Tokį atsakymą iš savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio išgirdo klaipėdiečiai, pasiskundę miesto valdžiai dėl galimo darbų prirašymo. Vytauto gatvės 34 namo gyventojams kilo įtarimų dėl suremontuoto čerpių stogo ploto.
Pernai pavasarį buvo perklotas stogas, kurio plotas 1949-ųjų inventorinėje byloje – 315 kvadratinių metrų. Namas statytas XIX amžiaus pabaigoje. Jis buvo rekonstruotas 1966-aisiais, tuomet pastatytas dar vienas aukštas, stogo konstrukcija pakeista – jis tapo nuolaidesnis, nei buvo anksčiau. Todėl ir galėjo sumažėti plotas.
Tačiau į tai niekas sovietmečiu neatsižvelgė ir inventorinės bylos duomenų nepakeitė. Po namo remonto patys gyventojai pasamdė specialistus, kurie permatavo stogą. Jų duomenimis, stogo plotas – 210 kvadratinių metrų, tai yra 105 kvadratinių metrų mažiau nei byloje.
Kilo įtarimų
Idėja permatuoti stogą namo gyventojams kilo nugirdus statybininkų pokalbį, kad remontui užteks 240 kvadratinių metrų čerpių.
„Tai natūralu, nes čerpės viena kitą truputį dengia, todėl jų reikia daugiau nei stogo plotas. Jei stogas būtų 315 kvadratinių metrų, tuomet reikėtų didesnio kiekio čerpių nei šis plotas“, – tvirtino Vytauto gatvės 34 namo gyventojas Rimantas Žukas.
Stogo remontas kainavo apie 114 tūkst. litų. Pasak R.Žuko, apie 38 tūkst. litų gali būti išleisti nepagrįstai. „Suremontuotas trečdaliu mažesnis plotas, nei nurodyta sąmatoje“, – mano jis.
Privertė tikrinti
A.Gaižučiui arba jo pavaldiniams turbūt teks laipioti stogais. Vytauto gatvės 34 namo gyventojai kreipėsi į administratorių – „Vitės valdas“ ir į savivaldybę, tačiau gavo tą patį atsakymą, kad pretenzijos nepagrįstos – stogo plotas pagal inventorinę bylą – 315 kvadratinių metrų.
„Vitės valdų“ direktorius Raimundas Juodzevičius tvirtino, kad sąmata stogo remontui buvo sudaryta remiantis inventorine byla. Direktorius nežinojo, jog sovietmečiu daugiabutis buvo rekonstruotas ir stogo plotas galėjo sumažėti. Gyventojų skundai pasiekė savivaldybės Miesto ūkio komitetą.
Kad A.Gaižutis būtų įpareigotas nuodugniai ištirti situaciją ir atsakyti pareiškėjams, ginčytis prireikė beveik valandą. Jam buvo priekaištauta, kad atsakyme žmonėms nebuvo nurodyta, kur iš tiesų reikėtų kreiptis. Tik patarta dar sykį aiškintis su „Vitės valdomis“. A.Gaižutis savo kaltę neigė, nes atsakymą jam atostogaujant pasirašė skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Šimanskienė. Tačiau A.Gaižutis komiteto posėdyje buvo įsitikinęs, kad kitokio atsakymo ir negalėjo būti. Anot savivaldybės tarybos sekretoriaus Vidmanto Plečkaičio, tyrimą dėl Vytauto gatvės 34 namo remonto teks pratęsti.
„Bus išanalizuoti atliktų darbų dokumentai, patikrinti panaudotų medžiagų kiekiai. Tuomet bus apsispręsta, ar permatuoti stogą“, – tikino V.Plečkaitis. Be matavimų turbūt nepavyks išsiaiškinti tiesos. Atliktų darbų sąmatoje stogo plotas – 315 kvadratinių metrų, kaip ir 1949-ųjų inventorinėje byloje.
Stogui – visa alga
Nuo pernai birželio iki šių metų liepos namo gyventojams už stogo remontą per mėnesį reikia mokėti vidutiniškai po tūkstantį litų. Mokestis priklauso nuo buto ploto.
Gyventojai Laimai Matevičienei, kuri turi 53 kvadratinių metrų ploto butą, teks pakloti visą metų algą – 13,5 tūkst. litų. Moteris turi mokėti dar ir už dukrą Gintarę – dieninio skyriaus studentę, gaunančią per mėnesį 90 litų stipendiją. Dukra gyvena tame pačiame name 23 kvadratinių metrų bute, jai stogo remontui teks išleisti 5,8 tūkst. litų arba po 487 litus per mėnesį.
„Kaip reikia gyventi visas pajamas atidavus stogui?“ – klausė L.Matevičienė.
Jos mamai vienišai pensininkei Genovefai Patalavičienei, turinčiai tame pačiame name 51 kvadratinio metro ploto butą, stogo remontas kainuos beveik 13 tūkst. litų. Ji per mėnesį gauna tik 686 litus pensijos.
Pasak R.Žuko, sprendimas remontuoti stogą 2006-ųjų vasarą buvo priimtas neteisėtai, nes susirinkime dalyvavo tik keturių butų savininkai, o name yra 12 butų.
„Stogo remontą inicijavo viršutinio aukšto gyventojai. Manau, kad nereikėjo perkloti visų čerpių, būtų užtekę ir dalinio remonto“, – teigė jis.
Biro lubos
Vytauto gatvės 34 daugiabučio gyventojų rūpesčiai prasidėjo po remonto, o S.Daukanto gatvės 35 namo gyventojai nesulaukia, kol bus sutvarkyta laiptinė.
„Klaipėda“ jau rašė apie pretenzijas bendrovei „Mūsų namų valdos“, kuri administruoja S.Daukanto 35 namą. Pasikeitus bendrovės savininkams reikalai pajudėjo.
Pretenzijos kilo, nes vienoje laiptinėje krito lubų tinkas. „Mūsų namų valdos“ beveik metus nesugebėjo imtis veiksmų, nors vienas gyventojų siūlė dengti didžiąją dalį remonto išlaidų. Paaiškėjo, jog namų valdos neremontavo lubų, nes reikia tarkyti čerpių stogą, kuris praleidžia vandenį.
„Mūsų namų valdos“ jau užsakė stogo dalies remonto sąmatų skaičiavimus net trijose įmonėse. Artimiausiu metu gyventojai galės įvertinti kaštus ir pasirinkti, ar daryti remontą. Komentuoti „Mūsų namų valdos“ veiklos, kai jos priklausė kitiems savininkams, negalime. Ne paslaptis, kad buvusioms valdiškoms įmonėms sunku atsikratyti sovietinių darbo principų. „Mūsų namų valdos“ prie mūsų įmonių grupės prisijungė tik praėjusį rudenį. Garantuojame, kad šioje namų valdoje darbų organizavimas vyks gerokai greičiau. Sugebame spręsti daugiabučių problemas. Tai pademonstravome kitose Klaipėdos namų valdose, kurių administruojami daugiabučiai pastaraisiais metais sparčiai atnaujinami“, – pasakojo bendrovės „City Service“ atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis.
Tinkas vėl skeldėja
Pernai kovą ir dar anksčiau buvo bandoma klausti namo gyventojų nuomonės dėl stogo remonto. Tačiau į vieną susirinkimą atėjo per mažai butų savininkų, kad būtų galima priimti sprendimus. Rengiant raštiškas apklausas anketos iš gyventojų negrįždavo.
„Kol gyventojai nepritarė stogo remontui, administratoriai ėmėsi apsaugos priemonių, nudaužydami kristi galintį tinką. Todėl pripažinti avarinės būklės ir atlikti darbų be sutikimo nebuvo pagrindo“, – tvirtino V.Mackonis.
Jei komisija įvertina, kad namo konstrukcijos yra avarinės būklės, administratoriai gali ir be gyventojų sutikimo pradėti remontą, o po to išlaidas susigrąžinti iš daugiabučio bendrasavininkių.
„Klaipėda“ rašė, kad S.Daukanto 35 name nuo drėgmės tinkas vėl ėmė skeldėti, todėl jo gabalai bet kada gali nukristi.