„Reikia matyti šį objektą ne tik vietiniu, Klaipėdos lygmeniu, bet reikia nebijoti pakelti ambiciją iki tarptautinio lygmens, nes turime kuom didžiuotis“, – viešoje diskusijoje dėl Klaipėdos pašto likimo antradienį teigė I. Urbonaitė.
Ji mano, kad reikia išsaugoti šį kultūros paveldo objektą, pabrėžiant tarptautinį pašto kelią, kuris istoriškai driekėsi per Klaipėdą.
„Tikslas ir noras yra, kad pastatas tarnautų visuomenei, būtų atviras, prieinamas“, – pridūrė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas sako, kad Klaipėdos centrinio pašto rūmų atnaujinimas padarys įtakos miesto raidai ir plėtrai.
„26 sertifikuoti viešbučiai su 1100 kambarių atveria plačias galimybes“, – pabrėžė jis.
M. Kulbokas, be kita ko, sakė, kad prieš pandemiją Klaipėda sulaukdavo virš 220 tūkst. svečių, iš kurių 49 proc. buvo užsieniečiai.
„Todėl turėtume šį objektą pakankamai stipriai fokusuoti. (...) Klaipėda turi neblogą šansą sukurti vadinamąjį naująjį miesto centrą ir šis objektas yra tinkamas surasti teisingą santykį tarp socialinių, kultūrinių, visuomenei palankių idėjų ir verslo santykių“, – svarstė jis.
Kultūros ministras Simonas Kairys anksčiau žadėjo siekti, kad Klaipėdos centrinio pašto pastatai atsidurtų Kultūros ministerijos žinioje. Kol kas pastatas priklauso Lietuvos paštui.
„Svarstome įvairiausius būdus, kokiu būdu geriausiai teisiškai perimti nuosavybės teises iš pašto“, – sakė I. Urbonaitė.
Kultūros infrastruktūros centro parengtoje sąmatoje nurodoma, kad pašto rūmų pertvarkymas preliminariai kainuotų apie 6,7 mln. eurų.
Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms. Vilniaus centrinis paštas ja parduotas privatiems investuotojams.