Užsibrėžtų tikslų pasiekta nebuvo
Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, įstatymo, kuris buvo sukurtas ir priimtas 2018 metais, tikslas buvo gražus ir teisingas – prisidėti prie regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo bei tolygios, tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo.
„Buvo siekiama, kad kuo daugiau žmonių grįžtų, kuo mažiau išvyktų, gimstamumas didėtų ir panašiai. Vienu žodžiu, vienu šūviu norėjome visus tuos zuikius nušauti, viską padaryti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, pasak M. Šiurkaus, atsiradus galimybei atlikti išsamią tokių ketinimų analizę, pasirodė, kad išsvajotas rezultatas pasiektas toli gražu nebuvo.
„Didžioji dalis tos paramos nukeliavo ne į regionus, o į žiedines savivaldybes aplink didžiuosius miestus – aplink Kauną, Vilnių ir Klaipėdą, kas savaime suprantama, nes žmonės renkasi būti ten, kur daugiausiai yra darbo vietų ir daugiausiai galimybių. Tada tas tikslas, kuris buvo išsikeltas – pamatėme, kad jis tikrai nebuvo pasiektas.
Plius, įstatyme nebuvo tokių saugiklių, kaip maksimali būsto vertė. Įsigyjamas būstas buvo ir prabangus būstas, ir vis tiek tu galėjai gauti subsidiją, nes nebuvo vertinamos pajamos. Labai mažai yra valstybių, bent jau aš pats neradau, kur nebūtų vertinamos pajamos. Jeigu tu uždirbi ir, kaip pavyzdys, turi ar labai turtingus tėvus, ar kažkokį verslą – tu vis tiek gali gauti tą subsidiją, nes tavo pajamos nevertinamos. Vienintelis kriterijus buvo tai, kad tai turi būti tavo pirmas būstas“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Be to, kaip pastebėjo M. Šiurkus, tai, kad didelė dalis paramos nukeliavo būtent į žiedines savivaldybės, turėjo įtakos ir pačiai būsto rinkai.
„Kaip ir minėjau, didžioji dalis tos paramos nukeliavo į žiedines savivaldybes ir labai ženkli dalis į Klaipėdos rajono savivaldybę. Ten jau tikrai atsirado tam tikra įtaka būsto rinkai ir įsigyjamas būstas su subsidija, kaip Lietuvos bankas padarė analizę, buvo brangesnis, negu tas, kuris įsigyjamas be subsidijos. Tai reiškia, kad mes, turėdami didesnę paklausą, negu pasiūlą, tik kažkam suteikėme pirmenybę, sukeldami patys būsto kainas, taip netaikliai finansuodami“, – aiškino jis.
Argumentai įtikina ne visus
Užsibrėžtų tikslų, kurie, deja, pasiekti taip ir nebuvo, būta ir daugiau, o visa tai ir turėjo įtakos tam, kad buvo imtasi tvarką iš esmės keisti. Tiesa, naujos tvarkos logika tenkina ne visus. Štai Kauno technologijos universiteto doktorantas Audrius Narbutas laidoje teigė, kad ne visi viceministro išsakyti argumentai, dėl kurių subsidijų skyrimo tvarka esą yra keičiama, jį įtikina.
„Gali būti pavieniai atvejai, kai galbūt buvo bandoma kažkiek papiktnaudžiauti, bet turime suprasti, kad, jeigu kažkas jau ir turėjo galimybes papiktnaudžiauti, ir, tarkime, turėjo savo verslą, tai savivaldybių alfa ir omega biudžete yra GPM. Toks asmuo, tikėtina, turi aukštas pajamas, sumoka daug didesnius mokesčius, kurie vėliau panaudojami visai savivaldybės gerovei. Ar reikia riboti – čia yra diskusijų klausimas, bet, kad toks asmuo vien tik žalą neša – čia yra visiška netiesa“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Pašnekovas aptarė ir viceministro išsakytą argumentą apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius.
„Kad galėjo kažkur epizodiškai kainos pasipūsti, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone – tikrai turbūt įmanoma. Kodėl Klaipėdos rajonas yra pirmas? Kodėl ne Kauno rajonas, pavyzdžiui? Nemaža dalimi todėl, kad jų strategai gerai sudirbo, pamatė, kad yra galimybė į regioną pritraukti jaunas šeimas ir jie tą padarė“, – teigė A. Narbutas.
Pasakė, kaip keisis subsidijų išdavimo tvarka
Kaip pabrėžė M. Šiurkus, valstybės pinigai privalo būti naudojami atsakingai.
„Negalime mes jų dalinti į kairę ir į dešinę. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė jis.
Taigi, dabar, atlikus išsamesnes situacijos analizes, subsidijų jaunoms šeimoms skyrimo tvarką nuspręsta keisti.
„Matome ir suprantame, kad žmogus kraustysis ten, kur jam yra galimybių užsidirbti, gauti paslaugas, auginti vaikus, jeigu mes kalbame apie jaunas šeimas. Tam mūsų pakeitimuose dabar vienas iš esminių dalykų yra tai, kad būtų prioritetas toms eilėje esančioms šeimoms, tiems asmenims, prie kurių prisideda pačios savivaldybės.
Pavyzdžiui, Alytus, Akmenės savivaldybė – man atrodo, jie patys 5 tūkstančius duoda tam, kad pritrauktų žmones. Jeigu atvyksta gydytojų šeima, ten išvis ar 30, ar 50 tūkstančių duoda – tai tikrai didžiulės sumos“, – atkreipė dėmesį M. Šiurkus.
Pasak jo, ir pačioms savivaldybėms tokios investicijos turi aiškią ekonominę grąžą.
„Per du metus atsipirks visos tavo investicijos. Kai mes sakome: mes čia statome fontanus, estradas už milijonus ir panašiai, bet tų žmonių vis tiek pas mus kažkaip neatsikrausto ir negyvena, tai, pirmiausia, turėtų būti darbo vietos, savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie paramos, kurią mes dabar siūlome.
Ji mažėja dėl to, kad keičiasi ta maksimali riba, kuri būdavo numatyta ir kurią tu galėdavai gauti procentaliai nuo to, ar vienas vaikas yra, ar du. Dabar mes sakome, kad tai turėtų būti nuo 87 tūkstančių maksimalios kredito sumos, pusė pradinio įnašo. Reiškia, 7,5 proc., tai bus 6525 eurai. Kitą dalį galėtų prisidėti pati savivaldybė. Tas mechanizmas tikrai veiktų, didžioji dalis merų tam dalykui irgi pritarė. Buvo nepasitenkinimas iš būtent didžiųjų miestų rajonų merų, bet ir ten radome tam tikrą kompromisą“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Kaip teigė viceministras, savivaldybėse, kurios daugiau iniciatyvos imasi pačios, plėtra tikrai vyksta jau ir dabar.
„Pavyzdžiui, Molėtai. Ten jau statosi naujų daugiabučių mažytis toks kvartalėlis ir naujos statybos butas, 3-jų kambarių, kainuoja iki 120 tūkstančių eurų. Taigi, pati savivaldybė prisiima kažkokią dalį kaštų, inžinerinių turbūt dalykų ir panašiai, ir, tokiu atveju, suteikia galimybes įsigyti kokybišką būstą ar tiems patiems gyventojams, ar naujai atvykstantiems žmonėms“, – teigė M. Šiurkus.
Negailėjo kritikos politikų sprendimams
Vyriausybės siūlomus pakeitimus Kauno technologijos universiteto doktorantas A. Narbutas kritikuoja. Pašnekovas paaiškino, kodėl, jo manymu, tokie siūlymai žmonėms teiks tik mažiau naudos. Visų pirma, pasak A. Narbuto, vertėtų atsigręžti ne į sėkmės istorijas, o į realias aktualijas nekilnojamojo turto rinkoje.
„Jeigu mes manome, kad už 120 tūkstančių eurų išeis pastatyti naują namą, o daugiabučiai statosi ten, kur ateina labai didelės investicijos – Molėtai yra sėkmės istorija tik dėl to, kad turi Arvydą Paukštį. Iš esmės, turime daugybę interviu žiniasklaidoje su Arvydu Paukščiu, kur jis yra pasakęs: aš atėjau ten todėl, kad tai yra mano gimtas kraštas ir aš noriu jį pakelti iš pelenų. Na, gal ne iš pelenų, bet į naują lygį. Labai ačiū tokiems lyderiams. Tokių lyderių Lietuvoje reikia, bet ne kiekviena savivaldybė tokį turi.
Jeigu mes kalbame apie tą pačią Akmenę – kodėl Akmenėje situacija pagerėjo? Todėl, kad Akmenė turėjo LEZ’ą, į kurį atėjo Vakarų medienos grupė. Kaip Lietuvoje atsiranda laisvosios ekonomikos zonos (LEZ)? Ateina įstatymai. Kiek dabartinė valdžia pasiūlė įstatymų, kad suformuotumėme naujus LEZ prie kitų savivaldybių? Nei vieno“, – kalbėjo jis.
Apskritai, pasak A. Narbuto, reikia suprasti, kad 7,5 proc., kurie yra siūlomi dabar – aiškiai rodo, kad jaunoms šeimoms bus siūloma gauti ženkliai mažesnę išmokų sumą.
„Ji bus 100 procentų mažesnė, nebent turėtume didžiulę lyderystę savivaldybėse. Ir dabar savivaldybėse ta lyderystė galėtų egzistuoti, todėl, kad ir dabartinė sistema nedraudžia savivaldai prisidėti, o tos savivaldybės, kurios prisideda, yra kaip tik palaikomos kaip gerieji pavyzdžiai. Taigi, šeimos tikrai gaus mažesnes išmokas, bet yra ir dar kitas momentas – dabar mes turime eiles. Jos yra problemiškos tik dėl vieno aspekto.
Šeima negali suformuoti nekilnojamojo turto sandorio tol, kol negauna pažymos. Mes tiesiog padarykime sistemą, kad šeima ir jos perkamas nekilnojamasis turtas atitinka paramos programą, ir leiskime jai tuos sandorius formuoti, ir baigsis tie laiškai. Jeigu mes tikimės, kad nekilnojamąjį turtą parduodantis asmuo labai ilgai lauks, o ta šeima jausis komfortabiliai, laukdama du metus eilėje, kad gautų paramą – to nebus“, – pabrėžė A. Narbutas.
Taigi, A. Narbutas siūlo likti prie tos pačios esamos sumos, o pokyčius vykdyti visai kitose srityse.
„Pasiliekame prie tos pačios sumos, pakeičiame sistemas, kad tiesiog užtenka atitikti reikalavimus, juolab, kad kiekviena šeima, kuri sulaukia savo eilės ir atitinka reikalavimus, ir šiandien gauna. Tegul jos formuoja sandorius, keliasi į tuos būstus ir baigsis didžiulė dalis problemų. Gal ne 100 procentų visi atvejai, bet didžioji dalis atvejų išsispręs natūraliai“, – teigė jis.
Į pašnekovo išsakytas mintis sureagavo pats M. Šiurkus.
„Audrius čia pasileido į tokius visiškai techninius dalykus. Audrius sako, kad savivaldybės dabar gali prisidėti. Na, negali jos prisidėti, nes, paprasčiausiai, jos neturi įtakos formuoti eilę. Mes ir siūlome, kad yra skiriamos lėšos, techniniai dalykai, o kaip tos lėšos galėtų būti skelbiamos – čia jau poįstatyminių teisės aktų reikalas ir tuos dalykus susidėliosime. Kaip veikia, pavyzdžiui, saulės subsidija? Yra skiriamos lėšos, pasikreipia žmonės ir viskas. Aš manau, jeigu kas 2 ar 3 mėnesius tokia parama būtų vis atnaujinama ir skiriama – čia sprendimas tikrai nepriimamas taip, kad šiandien aš nusprendžiu pirkti namą ir rytoj nusiperku. Vis tiek žmonės pagalvoja, renkasi ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Be to, pasak viceministro, svarbiausia šioje vietoje yra pasakyti vieną dalyką.
„Konkurencija tarp savivaldybių, kuri dabar yra tikrai didžiulė be valstybės paramos – ji galėtų būti sujungiama. Tokiu atveju, už tas pačias lėšas tikrai daugiau jaunų šeimų galėtų pasinaudoti ta finansine paskata ir savivaldybių prisidėjimas – jis praplės tą gavėjų ratą ir, manau, daug daugiau jaunų šeimų galės gauti paramą, negu gaudavo dabar“, – teigė M. Šiurkus.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
Balandžio 23 d. Seimas po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtam įstatymo projektui, kuriuo siekiama keisti finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelį.
Įstatymo projekte numatoma, kad finansinė paskata būtų teikiama regionuose ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms.
Subsidijos dydis turėtų būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų). Būsto įsigyjamo maksimali vertė turėtų siekti 120 tūkst. eurų. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų.
Projekte numatoma, kad turėtų būti atsisakoma būsto statybų finansavimo. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas. Taip pat nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas.
Siūloma atsisakyti ir laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui.
Taip pat siekiama įvirtinti nuostatą, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos.
