka su paskola
Pasak NT įmonių vadovų, didžioji dalis, daugiau nei 50 proc. žmonių, būstus perka iš bankų pasiėmę paskolas. Tačiau po šalyje paskelbto karantino iš dalies pasikeitė ir bankų politika – buvo šiek tiek sugriežtintos paskolos gavimo sąlygos.
„Kaip mes pastebėjome prieš pandemiją, tai tuo metu dar buvo daugiau perkančių iš nuosavų pinigų, bet po pandemijos matome, kad šiuo metu skolinti pinigai dominuoja daugiau. Gal todėl, kad kas turėjo laisvų pinigų dabar juos saugiau ir atsargiau išleidžia arba mažiau perka“, – pastebėjimais dalijosi A. Bružas.
Pasak A. Užandienės, nors tarp jaunų žmonių susidomėjimo mažėjimo būsto įsigijimu nėra, tačiau daugėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų, vis garsiau kalbama apie antrąją pandemijos bangą, tad kreipimasis dėl paskolų gavimo yra sumažėjęs beveik 5-10 proc.
„Nors viskas vyksta šiek tiek vangiau nei prieš karantiną, tačiau žmonės po truputį atsigauna. Manau, kad rudenį, jei niekas neišgąsdins mūsų su ta antra banga, tai tikrai viskas turėtų pagyvėti, atsigauti, nes jau yra pastatytų gražių namų ir įrengtų, ir su daline apdaila. Pasiūla yra tikrai didelė, netgi didesnė už paklausą“, – sakė A. Užandienė.
UAB „Aidila“ vadovas A. Bružas pastebi, kad anksčiau žmonės su paskola pirkdavo būstus ir nuomai, o šiuo metu gerai viską apgalvoja.
„Šių dienų nuomos paklausa kaip tik yra pakankamai didelė, tad nemaža dalis žmonių anksčiau drąsiai pirkdavo būstus nuomai, o dabar jau yra daugiau apmąstymo, ar tikrai viskas bus gerai, ar mes turėsime pajamų“, – apie nekilnojamąjį turtą pasakojo A. Bružas.
Būstų paklausa Svencelėje
Šiuo metu Svencelėje yra pradėtas vykdyti projektas, kurio metu yra statomi ir parduodami naujo kvartalo pastatai. Projekto vystytojai „Svencelės salos“, „Marių oazė“ ir „Vilko kopa“ pardavinėja būstus su daline ir vidaus apdaila.
Šis naujas kvartalas įsikūręs visai šalia Kuršių marių ir yra ypatingas tuo, kad kvartale įrengta kanalų sistema, žmonės gali atplaukti su kateriais, laiveliais ir prisišvartuoti krantinėje nemokamai.
„Įsigydami namą ar butą pirkėjai gauna krantinės dalį, kurioje gali švartuoti savo laivus. Į žemės sklypo plotą yra įskaičiuota ir dalis kanalo, tad kanalų sistema yra automatiškai priskiriama gyventojams“, – sakė „NT market“ direktorė Jūratė Andrijauskienė.
Nekilnojamojo turto įsigijimu naujajame Svencelės kvartale labiausiai domisi žmonės iki 50-ies metų amžiaus. Pasak J. Andrijauskienės, daugiausia yra domimasi pirmoje eilėje nuo Kuršių marių esančiais gyvenamaisiais namais su vaizdu į marias.
„Pirmojoje eilėje su vaizdu į marias yra 160 kvadratinių metrų ploto gyvenamieji namai, o antroje eilėje labiausiai domimasi yra antro aukšto butais, kurių plotas 60 kvadratinių metrų, bet šalia jų yra 45 kvadratinių metrų terasa su vaizdu į Kuršių marias, o pro miegamojo ir svetainės langus galima matyti Nidos kopas“, – pasakojo „NT market“ direktorė.
Didžioji dalis žmonių besidominčių nekilnojamojo turto pirkimu Svencelėje užsiima jėgos aitvarų ir burlenčių sportu arba tie, kurie turi katerius.
Yra numatyta, kad Svencelės kvartalai bus plečiami pusiasaliuose ir salose, statybos yra numatytos net keliems metams į priekį. Pusiasalyje planuojama statyti mažesnius, kubo tipo pastatus 45 kvadratinių metrų ploto. Tokie kubai būtų įperkami didesniam žmonių kiekiui, nes jų bendra suminė kainos išraiška bus mažesnė.
Šiuo metu Svencelės naujai statomame kvartale yra rezervuoti 2 individualūs gyvenamieji namai ir 2 butai, nors pardavimai vyksta vos 3 mėnesius.
„Šiame kvartale yra labai kokybiškos statybos, nes naudojamas yra vokiškas klinkeris, siekiama aukštos kokybės. Būna kiti kvartaliukai kažkur užmiestyje, tai tuomet yra siekiama kuo pigiau pastatyti, nes pirks jaunos šeimos su paskolomis, gaus mažas paskolas, reikės didelio pradinio įnašo. O čia nemaža dalis žmonių perka būstus be paskolų. Kvadratinio metro kaina yra nuo 2 300 iki 2 500 eurų, tad negalima naudoti prastų medžiagų, prastai įrenginėti ir parduoti prasto pirkėjui produkto“, – pasakojo J. Andrijauskienė.
Šiuo metu naujame kvartale yra rengiamos viešosios tvarkos taisyklės, kurių turės laikytis visi kvartalo gyventojai. Svarstoma, kaip bus sutvarkytas gerbūvis, kaip bus skirstomos automobilių stovėjimo vietos, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovintys automobiliai neužstotų gyventojams vaizdo į Kuršių marias.