Daugiau kaip iš 4 tūkst. raudonų metalu dengtų plytelių pastatą kūrė pasaulyje garsus architektas Danielis Libeskindas. Geometrinės keraminės plokštės kuria išraiškingą modelį, primenantį drakono odą, o pats paviljonas – tai dinamiška struktūra, reprezentuojanti kinų tautos augimą ir ištvermę.
„Pradėjau šį projektą galvodamas apie Kinijos kraštovaizdį, – aiškino D. Libeskindas. – Turiu didelę knygų kolekciją apie kiniško kraštovaizdžio meną, atskleidžiantį tuos neįtikėtinus kalnus ir darinius. Tačiau kai projektą baigiau, visi pamatė šį drakoną. Tada ir aš supratau, kad drakono simbolis akcentuoja kalną. Jei pažvelgtumėte į paviljono formą, tikrai galėtumėte tai pastebėti. O drakonai ir yra gyvoji žemė, tad ši mintis pasirodė tinkama. Be to, norėjau, kad statinys būtų įdomus iš skirtingų perspektyvų, nesvarbu, ar eisi per vieną ar kitą įėjimą, ar netikėtai jį aptiksi. Šviesoje jis visada keisis.“
„Niekada nenaudojau kompiuterio, kad sukurčiau formą, – teigė jis. – Manau, kad šios ir parametrinės formos skirtumas yra tas, kad tai nėra aerodinamiška forma. Tai tikrų tikriausias rankų darbo drakonas.“
Paviljono „Vanke“ koncepcija pasitelkia tris idėjas, kylančias iš Kinijos kultūros ir susijusias su maistu: shi-tang, tradicinė kinų valgykla, kraštovaizdis, kaip esminis gyvenimo elementas, ir drakonas, metaforiškai susijęs su ūkininkavimu ir išmaitinimu. Visos šios trys koncepcijos sujungiamos paviljono „Vanke“ parodos, architektūros ir programos erdvėse. Ekspozicijos vidaus dizainui vadovauja bendrovė „Ralph Appelbaum Associates“ (Niujorkas, Londonas, Pekinas, Berlynas, Maskva), grafinis dizainas – Han Jiaying (Pekinas).
„Kadangi spartus miestų augimas priverčia populiacijas gyventi vis arčiau vienas kitų, o socialinės dezintegracijos rizika auga, mes siekiame šiuo paviljonu tiek metaforiškai, tiek fiziškai atkreipti dėmesį į šiuolaikinio gyvenimo problemas, susijusias su ekspozicijos tema, – sakė „China Vanke“ pirmininkas Wangas Shi.
– Maisto tradicijos kinų kultūroje turi labai daug stiprių asociacijų – nuo shi-tang koncepto (valgyklos) iki drakono formos, kuris pagal mitologiją kildinamas iš su Kinijos žemės ūkiu susijusios istorijos. Mes siekiame pasitelkdami šiuos konceptus pristatyti „Vanke“ tikslus pasauliniu mastu: galimybę kurti energingas, sveikas bendruomenes ekologinę pusiausvyrą išlaikančioje ir inovatyvioje aplinkoje“, – pridūrė pirmininkas Wangas.
Įsikūręs ant pietrytinio „Lake Arena“ krašto, 800 kv. m paviljonas, rodos, kyla iš Rytų, sukurdamas dinamišką, vertikalų kraštovaizdį. Dizainas yra vingiuotos geometrinės struktūros. Ji tokia išlaikoma tiek viduje, tiek išorėje. Įspūdingi laiptai, padengti šilto pilkos spalvos atspalvio betonu, prasimuša pro raudoną gyvatišką formą ir veda lankytojus į aukštesnį lygmenį. Nuo ant stogo esančios apžvalgos aikštelės su sodu atsiveria pribloškiantys ežero ir šalimais esančio italų paviljono vaizdai.
Toks dizainas slepia mintį į projektą įtraukti daugybę kinų gyvenimo aspektų. Paviljonas yra dinamiška struktūra, reprezentuojanti kinų tautos augimą ir ištvermę. Tai visiškas vidinės ir išorinės erdvės susiliejimas, sukuriantis netikėtą paviljono ir viešos jo aplinkinės erdvės susidūrimą.
Paviljonas padengtas daugiau kaip 4 tūkst. raudonų metalu dengtų plytelių, kurias „Libeskind“ sukūrė kartu su italų įmone „Casalgrande Padana“. Geometrinės keraminės plokštės ne tik sukuria išraiškingą modelį, primenantį drakono odą, bet ir išsiskiria itin darniomis savaiminio išsivalymo ir oro gryninimo ypatybėmis.
Trijų matmenų paviršius padengtas blizgančia spalva, kurios kaita priklauso nuo apšvietimo ir stebėjimo vietos. Kartais spalva atrodo tamsiai raudona, kartais – akinamai auksinė ir netgi, žiūrint iš kai kurių vietų, – spindinčiai balta. Plytelės pritvirtintos pasitelkiant meistrišką plytelių tvirtinimo sistemą, kuri suteikia ritmišką raštą ir labai tikslią formą ir šiaip jau lanksčiam, susuktam pavidalui. Dveji spiraliniai laiptai, atkartojantys formą, kelia paviljoną pietų ir šiaurės pusėn nuo „Lake Arena“ įėjimo, atlieka cirkuliacinę funkciją ir atstoja sėdimąsias vietas.
Paviljono viduje lankytojai randa ekspozicijos erdvę. Joje – 200 ekranų su žvaigždynais, pritvirtintų ant bambukinių pastolių matricos. Ekranų ir bambukų miškas kybo virš vinguriuojančio atspindinčio baseino, atstojančio lankytojų taką. Lankytojams judant šia erdve, ekranuose ir 22 garsiniais kanalais atsiskleidžia dešimties minučių trukmės pasakojamoji patirtis. Sulig kiekvienu žingsniu ir galvos pasukimu erdvė ir istorija atrodo vis kitaip: ji gausi ir sluoksninė – iš pradžių ji atrodo fragmentiška, bet kartu suprantama kaip pavergianti, iš šipulių surinkta visuma.
Pasak paviljono kūrėjų, istorija svyruoja tarp chaoso ir ramybės. Karštligiškas miesto gyvenimas yra absoliučiai sugretinamas su ekstremaliai lėtu bendruomeniniu valgiu – pirmiausia jo gaminimu, o tada – valgymu. Žinutė – apie jėgą, galimybę užmegzti ryšius ir kurti bendruomenę per maistą – turi būti suprasta labiau instinktyviai nei racionaliai.
„Paviljono „Vanke“ ekspozicija buvo daugybės simbiotinių jėgų rezultatas: architektūros ir parodos dizaino, parodos dizaino ir žiniasklaidos produkcijos, menininkų ir mecenatų. To rezultatas tikrai retas kūrinys – didelio masto ypač paini patirtis, kuri, rodos, buvo nupiešta viena ranka“, – sakė parodos žiniasklaidos vadovas Alexas Vlackas.
Viršutiniame paviljono aukšte įrengta privati erdvė, kurioje galima vesti nedidelius renginius ir priimti garsius žmones. Jaukus kambarys su didžiuliu stikliniu stogu, aprūpinančiu natūralia šviesa, „Casalgrande Padana“ plytelių grindys, bambuku apkaltos sienos ir stulbinamas rankų darbo stiklinis šviestuvas, „Libeskind“ sukurtas čekų amatininkų stiklo įmonei „Lasvit“.