Dalis įspėtų savininkų, bijodami didesnių mokesčių ir baudų, suskubo tvarkytis savo valdas. Tačiau poroje sklypų kaimynai įžvelgia įtartinus šienavimo būdus.
Nebaigtos statybos
Panevėžio centre infrastruktūra suformuota gana tankiai, o tolstant į miesto pakraščius galima rasti vis daugiau tuščių žemės plotų, kurie neretai vasarą akis bado aukšta žole, šiukšlėmis. Šaltinio gatvėje tokių sklypų – ne vienas. Žole apaugusios žemės – ne vieneri metai vargas Savivaldybei ir nejauki kaimynystė artimiausiems gyventojams iš Kniaudiškių kvartalo.
„Gyvenu 97-ajame Kniaudiškių gatvės name, prie mūsų neseniai pastatyti kotedžai, juose kuriasi nauji žmonės. O priešais – du sklypai, kuriems tereikia žiežirbos ir kvartalo laukia nelaimė“, – apie netvarkingą teritorija šalia namų sako panevėžietė Liuba Rimienė.
Jau tikriausiai penkiolika metų bus, pasak pašnekovės, kai priešais, Šaltinio gatvėje 5C ir 5B ėmė dygti du nauji gyvenamieji pastatai. Tačiau statybos sustojo ir nauji mūrai per ilgą laiką tapo vaiduokliais su apleista aplinka.
„Niekada nematėme tų namų savininkų. Girdėjome kalbas, kad jiems pritrūko pinigų statyboms baigti, kad statinius atėmė bankas už skolas. Tačiau kai viskas sustojo, čia atsirado dar viena netvarkinga teritorija mieste“, – teigia moteris.
Įtaria naikinus žolę
Jos pasakojimu, negyvenamų namų langai ir durys buvo užkaltos, o aplink ėmė želti ne tik žolė.
„Pavasarį krūmai ir medžiai natūraliai prisisėja, vyras dar bando juos apipjauti nuėjęs“, – apie savavališkus veiksmus kaimyniniame sklype prasitaria Liuba.
Pašaliniai asmenys čia, anot jos, neša ir meta šiukšles. Einant pro sklypus esą sklinda dvokas nuo paliktų sauskelnių, skardinių ir kitų atliekų.
„Vedžioju kas dieną šunelį – tikra tragedija tie sklypai. Paskutinį kartą žolę nušienautą ten matėme pernai. O šiemet viskas tiesiog nurudavo – esame tikri, kad savininkai panaudojo chemines priemones žolei naikinti“, – užsimena L. Rimienė.
Moteris pasakoja, birželio 10-osios vakare mačiusi vaikštant žmones minėtuose apleistuose sklypuose. Ryte visa žaluma jau geltonavo.
„Manome, kad tada jie kažko užpylė ir paprasčiausiai taip išnaikino žolę. Dabar tik karštesnė diena ir gali tikėtis ugnies. Ar taip galima elgtis mieste? Su nuodais turėjo nunykti ir ten buvusi gyvūnija“, – nuogąstauja pasipiktinusi kaimynė.
Daug metų Kniaudiškių gatvėje gyvenanti moteris neslepia jaučianti pavojų nuo apleistų sklypų, bet padaryti nieko negali. Šią bėdą ji teigia jau perdavusi ir Panevėžio miesto savivaldybei. Beje, šalia apleistų sklypų yra nesutvarkytas, pasak pašnekovės, ir valstybinės žemės gabaliukas. Pavasarį jame taip pat matėsi šiukšlių, bet pranešus Savivaldybei viskas buvo skubiai sutvarkyta. Dabar ten vėl, L. Rimienės žodžiais, reikia darbo rankų, nes ir vėl netvarkinga.
„Klausiau naujų kotedžų gyventojų, ar jiems mielas toks vaizdas po langais. Jie naujakuriai – dar neskuba skųstis, bet netrukus trūks ir jų kantrybė“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kiti šioje Kniaudiškių kvartalo dalyje sutikti gyventojai netvarkos kaimynystės nepastebėjo. Pasak kalbintų pašnekovų, statybos apleistuose sklypuose sustojo, bet palikti tušti pastatai jiems nekliūva.
Įspėja apsileidėlius
Panevėžio miesto savivaldybė nuolat stengiasi priminti, kad gyventojus supanti aplinka – ir jų pačių atsakomybė. Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai kiekvienais metais iki liepos 1 dienos tikrina, kiek mieste yra nenaudojamų, apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų.
Laiku nesusitvarkiusiems pasitaisyti duodamas mėnuo, o to nepadarius – gresia didesnis žemės mokestis ir netgi bauda nuo 20 iki 140 eurų. Šiais metais Savivaldybė į preliminarų nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą jau įtraukė 130 sklypų. Šaltinio gatvės 5C ir 5B tarp jų nėra.
„Turimais duomenimis, juose yra nebaigtos statybos. Pasiaiškinsime situaciją, jei reikės, atliksime patikrinimus“, – gyventojus erzinančiomis kaimynų valdomis pasidomėti pažadėjo Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Aušrys Valkūnas. Tačiau Šaltinio gatvėje Savivaldybė šiemet pastebėjo kelis sklypus, kurie užkliuvo tikrintojų akims dėl nenušienautos žolės, kaip to reikalauja Panevėžio švaros ir tvarkos taisyklės.
„Šalia Kniaudiškių gatvės 97 daugiabučio yra keletas sklypų Šaltinio gatvėje, kurie yra įtraukti į preliminarų nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą. Jų savininkams išsiųsti pranešimai sutvarkyti žemės sklypą iki rugpjūčio 1-osios, nes priešingu atveju jie bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuriems taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas. Taip pat šių sklypų savininkams gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda“, – paaiškino pavaduotojas.
Praėjusiais metais minėtame sąraše buvo šeši sklypai iš Šaltinio gatvės. Vienam jų šeimininkui skirta bauda, o apleista žemė pateko į nenaudojamų sklypų sąrašą.
„Paprastai didelė dalis sklypų savininkų po gauto pranešimo sklypą susitvarko ir mus informuoja apie tai. Praėjusiais metais į šį sąrašą įtraukti 24 nauji sklypai. Tendencijos didėti nenaudojamiems sklypams nėra“, – teigia A. Valkūnas.
Pašnekovas patvirtino, kad aplink Šaltinio gatvę yra nedidelė dalis valstybinės žemės (suplanuotai Šaltinio gatvei). Skundas dėl tvarkos joje esą perduotas atsakingam Savivaldybės skyriui ir žolė bus artimiausiu metu nupjauta.
Chemija – ne išeitis
Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus atstovas patikino, kad Panevėžio savivaldybė žolei naikinti cheminių medžiagų nenaudoja. Tačiau privačių namų gyventojams tokie būdai kartais atrodo gera išeitis. Prekybos centruose galima rasti įvairių herbicidų neprofesionaliam naudojimui. Tokiems darbams keliami specialūs reikalavimai.
Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) „Sekundei“ paaiškino, kad vadovaujantis Augalų apsaugos įstatymu atskirųjų želdynų, bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijose, išskyrus botanikos sodus, visuomeninės paskirties (mokslo paskirties pastatų, gydymo paskirties pastatų, sporto paskirties pastatų, sporto inžinerinių statinių) teritorijose, leidžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nedidelės rizikos.
Planuojant tokiu būdu „šienauti“ būtina apie darbus informuoti visuomenę. O purškiant teritoriją paženklinti pranešant apie joje vykdomas procedūras.
Lietuvoje šiuo metu registruota beveik 200 įvairiausių cheminių priemonių piktžolėms naikinti. Nemažoje dalyje jų yra glifosato. Pastaroji medžiaga, pasak VAT specialistų, nėra priskiriama mažos rizikos augalų apsaugos produktams. Tarp šių ir daugeliui žinomas, itin veiksmingas „Raundapas“.
Šį pavasarį šalies Seime įregistruotos Augalų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo drausti glifosato naudojimą tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose. Įstatymo pataisos nebūtų taikomos žemės ūkiui, taip pat kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. 2017 metų rudenį Europos Komisija priėmė sprendimą glifosato naudojimą Europos Sąjungoje nutraukti nuo kitų metų pabaigos. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.
Pesticidų mažinimo tikslai yra numatyti Europos Komisijos priimtame „Europos žaliajame kurse“, jame europiečiai per pusę turi sumažinti cheminių priemonių naudojimą per ateinantį dešimtmetį.