Norvegijoje dirbantis klaipėdietis jau kuris laikas su žmona Klaipėdoje statosi namą. Kadangi pats vyras pinigus namo statyboms uždirba svečioje šalyje, namo statybas prižiūri brolis, o pačiam kontroliuoti vykdomus darbo tampa beveik neįmanoma.
Su portalu DELFI susisiekęs lietuvis pasidalijo istorija apie problemas, kilusias atliekant darbus name.
„Dirbu Norvegijoje ir statausi namą Klaipėdoje. Susiradau internete įmonę ir viską sutarėme, - pasakojo vyras. - Mano klaida buvo ta, kad nepaprašiau darbų sutarties ir pasitikėjau, o jie pridarė broko. Paskambinus įmonės numeriu man buvo pasakyta, skambinti darbus atlikusiam žmogui, kuris ir atliko tinkavimo darbus. Niekas atsakomybės už atliekamus darbus neprisiėmė, vadovas neatvažiavo darbų pažiūrėti“.
DELFI susisiekus su namo statybas prižiūrinčiu broliu Mindaugu pasakojo, kad tinkuotojų broką pastebėjo pats į Lietuvą sugrįžęs brolis, nes pats dirba statybose.
„Vieną kartą tvarkė broką, tepa, tepa... Mes jiems rodome, kad blogai, o jie sako, kad gerai“, - teigė brolis.
Pasak jo, apie nekokybiškai ištinkuotas sienas jam pranešė ir glaistyti namo sienas atvykę darbuotojai.
Mindaugas teigė, kad tinkavimo darbai buvo atlikti 100 kv. m namo plote. Už pasaugas darbininkams buvo mokama apie 25 Lt/kv. m. Darbuotojai tinkavo sienas su savo atsivežtomis medžiagomis.
Įmonės, per kurią klaipėdietis susiorganizavo darbus, vadovas Dainius Tirevičius tikino, kad įmonė darbų minėtame name neatlikinėjo.
„Mūsų bendrovės darbininkai jokių darbų nedarė. Į mane kreipėsi, aš darbus perleidau kolegai. Nei aš su jais tariausi, nei sutartys (yra – red.), o jie dabar nori atsakomybę mūsų bendrovei pripaišyti. Aš nei ten dalyvavau, nei dalyvausiu tame reikale“, - kalbėjo jis.
D. Tirevičius tikino, kad klaipėdiečiai jo įmonei pinigų nemokėjo.
„Mano kaltė buvo, kad aš atvažiavau, pasižiūrėjau ir darbus atidaviau kolegai. Darbuose mano įmonė nedalyvavo. Gal dabar pamatė, kad su tuo darbuotoju neįmanoma bendrauti ir nori prikabinti įmonei, nes mes nei darbų darėme, nei ten dalyvavome“, - teigė jis.
DELFI ne kartą yra rašęs, kad remonto ar statybų darbus užsakantys gyventojai būtinai pasirūpintų sutartimis – jos užtikriną darbuotojų prievolę atlikti darbus kokybiškai ir garantiją.
Kaip informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovus, kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad jo padėtis yra nelygiavertė su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugos tiekėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika.
Jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatomą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai nedideli arba atsirado dėl užsakovo kaltės, kad būtų sumažinta darbų kaina, kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Taip pat priimant atliktus darbus reikėtų pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Jis įteisina užsakovo pareigą sumokėti už atliktus darbus.
Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę, kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu.
Gyventojas, nustatęs darbų trūkumų, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.