Jie lankys giminaičius ir draugus, nekilnojamojo turto agentus, taip pat tokius turistinius objektus kaip Didžiosios piramidės, Bakingamo rūmai, Eiffelio bokštas ir „Empire State Building“.
Tai išsilavinę ir prasigyvenę kinai, sugebėję pasinaudoti staigiausiu ekonomikos skrydžiu istorijoje. Savo piniginėse jie turi pinigų, jaučia apetitą geram gyvenimui ir nenustygsta vietoje, rašo „The Washington Post“.
Geidžiamiausia šalis - JAV
Tačiau negalima jų kaltinti, kad namuose jie jaučiasi nesaugūs. Agresyvi Pekino kovos su korupcija politika pagavo tūkstančius didelių žuvų ir ateityje laukiama dar daugiau turto konfiskacijų. Oro tarša sukėlė astmos epidemiją, būgštavimai dėl maisto saugumo tapo įprastu reiškiniu, o Kinijos ekonomikos tempai lėtėja. Šalyje vis dar nėra tikros išraiškos laisvės ir galimybės išreikšti savo nepasitenkinimą. Taigi kinų turtuoliai vyksta į užsienį ir trokšta geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams.
Pastaraisiais metais iš Kinijos emigravo apie 9,3 mln. gyventojų, o dar 64 proc. pasilikusių kinų turtuolių – kategorija, kuriai priklauso keli milijonai žmonių – nori emigruoti ar jau ruošiasi tai daryti.
Geidžiamiausia jų šalis yra Jungtinės Valstijos, ir Amerikos nekilnojamasis turtas tampa naujuoju jų iždo vekseliu bei saugaus rojaus garantu. Kaip ir aukso luitai, tai turto klasė, išreiškiama JAV doleriais, apsaugota nuo konfiskavimo ir, jei reikia, įsigyta anonimiškai bei paslėpta nuo vyriausybės, kreditorių ar buvusių partnerių. Tačiau skirtingai nuo aukso luitų, nekilnojamas turtas Jungtinėse Valstijose gali atnešti pajamų, suteikti stogą ir padėti gauti vizą.
NT skelbimai - mandarinų kalba
Šiuolaikinė kinų emigracijos banga jau kilusi, tačiau Amerikos krantus netrukus gali užgriūti tikras cunamis. Liepos mėnesį JAV nekilnojamojo turto svetainė „Zillow“ visą savo nekilnojamojo turto bazę mandarinų kalba pradėjo skelbti didžiausioje Kinijos nekilnojamojo turto svetainėje. Tai reiškia, kad kinų pirkėjai gali naršyti internete ir rasti jų kainos ribas atitinkantį būstą netoli užsienyje gyvenančių giminaičių ar draugų.
„Tai, kad „Zillow“ čia atėjo, turi milžinišką reikšmę, - sakė Niujorko nekilnojamojo turto agentūros „Brown Harris Stevens Residential Sales“ prezidentas Hallas Willkie. – Kinai gali tiesiog užplūsti Jungtines Valstijas nekilnojamojo turto pirkimais“.
Masiniai pirkimai jau prasidėjo. 2013 metais kinai Jungtinėse Valstijose įsigijo nekilnojamojo turto už 11 mlrd. dolerių (27,5 mlrd. litų) ir pirmą kartą užėmė antrąją vietą (12 proc. visų pirkėjų iš užsienio) po kanadiečių, rodo JAV Nacionalinės nekilnojamojo turto pardavimo agentų asociacijos Tarptautinės būsto pirkimų veiklos profilis. „Reuters“ nurodo, kad pirmajame 2014 metų ketvirtyje kinų investuotojai pagal kooperatinių butų pirkimus Manhatane iš pirmos vietos išstūmė netgi rusų išeivius. Dabar, kai atėjo „Zillow“, jie galės dar lengviau dairytis būsto bet kurioje Amerikos vietoje.
Perka butą 2 metų dukrai
H. Willkie pastebi per pastaruosius 18 mėnesių išaugusį kinų susidomėjimą nekilnojamu turtu. „Pastebėjome, kad Niujorke kinai perka labai didelius, labai brangius butus ir namus. Tačiau yra ir perkančiųjų mažesnius butus – už 1,5 mln – 3 mln. dolerių (3,7 mln. – 7,5 mln. litų). Jie skirti čia besimokantiems vaikams. Juos perka tėvai“, - sakė jis.
Pavyzdžiui, 2013 metais viena moteris iš Honkongo už dviejų miegamųjų butą aukščiausiame Niujorko gyvenamajame pastate „One57“ paklojo 6,5 mln. dolerių (16 mln. litų). Tai butas jos dukrai, kuri turės kur gyventi, kai įstos į Kolumbijos, Harvardo ar Niujorko universitetus, savo agentui paaiškino pirkėja. Jos dukrai šiuo metu tėra 2 metukai. Kita kinė savo šeimos nariams nupirko iš viso keturis butus po 20 mln. dolerių (50 mln. litų).
Šios rinkos potencialas yra didžiulis. Sausio mėnesį „Hurun Chinese Luxury Consumer Survey“ – svetainė, analizuojanti turtingiausių šalies piliečių gyvenimo būdą ir pažiūras – nurodė, kad emigravo ar planuoja emigruoti mažiausiai 64 proc. žemyninės Kinijos namų ūkių, kurių asmeninis turtas siekė bent 1,6 mln. dolerių (4 mln. litų). Jungtinės Valstijos yra populiariausia jų kryptis.
Anot „Credit Suisse“ 2013 metų ataskaitos, iki 2020 metų 2 mln. kinų turės turto už daugiau kaip 1,6 mln. dolerių (neskaitant jų namų). Dar šimtai tūkstančių tokių gyventojų yra Honkonge.
Šiais metais užsienyje studijuoja iš viso 450 tūkst. kinų. Maždaug pusė jų mokosi Jungtinėse Valstijose ir baigę studijas veikiausiai visam laikui pasiliks šioje šalyje. Kad aptarnautų tokią armiją, nekilnojamojo turto pardavėjai studentų tėvams Kinijoje siūlo kooperatinius butus Toronte ir Vankuveryje. Tėvai graibsto tokius butus jų net neapžiūrėję, nes jie yra netoli Toronto universiteto, Birtų Kolumbijos universiteto ir kitų mokslo įstaigų.
Padidino kainas
Toks sujudimas Kanadoje ir Australijoje padidino kainas bei imigracijos srautus. Torontas Šiaurės Amerikoje pirmauja pagal dangoraižių statybas – šiuo metu ten statoma 130 daugiaaukščių (daugiau negu Niujorke), rodo statybų duomenų grupės „Emporis“ statistika.
Sąlygas emigracijai sudarė turtingiausias Honkongo žmogus Li Ka Shingas, kuris Kanadoje pastatė dešimtis tūkstančių kooperatinių butų ir neseniai Kinijoje pradėjo pardavinėti savo turtą, kad persikeltų į žalesnes Šiaurės Amerikos ganyklas.
Pasipelnyti iš egzodo tikisi net Kinijos vyriausybė. Valstybinė įmonė „Greenland Group Co“ iš Šanchajaus neseniai tapo didžiausio statybų projekto Los Andžele savininke ir 400 mln. dolerių (1 mlrd. litų) vertės kooperatinių butų statybų projekto Toronte statybų vykdytoja. Netrukus ji planuoja įsigyti ir dvi dideles statybų vietoves Sidnėjuje bei investuoti iki 3 mlrd. dolerių Australijoje. Kita įmonė „China Vanke“ neseniai pranešė sudariusi 620 mln. dolerių (1,55 mlrd. litų) vertės kontraktą San Fransiske.
Dosnios imigracijos investuotojams programos, vizos studentams ir šeimų finansavimas sukūrė didžiules diasporas miestuose, kurie vilioja naujakurius. 2013 metais Jungtinėse Valstijose gyveno 3,79 mln. Amerikos kinų. Beveik 30 proc. iš jų Amerikoje įsikūrė nuo 2000 metų.
Bėgti skatina korupcijos uodega
Emigraciją skatina ir tai, kad atsirado milijonai milijonierių, trokštančių geresnio gyvenimo. Tačiau nemažai jų turto yra gauta korupcijos būdu. Prekyba nekilnojamuoju turtu suaktyvėjo kaip tik tuo metu, veikiausiai atsitiktinai, kai 2012 metais buvo suimtas įtakingiausias Kinijos politikas Bo Xilai. Praėjusį rudenį jis buvo nuteistas dėl korupcijos ir kyšininkavimo, o jo žmonai už vieno britų verslininko nužudymą skirta lygtinė mirties bausmė. Jų sūnus Bo Guagua šiuo metu gyvena Manhatane, kur įstojo į Kolumbijos teisės mokyklą. Kol vyko jo tėvų teismai, jis buvo nufotografuotas besilinksminantis vakarėliuose. Šią fotografiją paskelbęs laikraštis „The South China Morning News“ įtaria, kad neteisėtai įgytas Bo turtas taip pat gali būti paslėptas Niujorke. Nėra abejonių, kad Bo Guagua ne vienintelė atžala, kuri buvo išsiųsta iš Kinijos kartu su šeimos pinigais.
Pinigai toliau sparčiai teka iš Kinijos, nepaisant to, kad Kinijos valiutų kontrolės institucijos per metus leidžia į užsienio valiutą iškeisti tik 50 tūkst. juanių (20,5 tūkst. litų). Anot svetainės „Global Financial Integrity“, sekančios nelegalius pinigų srautus, kinai pagal šį rodiklį užima pirmąją vietą. Nuo 2002 iki 2011 metų kinai iš šalies nelegaliai išvežė 1,08 trln. dolerių, rusai – 881 mlrd. dolerių, meksikiečiai – 462 mlrd. dolerių. Kontrolės priemones galima nesunkiai apeiti, nes Kinijos įmonėms leidžiama įsigyti JAV dolerių, kad būtų apmokėtos sąskaitos užsienyje. Suklastojus šias sąskaitas, pinigai išgabenami į užsienį.
Troškimas išvežti pinigus iš Kinijos, prisidėjęs prie „Zillow“ įsiveržimo į Kiniją, tik padidins entuziazmą. Gali būti, kad didžiausiu Kinijos eksportu į Jungtines Valstijas taps kapitalas ir žmonės. Apsidairykite, ar jūsų kaimynystėje nesimato didžiausių šio proceso laimėtojų.